Kaip statome Gailestingumo miestą

Vilniuje prasidėsiančio Pasaulinio Apaštalinio Gailestingumo kongreso tema – „Statome Gailestingumo miestą“ – jau šiandien tampa gyva. Šv. Jono Pauliaus II parapija, dar neturėdama savo bažnyčios, buria žmones ir kuria Misijų centro viziją, įkvėptą popiežiaus žodžių: „Atverkite duris Kristui!“ Tai pasakojimas ne tik apie būsimas statybas, bet ir apie žmones, bendruomenę bei gyvą tikėjimą.

Lina Vaitiekūnaitė.

.          Bažnyčia auga ne tik plytomis, bet ir žmonėmis

.
Praėjus daugiau nei trims dešimtmečiams nuo popiežiaus Jono Pauliaus II apsilankymo Lietuvoje, jo vardas vis dar skamba ne kaip istorinis titulas, o kaip gyvas prisiminimas. Yra šventųjų, apie kuriuos šiuolaikinė visuomenė skaito, ir yra tie, kuriuos dar prisimena – jų gyvą balsą, laikyseną ir žmogišką artumą. Šv. Jonas Paulius II daugeliui žmonių visame pasaulyje priklauso būtent pastarajai grupei. Lietuvių tautai – ypatingai. Jis buvo ne tik popiežius iš Romos, bet žmogus, kuris atvyko į Lietuvą, kalbėjo ir žiūrėjo į akis kiekvienam sutiktam žmogui, bendravo ne kaip aukštas Bažnyčios vadovas, bet asmeniškai kaip lygus su lygiu.

1993-iaisiais jo ištarti žodžiai Vilniuje – „Atverkite duris Kristui!“ – šiandien tebėra gyvi sostinės Pašilaičių bei Avižienių rajonuose, kur 2018 metais gimė jauniausia Vilniaus arkivyskupijos parapija, pavadinta Šv. Jono Pauliaus II vardu. Tai vieta, kur dar nėra bažnyčios ir sekmadieniais žmonės renkasi mokyklos sporto salėje, kuri pamaldoms kaskart iš naujo paruošiama ir po jų vėl išardoma tą pačią dieną. Tačiau nepaisant viso laikinumo, čia auga jauna ir gyva bendruomenė.

Popiežius, likęs arti žmonių

„Jonas Paulius II – tai šventasis, kurį daugelis mūsų matėme gyvą. Jis yra mūsų kartos šventasis“, – sako parapijos klebonas kunigas Žydrius Kuzinas CO, kalbėdamas ne tik apie savo, bet ir daugelio žmonių santykį su šiuo popiežiumi. Pasak jo, idėja įkurti šv. Jono Pauliaus II parapiją brendo pakankamai ilgai – 15–20 metų. Vilniaus vyskupai norėjo įamžinti šio popiežiaus vizitą Lietuvoje ir nusprendė, kad tai nebus tik paminklas ar dar viena skulptūra miesto erdvėje. „Mintis buvo ta, kad Joną Paulių II Vilniuje pirmiausia įamžintų gyva bendruomenė, nes jis pats pasižymėjo ėjimu į žmones ir betarpišku santykiu su jais, – paaiškina dvasininkas. – Jis buvo kaip dvasinis tėvas mums visiems.“

Šis santykis su žmogumi paaiškina, kodėl popiežiaus ryšys su Lietuva taip pat buvo itin stiprus. Jonas Paulius II ne kartą yra sakęs, kad pusė jo širdies yra Lietuvoje. Tai lėmė jo vidinis ryšys su šiuo kraštu ir lietuvių tautos istorija. Nors iki galo nėra atsakyta, kiek jo šeimos šaknys siekia Lietuvą, pats popiežius tą ryšį jautė labai aiškiai. Dėl to jo vizitas 1993 metais buvo daugiau nei oficiali kelionė – tai buvo susitikimas, kurio laukė tiek Lietuvos žmonės, tiek pats į šalį atvykstantis Katalikų Bažnyčios vadovas.

