DRAUGAS Lithuanian World Wide News
Čikagoje įvykusiame JAV Lietuvių Jaunimo Sąjungos metiniame suvažiavime jauni lietuviai diskutavo, kaip stiprinti bendruomenę ir puoselėti lietuvišką tapatybę jaunimo tarpe. JAVLJS nariai, atvykę iš šešių valstijų, rinko naują organizacijos pirmininkę ir vicepirmininkę, balsavo dėl šių metų tikslų ir planų. Skaitykite toliau ir sužinokite, su kokiais iššūkiais šiandien susiduria Amerikos lietuvių jaunimas bei kokia kryptimi organizacija siekia judėti toliau.
Straipsnis publikuotas laikraštyje „Draugas” (2024-ųjų m. lapkričio 2 d. numeryje, Vol. CXV NR. 88)
AUDRA SKUODAITĖ.
Spalio 18–20 d. Čikagoje vykusiame JAV Lietuvių Jaunimo Sąjungos (JAVLJS) metiniame suvažiavime susirinko 17 jaunų lietuvių iš šešių valstijų. Renginio metu jie diskutavo apie ateities tikslus, rinko naujus organizacijos valdybos narius bei aptarė lietuvių tapatybės puoselėjimo iššūkius JAV.
Šiemet suvažiavimo dalyviai į Čikagą savaitgaliui atvyko iš California, Ilinois, Washington, Washington, D.C., Virginia ir Pennsylvania valstijų. Jaunimas rinkosi „Balzeko lietuvių kultūros muziejaus“ neseniai įsigytame pastate Čikagos miesto centre.
Trijų dienų programą sudarė susipažinimo veiklos, ekskursijos po Čikagos miestą bei oficialioji dalis, kurios metu JAV LJS nariai išrinko du naujus atstovus į valdybą, tvirtino ataskaitas ir priiminėjo naujus šiems metams skirtus nutarimus. Simonas Bingelis, Pasaulio Lietuvių Jaunimo Sąjungos (PLJS) valdybos narys, kuris plačiau papasakojo apie PLJS istoriją, struktūrą ir praėjusių metų veiklą.
Išrinkta nauja valdyba
Suvažiavimo metu JAVLJS pirmininke buvo darkart išrinkta trečiosios kartos lietuvė Alina Orentaitė, gyvenanti Washington, D.C., o vicepirmininke tapo Čikagoje gyvenanti Nerija Čuplinskaitė.
„Aš sakyčiau, kad mane motyvuoja mano tėvai ir seneliai. Kai aš augau, nebuvo pasirinkimo, ar būti lietuve, ar ne. Mano tėvai abu gimę JAV, bet kartu su mano seneliais kovojo už Lietuvos nepriklausomybę ir buvo aktyviai įsitraukę į politinę veiklą. Tai ta meilė Lietuvai, ta meilė savo tautai dar nuo mažens dega mano širdyje“, – kalbėjo A. Orentaitė, organizacijos veikloje dalyvaujanti nuo 2021 m., o pirmininkes pareigas užimanti nuo 2022 m.
JAVLJS valdybą taip pat sudaro iždininkė Katerina Štuopis, sekretorė Brigita Kancleris, socialinių medijų koordinatorrė Emma Kadzevičiūtė ir valdybos nariai Lukas Urbonavičius ir Marija Čyvaitė.
Organizacija siekia įtraukti daugiau jaunimo, kviesdama prisijungti visus 18–35 metų lietuvius, gyvenančius JAV.
Istorija ir dabartiniai iššūkiai
JAVLJS, įkurta 1973 m., istoriškai vaidino svarbų vaidmenį jaunų Amerikos lietuvių gyvenime bei reikšmingai prisidėjo prie Lietuvos laisvės atkūrimo politinių iniciatyvų. Jaunimo organizacija buvo įkurta JAV Lietuvių Bendruomenės (LB) iniciatyva, siekiant ugdyti aktyvią ir politiškai sąmoningą jaunimo kartą, galinčią prisidėti prie Lietuvos laisvės siekių.
