DRAUGAS Lithuanian World Wide News
Vilniuje, Nepriklausomybės aikštėje, gruodžio 9 d. tūkstančiai žmonių susirinko protestuoti prieš skubos tvarka teikiamas Nacionalinio radijo ir televizijos (LRT) įstatymo pataisas. Protesto organizatoriai – žurnalistų bendruomenė kartu su Kultūros asamblėja – teigia, kad tokiu būdu politikai kėsinasi į visuomeninio transliuotojo nepriklausomumą ir gali įtvirtinti politinę įtaką jo veiklai. Pataisos taip pat kelia riziką visos Lietuvos žiniasklaidos nepriklausomumui ir kultūros autonomijai.
LINA VAITIEKŪNAITĖ
Renginyje dalyvavo žurnalistai, kultūros veikėjai, jaunimas ir piliečiai, siekiantys parodyti, kad žodžio laisvė yra ne tik teisė, bet ir visuomenės pareiga ją ginti. Daugiau kaip 10 tūkst. susirinkusių žmonių į Lietuvos valdžią kreipėsi šūkiu: „Šalin rankas nuo laisvo žodžio“.
Pataisos kelia nerimą
Įstatymo pataisas LR Seime inicijavo valdančios daugumos „Nemuno aušra“ bei Lietuvos valstiečių, žaliųjų ir Krikščioniškų šeimų sąjungos frakcijos. Jos skubos tvarka iškėlė tikslą supaprastinti Lietuvos radijo ir televizijos vadovo atleidimo tvarką ir, jau priėmus sprendimą, trejiems metams įšaldyti įstaigos biudžetą.
,,Skubos tvarka“ reiškia, kad politikai priima sprendimus, nesiklausydami specialistų ir ekspertų. Pataisos gali turėti ilgalaikį poveikį visuomeniniam transliuotojui. Lengvesnis vadovų atleidimas ir politiškai palankių kandidatų skyrimas gali susilpninti LRT gebėjimą atlikti nepriklausomą kontrolinę funkciją.
Teisininkai ir žiniasklaidos ekspertai tvirtina, kad pataisos dėl visuomeninio transliuotojo vadovo atleidimo yra antikonstitucinės, prieštarauja europinei teisei ir sudaro prielaidas politikams LRT direktorių paversti politiškai valdomu statytiniu ir taip kištis į LRT turinį. „Tai – atviras politikų bandymas užvaldyti visuomeninį transliuotoją, priklausantį Lietuvos visuomenei, taigi ir pažeisti jos teisę žinoti bei gauti teisingą informaciją“, – teigia specialistai.
Organizatorių reikalavimai – aiškūs ir konkretūs
Žurnalistų profesionalų asociacijos pirmininkė Birutė Davidonytė proteste akcentavo, kad pagrindinis renginio tikslas – atmesti LRT įstatymo pataisas: „Nepagražinti, ne patobulinti – o atmesti. Ir protestas rodo, kiek daug žmonių Lietuvoje reaguoja į žodžio laisvės ir žiniasklaidos nepriklausomumo klausimą.“
Ji atkreipė dėmesį, kad žiniasklaida žino, jog Lietuvos valdžios atstovai nori registruoti dar daugiau įstatymų pataisų, susijusių su žiniasklaida ir jos kontrole. „Šiandien raginame politikus neteikti jokių įstatymų, kurie ribotų žodžio laisvę. Mes nenurimsime ir nenutilsime, kol šis mūsų reikalavimas nebus įvykdytas, – sakė viena iš protesto organizatorių. – Susėskime ir kalbėkime, kaip tai daroma visose demokratinėse valstybėse.“
Žurnalistai ir piliečiai tai laiko precedento neturinčia grėsme demokratijai, nes laisvė kurti įmanoma tik tokioje visuomenėje, kur žodis nekontroliuojamas valdžios. Protestai ir pilietinės iniciatyvos – tiek jaunimo, tiek žurnalistų – rodo, kad visuomenė pasirengusi ginti savo teises ir viešąją erdvę.
Protestuotojai taip pat priminė, kad lygiai tas pats jau įvyko Vengrijoje, Slovakijoje, Lenkijoje: „Šiuo metu laisvo žodžio gniuždymas prasidėjo ir pas mus. Jis nebe sustos, jei jo nesustabdysime dabar.“
LRT žurnalistų tylos pauzės tapo simboliu
LRT kolektyvo protestas prieš pataisų teikimą prasidėjo praeitą savaitę jų darbo erdvėje – eteryje. Laidų vedėjai ir žurnalistai prieš laidas naudoja tylos pauzes, kuriomis siekia atkreipti žiūrovų, klausytojų ir visos Lietuvos visuomenės dėmesį į svarstomų įstatymo pataisų turinį ir jų galimas pasekmes. Žurnalistų teigimu, tai – jų profesinė pareiga.
Organizatoriai kvietė ir visuomenę į protesto savaitę, kurios metu prašė įsitraukti į kitas pilietines akcijas, susijusias su šio įstatymo svarstymu. Kvietė visuomenę rašyti elektroninį laišką LR Seimo nariams, primenant, kad bus protestas ir kodėl protestuos.
Žurnalistų profesionalų asociacija ragino internete pasirašyti peticiją prieš LRT politinį užvaldymą. B. Davidonytė renginyje prie LR Seimo pažymėjo, kad šis žingsnis sulaukė neįtikėtino palaikymo – peticiją iki protesto dienos pasirašė daugiau nei 130 tūkst. žmonių ir parašus dar rinks iki 2026 m. vasario mėn. Tai yra vie na populiariausių peticijų Lietuvoje internetu.