Praėjus daugiau nei trims dešimtmečiams, tas susitikimas Vilniuje bandomas įamžinti ne žvilgsniu atgal, o žingsniu į priekį, parapijos šūkiu pasirinkus jo žodžius „Atverkime duris Kristui!“. Ši žinia pirmiausia skirta Pašilaičių ir Avižienių seniūnijoms, kuriose gyvena apie 55–60 tūkst. žmonių. Dauguma jų – jaunos šeimos. Abi seniūnijos susiformavo sovietmečiu, todėl jų gyventojai iki šiol stokoja dvasinių, kultūrinių ir bendruomeninių erdvių.

Kai parapija neturi savo sienų

Šv. Jono Pauliaus II (JP2) parapija taip pat iš pradžių neturėjo nei bažnyčios, nei nuolatinių patalpų, nei susiformavusios bendruomenės. Buvo tik idėja, sklypas ir trys žmonės. „Mes veiklą pradėjome prekybos centre. Tuo metu dar nebuvo ir Šv. Juozapo mokyklos Pašilaičių skyriaus, kuriame dabar glaudžiamės. Bandėme belstis į Pašilaičiuose jau buvusias mokyklas – nepriėmė, todėl laikinai radome patalpas prekybos centre, kurios tiko pamaldoms ir bendruomenės susibūrimams. Jas nuomojomės ir ten buvo įkurtas pirmasis mūsų parapijos Sielovados centras. Į pirmąjį susitikimą atėjo trys žmonės, neskaičiuojant klebono“, – šypsodamasis prisimena kun. Ž. Kuzinas ir patvirtina, kad dabar bendruomenė jau gerokai išaugusi ir Dievui laiminant toliau auga.

Sekmadieniais šv. Mišiose dalyvauja apie 700 žmonių, daugiau kaip 200 vaikų ruošiasi sakramentams, apie 250 savanorių įsitraukia į įvairias tarnystes ir misijas. Parapijoje veikia daugiau kaip 40 grupių, kurios nuolat susitinka maldai, mokymams ar tarnystėms, organizuojami Alfa+ kursai, plėtojama JP2 Mokinystės kelionė. Visa tai žmones vienija ir augina brandesniais Bažnyčios nariais.

Tačiau viskas kol kas vyksta laikinoje erdvėje. „Kiekvieną sekmadienį Šv. Juozapo mokyklos sporto salėje savanoriai ištiesia 500 kvadratinių metrų kilimų, sustato virš 200 kėdžių ir suolų, iškelia užuolaidas, išdėlioja visas dekoracijas ir altorių, paruošia įgarsinimą. Viskas atsiranda tik sekmadienio šv. Mišioms, kurios laikomos lietuvių ir lenkų kalbomis, dar vienos skirtos vaikams ir jų tėveliams. Po šių susitikimų vėl tenka viską sutvarkyti. Tai tampa savotišku Sizifo darbu. Ir žmonės tai daro jau septynerius metus! Tokie dalykai rodo, kad bažnyčia auga ne tik plytomis, bet ir žmonėmis. Visa laimė, kad darbo dienomis ir šeštadieniais turime koplytėlę, talpinančią iki 30 žmonių, bet ši erdvė neretai net darbo dienomis yra per maža“, – patvirtina parapijos klebonas.

Pasak jo, ši patirtis formuoja ypatingą santykį su tuo, kas iš tiesų yra Bažnyčia. Kai nėra pastato, lieka tai, kas joje svarbiausia – žmonės, tikėjimas ir bendrystė. Vis dėlto natūraliai atsiranda noras turėti vietą, kur viskas galėtų vykti ir būtų gyviau.