Lietuvos istorikas Juozas Skirius knygoje „JAV lietuvių darbai Lietuvai 1918–2018 metais“ rašė, kad nuo pat susikūrimo, JAVLJS jungė įvairių pažiūrų narius iš įvairių organizacijų, nes pagrindinis dėmesys buvo skiriamas kultūrinei veiklai. Tuo pačiu, JAVLJS savotiškai konkuravo su kitomis JAV lietuvių jaunimo organizacijomis, tokiomis kaip ateitininkai, skautai, Lietuvos vyčiai ir panašiai, todėl pritraukti nuolatinių narių ne visada buvo lengva.
Panašu, kad net ir praėjus apie 50 metų nuo organizacijos įkūrimo, JAVLJS jaunimas susiduria su panašiais iššūkiais. Lietuvai skaičiuojant apie 34-tus nepriklausomybės metus, organizacija vis dar ieško vienijančio tikslo, nesusijusio su Lietuvos laisvės siekimu. Nors dauguma dalyvių sutiko, kad JAVLJS pagrindinis tikslas dabar – jungti JAV lietuvių jaunimą ir puoselėti lietuvių kultūrą, kiti išreiškė susirūpinimą, kad ši veikla nėra pakankamai konkreti.
„Mūsų iššūkis yra rasti tikslą, kuris būtų aktualus šiandien,“ – sakė naujai išrinkta JAVLJS vicepirmininkė Nerija Čuplinskaitė. „Ateitininkai yra lietuviai katalikai, skautai yra lietuviai, mėgstantys stovyklauti ir būti gamtoje, šios organizacijos turi aiškią kryptį ir veiklos sritį. Tuo tarpu mūsų tikslas – vienyti jaunus lietuvius ir puoselėti bendruomenę – nors ir svarbus, nėra toks konkretus“.
A. Orentaitė sutiko su N. Čuplinskaitės mintimis: „Lietuvos laisvė istoriškai buvo labiau apčiuopiamas tikslas. Mes dabar mėginam atgaivinti organizaciją, bet yra sunkiau. Dabartinis siekis yra labiau abstraktus, nes jis susijęs su lietuvių kalbos bei kultūros išlaikymu ir yra daug sunkiau suburti žmones aplink tai“.
Jaunimas diskutavo ir apie lietuvių kalbos išlaikymo bei įtraukumo iššūkius. Kaip pastebėjo kai kurie nariai, jaunimui, kuris nekalba laisvai lietuviškai, yra sunkiau įsitraukti į organizacijos veiklą.
Noras pailsėti nuo intensyvios lietuviškos veiklos
JAVLJS suvažiavimo metu dalyviai iškėlė klausimą, kodėl kai kuriems yra sunku prisijungti prie organizacijos veiklos. Viena iš įvardintų priežasčių – lietuviškos veiklos nuovargis. JAV lietuvių jaunimas dažnai auga dalyvaudamas skautų, ateitininkų ar šeštadieninėse mokyklose vykdomose veiklose, tad dažnam atsiranda noras pailsėti nuo intensyvaus dalyvavimo bendruomenėje.
„Nuo vaikystės, mūsų tėvai mums sakė, kad mes privalome būti bendruomenės dalimi: dalyvauti ir mugėse, ir Kalėdinėse eglutėse, ir mokykloje, ir choruose ir šokiuose, ir stovyklose“, – sakė A. Orentaitė. „Tie dalykai yra smagūs, bet tas privalumas labai vargina. Tai kai jaunimas pagaliau turi laisvą pasirinkimą, jie nedažnai pasirenka dalyvauti tokiuose renginiuose.“
Jaunimo balso klausėsi kitos organizacijos
JAVLJS suvažiavimas suteikė progą užmegzti glaudesnius ryšius su kitomis lietuvių organizacijomis ir įtvirtinti jaunimo balsą. Marija Čyvaitė, dalyvavusi suvažiavime kaip JAVLJS valdybos narė ir Šiaurės Amerikos lietuvių XI Dainų šventės socialinių tinklų koordinatorė, moderavo diskusiją apie renginį bei aptarė jaunimo lūkesčius. Pristačiusi pagrindinę informaciją, M. Čyvaitė paskatino dalyvius pasidalinti savo įžvalgomis dėl susipažinimo vakaro, vakarinės programos ir renginio atributikos. Diskusijos klausimus jaunimui paruošė „XI Dainų šventės“ organizatorė Kristina Kliorytė.
