Lietuvos trispalvė virš istorinio Bowling Green parko

New Yorko Bowling Green parke pirmą kartą buvo surengta Lietuvos ir Jungtinių Valstijų vėliavų pakėlimo ceremonija, skirta Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo dienai paminėti. Šis simbolinis renginys aiškiai liudijo: laisvės idėja gyva ir vienija žmones abiejose Atlanto pusėse.

ILONA GEDUTIENĖ.

Specialiai „Draugui“ iš New Yorko

Trispalvėmis pasipuošusi minia šeštadienį, kovo 7 dieną, susirinko istoriniame New Yorko Bowling Green parke, kur pirmą kartą buvo surengta Lietuvos ir Jungtinių Valstijų vėliavų pakėlimo ceremonija, skirta Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo dienai paminėti.

Prie susirinkusių lietuvių bendruomenės narių prisijungė ir smalsūs turistai, sustoję pasiklausyti lietuviškų dainų ir sveikinimo kalbų. Tuo metu aplinkiniame finansų rajone dundėjo ekskavatoriai, skubėjo praeiviai ir vyko įprastas New Yorko gyvenimas – miesto, kuris, regis, nesustoja net savaitgaliais. Virš šio nuolatinio judėjimo aukštai pakilo Lietuvos trispalvė – greta Jungtinių Valstijų vėliavos.

Šių metų minėjimas turėjo ypatingą simbolinę prasmę. Lietuva mini 36-ąsias nepriklausomybės atkūrimo metines, Lietuvos generalinis konsulatas New Yorke – savo veiklos šimtmetį, o Jungtinės Valstijos netrukus švęs 250 metų nepriklausomybės jubiliejų.

Ceremoniją inicijavo Lietuvos generalinis konsulatas New Yorke. Idėja surengti Lietuvos vėliavos pakėlimą būtent Bowling Green parke gimė prieš metus susitikimo su Bowling Green Association vadovybe metu. Konsulas Dovydas Špokauskas prisiminė, kad tuomet asociacijos vicepirmininkas Ibrahim Kurtulus pasiūlė: „Jeigu lietuviai nori iškelti savo vėliavą New Yorke, tai turi įvykti būtent čia.“

Bowling Green – seniausias New Yorko parkas ir vieta, kurioje 1783 metais buvo nuleista britų vėliava ir iškelta Jungtinių Valstijų vėliava, pažymint šalies nepriklausomybę. Todėl ši vieta simboliškai sieja laisvės istorijas abiejose Atlanto pusėse.

Sveikindamas susirinkusiuosius generalinis konsulas D. Špokauskas padėkojo Bowling Green Association atstovams I. Kurtulus ir Arthur Piccolo už galimybę surengti ceremoniją šioje istorinėje vietoje. Jis taip pat priminė, kad Lietuvai šie metai yra ypatingi ir dėl dar vienos svarbios sukakties.

„Tai istoriniai metai Lietuvai New Yorke – Lietuvos generalinis konsulatas čia mini savo šimtmetį. JAV nepripažinimo politika Sovietų okupacijos metais leido konsulatui veikti nenutrūkstamai ir išsaugoti Lietuvos valstybės tęstinumą“, – sakė diplomatas.

Ceremonijos metu skambėjo lietuviškos dainos, kurias atliko New Yorko lietuvių mišrus choras ir New Yorko Maironio mokyklos jaunių choras, vadovaujami Lauros Vidžiūnaitės ir Gedimino Kero. Chorui atliekant dainas „Baltas paukštis“, „Mano namai“ ir „Mūsų žemė“, lietuviškos melodijos skambėjo tarp dangoraižių ir susiliejo su miesto triukšmu.

Renginyje kalbėjo ir Lietuvos nuolatinis atstovas Jungtinėse Tautose ambasadorius Rytis Paulauskas. Jis priminė, kad lietuvių bendruomenė užsienyje atliko svarbų vaidmenį saugant laisvos Lietuvos idėją.

„Lietuvių diaspora visame pasaulyje padėjo išlaikyti gyvą laisvos Lietuvos idėją. Čia, Jungtinėse Valstijose, ir ypač New Yorke, lietuviai nuolat primindavo pasauliui apie mūsų šalies laisvės siekį“, – sakė ambasadorius.