„Taip, ir dabar girdime nuostatą, kai žmonės sako: ‘Aš ateisiu tada, kai bus bažnyčia.’ Tuomet jų klausiu: kas jums yra Bažnyčia – žmonės ar pastatai?“ – pasakoja kunigas ir čia pat priduria, kad žmogų galima suprasti, nes jam reikia erdvės, kurioje būtų lengviau atsiverti, sustoti, melstis. Todėl bažnyčios pastatas nėra priešpastatomas bendruomenei – jis suvokiamas kaip namai jau susiformavusiai gyvai parapijai.

Kur žmogus neliks vienas

Taip gimė ir būsimo Šv. Jono Pauliaus II Misijų centro vizija. Todėl planuojamas ne vien bažnyčios pastatas, bet visas kompleksas, kuriame tikėjimas nebus atskirtas nuo žmonių gyvenimo. Dvasininkas išskiria pagrindines jo kryptis: „Tai evangelizacija, kurioje svarbiausi bus Dievo Žodis ir šlovinimas. Taip pat galvojame apie tarnystę žmogui, kuri apims socialinę ir psichologinę pagalbą.“

JP2 Misijų centras bus dvasinis, kultūrinis ir socialinis branduolys, kuriame veiks bendruomenės centrai, „Caritas“ pagalbos ir šeimų bendrystės erdvės, valgykla stokojantiems, jaunimo ir senjorų klubai, vaikų dienos centras, bendruomenės kavinė ir biblioteka, šv. Jono Pauliaus II vizito Lietuvoje muziejus, kultūros renginių salė, parodų erdvės.

Pasak dvasininko, visas sumanymas kyla iš klausimo, ko šiandien reikia žmogui, kad jis pajustų, jog Bažnyčia yra arti jo gyvenimo. „Kai kalbi su jaunais žmonėmis, matai, kaip jie alksta gyvo ryšio, todėl jiems reikia pasiūlyti bendruomenės patirtį“, – sako Ž. Kuzinas, pastebėdamas dar platesnę problemą šeimose: „Žmonės gyvena kartu, bet kaip atskiros planetos. Jauni žmonės ilgisi meilės ir artumo, o susvetimėjimas veda prie nerimo ir sumaišties.“

Dvasininkas pabrėžia, kad bažnyčia čia suvokiama ne tik kaip maldos vieta, bet ir kaip erdvė paprastam žmogiškam buvimui kartu – vieta, kur galima prisėsti kavinėje, pasikalbėti, rasti knygą bibliotekoje ar mažose grupėse dalytis savo patirtimis, ieškoti atsakymų ir bendrų sprendimų.

Išeivijos bendrystė grįžta į Lietuvą

Kun. Ž. Kuzinas prisimena aplankytą JAV lietuvių bendruomenę Bostone, kuri jį sužavėjo savo artumu: „Vyresni žmonės buvo tokie džiaugsmingi ir savi kaip šeima. Norėtųsi tokios dvasios ir Lietuvoje, nes pas mus kartais dar stinga to laisvumo. Šaunu būtų matyti, kaip žmonės sielovados centre susirenka ar kavinukėje prie stalų, ant foteliukų susėda pasikalbėti, pasidalyti savo mintimis ne tik apie tikėjimą, bet ir apie kasdienius rūpesčius ar džiaugsmus, savo buitį ir pan.“

Šis prisiminimas svarbus ne tik kaip graži asmeninė patirtis. Jis, sujungdamas Lietuvą ir jos diasporą, parodo, kad bendruomeniškumo tradicija, kurią daugelį metų svetur puoselėjo lietuvių išeivija, šiandien tampa itin aktuali pačioje Lietuvoje.