Suvažiavimo svečių tarpe buvo naujasis generalinis konsulas Čikagoje Regimantas Jablonskas ir generalinio konsulato Čikagoje atašė Julijonas Matukas. „Džiugu matyti, kad jūsų projektai prisideda prie lietuvybės išlaikymo. Tai yra vienas iš Globalios Lietuvos departamento prioritetų. Tikiuosi, kad ateityje galėsite susitikti su departamento atstovais, kurie atvyksta susitikti su JAV lietuvių bendruomene“, – kalbėjo R. Jablonskas.
JAVLJS nariai taip pat aptarė galimybę glaudžiau bendradarbiauti su LR generaliniu konsulatu Čikagoje ir dalintis organizacijos veiklos naujienomis konsulato puslapyje. R. Jablonskas pakvietė jaunimą apsilankyti konsulate ir palaikyti artimą ryšį su bendruomene.
Organizacijos stiprinimas ir kultūrinės iniciatyvos
Priimant JAVLJS nutarimus ateinantiems metams, didelis dėmesys buvo skiriamas organizacijos stiprinimui bei lietuvių kalbos ir kultūros puoselėjimui. Nariai nusprendė, kad JAVLJS valdyba organizuos vietinių skyrių vadovų susirinkimus bent du kartus per metus ir parengs bendras gaires skyrių veiklai. Taip pat sutarta, kad JAVLJS sukurs oficialų tinklalapį, kuriame esami ir nauji nariai lengvai ras svarbiausią informaciją: organizacijos įstatus, renginių kalendorių bei naujienas.
Kiti nutarimai buvo orientuoti į lietuvių kalbos, kultūros ir bendruomenės puoselėjimą. Tarp idėjų – virtualūs lietuviškų filmų vakarai ir diskusijos, jaunimui skirta sporto šventė, kuri apimtų kelias valstijas.
JAVLJS taip pat aptarė bendradarbiavimą su „Draugo“ redakcija, siekiant išsaugoti senelių prisiminimus apie jų gyvenimus, bėgimą iš Lietuvos ir atvykimą į JAV, politinį aktyvumą siekiant Lietuvos nepriklausomybės. Šis projektas galėtų virsti tinklalaidžių (angl. podcast) serija.
„Labai džiaugiuosi daugeliu šių nutarimų, ypač dėl tinklalaidžių projekto su seneliais. Mano seneliai turėjo įdomius gyvenimus ir man būtų miela išgirsti daugiau istorijų iš kitų senelių. Tai būtų būdas mums, jaunimui, labiau įvertinti mūsų senelius ir tėvus, ypač kai išvažiuojame į universitetą ar pradedame dirbti ir prarandame artimą ryšį. Manau, svarbiausia yra prisiminti, kodėl esame čia, JAV,“ – sakė A. Orentaitė.
Dalyviai dalinosi įspūdžiais
Į suvažiavimą atvyko ir California valstijoje gimęs, bet dabar Seattle, Washington valstijoje dirbantis Matas Empakeris. Pirmą kartą dalyvaudamas tokiame renginyje, jis džiaugėsi, kad sesuo paskatino jį atvažiuoti.
„Viskas buvo labai gerai. Labiausiai patiko nutarimų balsavimas ir diskusijos apie platesnius organizacijos tikslus. Vis dėlto manau, kad būtų naudinga daugiau informacijos apie šią organizaciją. Čia daugiausiai yra žmonių, kurie laisvai kalba lietuviškai, tačiau yra ir tokių lietuvių kilmės amerikiečių, kurie galbūt nekalba taip laisvai. Norėtųsi didesnio jų įtraukimo,“ – sakė M. Empakeris.
Gintarei Daulytei, šis JAVLJS suvažiavimas buvo jau ketvirtasis. Čikagoje gimusi ir Loyolos universitete dirbanti duomenų analitikė lietuvių veiklose dalyvauja nuo vaikystės.
„Man buvo smagu sudalyvauti suvažiavime. Nors daugelį jau pažinojau, susipažinau ir su naujais jaunimo atstovais. Buvo įdomu sužinoti, kuo jie užsiima, kas jiems svarbu, ir kokį JAVLJS jie norėtų matyti ateityje. Be to, buvo gera būti savo mieste, pasidalinti žymiomis vietomis ir skaniu maistu,“ – pasakojo G. Daulytė.