Jis taip pat pabrėžė Lietuvos ir Jungtinių Valstijų partnerystės svarbą bei priminė, kad šiandien laisvė vėl susiduria su iššūkiais.

„Laisvė nėra savaime suprantama – ją reikia nuolat saugoti ir ginti“, – pažymėjo R. Paulauskas.

Ambasadoriaus kadencija New Yorke netrukus baigiasi, todėl, po renginio paklaustas apie savo patirtį šiame mieste, jis kalbėjo su ypatingu jausmu.

Pasak jo, New Yorkas šiandien yra dar turtingesnis kultūriškai ir dar gyvesnis nei anksčiau – miestas, kuriame nuolat vyksta renginiai ir susitinka įvairios bendruomenės. Tačiau kartu ambasadorius pripažino, kad tarptautinė situacija kelia nerimą.

„Labai norėčiau pasakyti, kad palieku šį miestą ramia širdimi. Tačiau šiandienos pasaulio situacija man to pasakyti neleidžia“, – teigė R. Paulauskas.

Renginio metu susirinkusiuosius palaimino kunigas Valdemaras Lisovskis, priminęs, kad laisvė ir žmogaus orumas yra vertybės, kurias būtina ginti visais laikais.

New Yorko Lietuvių Bendruomenės kopirmininkė Dana Račiūnas savo kalboje priminė, kad pasaulyje gyvena apie 1,3 milijono lietuvių kilmės žmonių. Pasak jos, lietuvių diaspora yra svarbi pasaulinės Lietuvos dalis, kurią vienija bendra istorija ir kultūrinė tapatybė.

„Lietuva yra nedidelė valstybė, tačiau lietuviai visame pasaulyje išlieka glaudžiai susiję su savo šalimi“, – teigė ji.

Renginyje dalyvavo ir JAV Valstybės departamento atstovė Kathy Eagen. Ji savo kalboje priminė Lietuvos istorijos svarbą ir Lietuvos žmonių ryžtą siekti laisvės.

„Lietuvos istorija rodo, kokia stipri gali būti tautos valia ir vienybė siekiant laisvės“, – sakė ji, pabrėždama, kad Lietuvos ir Jungtinių Valstijų partnerystė išlieka tvirta.

Tarp svečių iš Lietuvos buvo Irma Spūdienė, Lietuvos prekybos, pramonės ir amatų rūmų tarybos narė ir Verslo moterų klubo vadovė, atvykusi į New Yorką pristatyti Lietuvoje planuojamos tarptautinės moterų konferencijos.

„Labai smagu matyti, kaip lietuviai New Yorke susirenka kartu minėti Lietuvai svarbią dieną“, – sakė viešnia.

Ceremonijai baigiantis skambėjo Lietuvos ir Jungtinių Valstijų himnai, o trispalvė kartu su JAV vėliava pakilo virš istorinio Bowling Green parko – vietos, kur laisvės istorijos jau daugiau nei du šimtmečius susitinka Niujorko širdyje.

Ši ceremonija Bowling Green parke tapo priminimu, kad Lietuvos ir Jungtinių Valstijų ryšys nėra tik diplomatinis – jis gimė iš bendrų vertybių ir istorinių pasirinkimų. Būtent JAV nepripažinimo politika sovietų okupacijos metais padėjo išsaugoti Lietuvos valstybingumo tęstinumą, o lietuvių diaspora Amerikoje dešimtmečius priminė pasauliui apie Lietuvos laisvės siekį.

Šiandien šis ryšys įgauna dar gilesnę prasmę. Kaip kalbėjo ambasadorius R. Paulauskas, laisvė niekada nėra savaime suprantama – ji reikalauja nuolatinės pastangos, solidarumo ir atsakomybės.

Tačiau tą popietę Bowling Green parke, kai virš New Yorko dangoraižių greta JAV vėliavos išsiskleidė Lietuvos trispalvė, buvo aišku viena: laisvės idėja, dėl kurios Lietuva kovojo, tebėra gyva ir vienija žmones abiejose Atlanto pusėse.

Straipsnis skelbtas laikraštyje „Draugas” (2026 m. kovo 12 d. numeryje, Vol. CXVll Nr. 21)