Vilniaus šv. Jono Pauliaus II parapija jau dabar yra bendruomenė, kuri ne tik auga skaičiais, bet ir jaunėja. Kunigas įsitikinęs, kad žmonės į Bažnyčią ateina pirmiausia per asmeninę tikėjimo patirtį: „Kai žmogus pradeda iš naujo pažinti ar atrasti Dievą, tuomet jis peržengia ir Bažnyčios slenkstį. Iš tiesų naujoji evangelizacija, į kurią taip kvietė šv. Jonas Paulius II, yra mūsų pačių – katalikų ‘iš tradicijos’ – reevangelizacija.“ Jis pastebi, kad tai matyti ir sekmadienio šv. Mišiose, kuriose dalyvauja ne tik močiutės, bet ateina ir tėvai su vaikais, jaunimas. Patyrę asmeninį Dievo prisilietimą, jie jau su kita motyvacija, noriai ateina klausytis Dievo Žodžio, dalyvauti Šv. Mišių Aukoje. Neatsitiktinai šv. Jonas Paulius II tiek daug dėmesio skyrė jaunimui – jis įkūrė Pasaulines jaunimo dienas, subūrusias milijonus jaunuolių iš viso pasaulio – kad jie galėtų patirti Dievo ir žmonių meilės bendrystės jėgą, atrasti dvasinio gyvenimo prasmę.

Parapijoje išlieka svarbus ir vyresniosios kartos vaidmuo – jų malda, išmintis ir kartais tiesiog tylus buvimas šalia. „Vyresni žmonės yra jaunesniųjų atrama ir stuburas, jie yra mūsų išmintis ir kelrodis, o kartu – labai stiprūs maldos užtarėjai“, – pabrėžia dvasininkas.

Šiandien Šv. Jono Pauliaus II parapijoje tarnauja keturi kunigai. Pasak jos klebono, tai nėra dažnas reiškinys Vilniuje. Visi jie yra Šv. Pilypo Nerio oratorijos kunigai. Vyskupai ketina šiai oratorijai nuolat patikėti parapijos sielovadą. Todėl parapijos ir būsimo Misijų centro vizija suvokiama ne kaip trumpalaikis projektas, o kaip ilgam laikui brandinamas dvasinis bendruomenės ir oratorijos kelias. Dėl to čia pradėta įgyvendinti visos bendruomenės Mokinystės kelionė, kuriai reikia laiko ir kurios tikslas – šiuolaikiškai, suprantamai ir svetingai padėti žmonėms atverti duris Kristui, kad Jį susitikę ir Jo auginami, jie pradėtų bręsti gyvame tikėjime. Kun. Ž. Kuzinas džiaugiasi, kad Dievui padedant šios kelionės vaisiai jau po truputį tampa matomi.

Kad vizija taptų tikrove

Visa tai šiandien vyksta dar neturint savo namų – nuolatinio parapijos pastato. Tačiau artimiausiais metais situacija turėtų keistis. Projektavimo darbai artėja prie pabaigos, planuojama šią vasarą gauti statybos leidimą. Jau dabar prasideda naujas etapas – finansų telkimas, projektų rašymas bei rėmėjų paieška. Po poros metų turėtų prasidėti ir pačios statybos.

JP2 parapija jau turi kertinį akmenį. Jį iš Vadovicų – šv. Jono Pauliaus II gimtinės – atvežė ir į naująją parapiją išvykstančiam klebonui padovanojo Druskininkų šv. apaštalo Baltramiejaus (Ratnyčios) parapijos jaunimas, o 2018 m. Lietuvoje viešėdamas pašventino pats popiežius Pranciškus. Tai nėra dažnas įvykis Bažnyčios gyvenime, kad popiežius pašventintų būsimos bažnyčios kertinį akmenį. Kunigas Ž. Kuzinas apie jį kalba ne tik kaip apie gražų simbolį, bet pirmiausia kaip apie padrąsinimą nenuleisti rankų: „Man nuo pat pradžių buvo aišku, kad šiais laikais pastatyti bažnyčią ir dar tokį Misijų centrą atrodo beveik neįmanoma misija. Bet tas akmuo tapo priminimu, kad nuo pat pradžių Dievas laimina šiuos darbus. Tą liudija daugybė įvykių bei ženklų.“ Ne veltui planuojamas ir šv. Jono Pauliaus II-ąjį bei jo vizitą Lietuvoje įamžinantis muziejus.