Istorija nepamiršta
Proteste dalyvavę žurnalistai pabrėžė, kad žiniasklaida negali ir neturi įtikti politinei valdžiai, neprivalo taikytis prie jai palankaus tono: „Lietuva yra mūsų, visuomeninis transliuotojas yra mūsų ir galimybė laisvai kalbėti yra mūsų.“ Jie ragino susirinkusiuosius nepasiduoti provokacijoms ir likti vieningais.
Renginyje kalbėjusi LRT televizijos žurnalistė Eglė Bučelytė prisiminė, ką reiškė laisvas žodis Lietuvoje prieš 35 metus: „Garbė, laimė… Visi žodžiai reiškė darbą Sausio 13-osios naktį, buvimą paskutine tiesioginiame eteryje, kai mus bandė užgrobti jėga ir televizijos pastatas, kalbant okupantų terminais, buvo ‘beveik išvalytas’. Tūkstančiai žmonių prie mūsų pastatų buvo susirinkę pasakyti ‘šalin rankas’. Tada norėjo nutildyti ne Lietuvos televiziją. Tada norėjo užčiaupti visus, kurie tikėjo laisve ir tiesa. Kadangi atimti laisvę ne taip paprasta ir greita, pirmiausia norėjo atimti žodį. Bet ir žodis taip lengvai neatimamas, kai jis yra ginamas, kai už jį stovima, kai juo tikima.“
Ji palygino istorines grėsmes su dabartinėmis, teigdama, kad politinė įtaka eteriui šiandien yra naujas bandymas riboti žiniasklaidos nepriklausomybę.
Lietuvių kovą už nepriklausomybę ir laisvą žodį taip pat prisiminė jaunoji Lietuvos karta – studentai ir moksleiviai, šios istorijos besimokantys iš vadovėlių, tėvų ir mokytojų pasakojimų. Proteste dalyvavę Vilniaus Mykolo Biržiškos gimnazijos auklėtiniai sakė žinantys ir suprantantys tiek istorines Sausio 13-osios, tiek dabartines žurnalistų kovas už laisvą žodį.
„Esame neabejingi ir apie tokius įvykius, kaip šiuo metu vykstantys kultūros bendruomenės ir žurnalistų protestai, mes kalbame, diskutuojame. Tiesiog vieni kitus informuojame ir motyvuojame netylėti“, – pasakojo Paulina Vasiliauskaitė, pabrėždama, kad ir šį kartą renginyje jie dalyvavo savo iniciatyva – mokytojams bei tėvams nereikėjo jų mokyti.
Kultūros bendruomenė – neabejinga
Organizuojant protestą „Šalin rankas nuo laisvo žodžio“, prie žurnalistų bendruomenės prisijungė Kultūros asamblėja, lapkričio mėn. taip pat organizavusi mitingą dėl LR Kultūros ministerijos priskyrimo populizmu pasižyminčiai politinei partijai „Nemuno aušra“.
Su žurnalistais proteste dėl laisvo žodžio taip pat dalyvavo ir scenoje pasirodė dainininkas Andrius Mamontovas, kuris priminė sovietinės valdžios kontroliuotą žiniasklaidą: „Labai gerai atsimenu, kaip ji atrodė ir kaip ją veikė valdžia. Mes iškovojome laisvę, bet vėl atsiranda momentų, kada ją bando atimti. Laisvė niekada nebūna iškovota galutinai, todėl turime suprati – mums dar teks dėl jos susirinkti“.
Dainininkas atliko kūrinį „Atsibusk“, sukurtą prieš 20 metų per Lietuvą sukrėtusią R. Pakso apkaltą, taip primindamas istorinio cikliškumo principą – kai visuomenė praranda budrumą, grėsmės sugrįžta.
Jeigu reikės, protestai tęsis
Kalbėdama apie valdžios institucijų reakciją į vykusį protestą „Šalin rankas nuo laisvo žodžio“, Žurnalistų profesionalų asociacijos pirmininkė Birutė Davidonytė atkreipė dėmesį, kad kitą dieną po renginio socialdemokratai skubėdami pateikė naujas pataisas. Tačiau žurnalistų pozicija ir reikalavimas nesvarstyti tokio įstatymo ne pasikeitė.
Ketvirtadienį LR Seimas po pateikimo vis tik pritarė Nacionalinio radijo ir televizijos įstatymo pataisoms, kurios palengvintų LRT generalinio direktoriaus atleidimą. Šio projekto iniciatoriai – socialdemokratai, „Nemuno aušra“ ir valstiečiai žalieji – nori sudaryti sąlygas atleisti LRT vadovą slaptu balsavimu, siūlo tai padaryti mažesne balsų dauguma ir remiasi dviem kriterijais: jei administracijos vadovas netinkamai vykdo generalinio direktoriaus funkcijas ir jei taryba nepatvirtina metinės veiklos ataskaitos.
Žurnalistų bendruomenė, kultūros ir kitos prie protestuojančiųjų prasijungusios organizacijos pažadėjo tęsti protestą tol, kol LR Seimas nesustabdys pataisų svarstymo skubos tvarka arba kol nebus pradėtas viešas dialogas su ekspertais dėl LRT nepriklausomumo.
Šiuo metu žodžio laisvė ir visuomeninio transliuotojo vaidmuo Lietuvoje tapo vienais kertinių klausimų politinėje darbotvarkėje. Protesto organizatoriai ir dalyviai teigė, kad mitingai bus tęsiami, o žiniasklaidos bendruomenė stebės kiekvieną politinių procesų etapą.
Straipsnis skelbtas laikraštyje „Draugas” (2025 m. gruodžio 13 d. numeryje, Vol. CXVl Nr. 100)