Koplyčioje jau saugoma iš Krokuvos parvežta šv. Jono Pauliaus II kraujo relikvija, primenanti pasikėsinimą į jo gyvybę ir stebuklingą Fatimos Dievo Motinos užtarimą. Būsimos bažnyčios vietoje stovi kryžius, primenantis popiežiaus ferulą – kryžiaus formos ganytojišką lazdą. Kryžius ir Marijos ženklas „M“, matomi Jono Pauliaus II herbe, atsispindi parapijos dvasingume, kuriam būdingas marijinis pamaldumas – Rožinio malda, gegužinės pamaldos, Marijos valandos, dėmesys Fatimos Dievo Motinai.

Visa tai atsispindi ir būsimos bažnyčios architektūroje. Ji numatyta šiuolaikiška ir atvira. „Tikiuosi, kad turėsime naują bažnyčią, skirtą šiuolaikiniam žmogui, atliepiančią jo poreikius. Tai bus moderni bažnyčia – joje bus daug šviesos, stiklo ir erdvių, liudijančių Bažnyčios atvirumą žmogui“, – pristato dvasininkas.

Pagrindine pastato ašimi taps kryžius, primenantis šv. Jono Pauliaus II ferulą, į kurį remsis bažnyčios pastatas. Jo siluetas primins laivą – vieną seniausių Bažnyčios simbolių, o kartu ir balandį – Šventosios Dvasios ženklą. Šalia numatyta aikštė su popiežiaus skulptūra prie atvertų durų su užrašu „Atverkite duris Kristui!“. Ant jų bus užrašyti šio projekto mecenatų ir aukotojų vardai. Taip pat planuojamas lauko amfiteatras filmų peržiūrai, Rožinio slėpinių ir Jono Pauliaus II vizito Lietuvoje atminties kelias, Fatimos Dievo Motinos ir piemenėlių kompozicija.

Bažnyčia prasideda nuo žmonių

Šv. Jono Pauliaus II parapijos klebonas Žydrius Kuzinas CO atkreipia dėmesį, svarbiausiomis čia yra ir bus ne būsimų pastatų sienos ar naujos erdvės, bet šv. Jono Pauliaus II kvietimas „Atverkite duris Kristui!“, kuris šiandien atsiskleidžia per paprastus ir kasdienius dalykus:  savanorius, kurie kiekvieną sekmadienį kloja kilimus sporto salėje; vaikus, kurie mokosi tikėjimo; jaunus žmones, kurie ieško arba iš naujo atranda Dievą; vyresnius bendruomenės narius, kurie meldžiasi ne tik už save, bet ir už kitus. JP2 parapijos bendruomenė tiki, kad vieną dieną šis kvietimas įgaus konkrečią formą – bažnyčią, kurios durys bus atviros kiekvienam žmogui – ne tik fiziškai, bet ir dvasiškai.

Tačiau net ir tada išliks svarbiausia tai, kas jau šiandien yra labai gyvastinga – bendruomenė, kuri iš trijų žmonių išaugo į šimtus, kuri jau dabar liudija, kad Bažnyčia prasideda ne nuo sienų – tikėjimo durys pirmiausia atsiveria ne pastatų mūruose, o žmogaus širdyje.

Straipsnis skelbtas laikraštyje „Draugas“ (2026 m. birželio 6 d. numeryje, Vol. CXVll NR. 46)

 – – –

Kartu atverkime duris Kristui!
Kviečiame visus, kuriems artima šv. Jono Pauliaus II dvasia ir gyvos bendruomenės vizija, prisidėti prie JP2 bažnyčios ir Misijų centro statybos.

Parapijos banko sąskaita:
Vilniaus šv. Jono Pauliaus II parapija
LT327300010159318585, AB Swedbank

Vilniaus šv. Jono Pauliaus II parapija
Medeinos g. 14, Vilnius 06156, Lithuania
Tel.: +370 630 10000
El. p.: info@jp2.in
FB: https://www.facebook.com/jp2.in
https://www.jp2.in
…