DRAUGAS Lithuanian World Wide News
Nuaidėjusi tradicinė Bendruomenės dienos šventė Lemonte, Pasaulio lietuvių centro kieme, dar kartą patikino: tikrai esame vieni dėl kitų. Tam, kad daugiau nei 700 renginio dalyvių būtų gera ir linksma, kad susirinkusieji daugiau sužinotų ir patys su šeimomis įsitrauktų į naujas veiklas, iš širdies dirbo ir šventės organizatoriai, ir gausus savanorių bei šventinės programos atlikėjų būrys.
LINA ZARSKIENĖ.
Rugsėjo 13-ąją Palaimintojo Jurgio Matulaičio misija ir Pasaulio lietuvių centras subūrė Čikagos ir apylinkių lietuvius į kasmetinę Bendruomenės dieną. Šventė prasidėjo Audriaus Polikaičio sveikinimo žodžiais ir renginyje dalyvaujančių organizacijų atstovų pristatymu bei šv. Mišiomis po atviru dangumi.
Saulė ne tik švietė, bet ir vis dar šildė, nors pirmasis kalendorinio rudens mėnuo jau buvo beveik įpusėjęs. Šv. Mišias aukojo svečiai iš Lietuvos – kun. Kęstutis Dvarec kas ir t. Algis Baniulis SJ, giedojo misijos suaugusiųjų choras, kamerinis choras „Ave Musica” (vad. Jūratė Grabliauskienė), Palaimintojo Jurgio Matulaičio misijos vaikų choras „Vyturys“ (vad. Darius Polikaitis), taip pat Karolina ir Kęstutis Daugirdai.
Į šventę susirinko per 700 žmonių – iš anksto pastatytų 600 kėdžių visiems neužteko. Daugelis stovėdami dalyvavo bendrose maldose, ir klausėsi kun. K. Dvarecko išties nuoširdaus pamokslo, kuriame buvo paliesti kiekvienam aktualūs gyvenimo klausimai – tikėjimas, nuodėmė, atleidimas.
Pasibaigus šv. Mišioms, visi patraukė į organizacijų mugę, kurioje šiemet dalyvavo net 52 lietuviškos organizacijos.
Visą dieną lydėjo paprasta, bet talpi mintis – „Esame vieni dėl kitų“. Ji skambėjo renginio programoje, o šventės erdvėje įgavo ir regimą pavidalą – Bendruomenės dienos dalyviai buvo kviečiami dalyvauti meno projekte „Malda vėjyje“ – prie vėjo ratų rišant baltas juosteles su kiekvieno malda, padėka ar prašymu. Bendruomenė čia buvo ne abstrakti sąvoka, o žmonės, atėję susitikti, pabendrauti ir pabūti drauge.
Organizacijų mugė parodė, kokia įvairi yra Čikagos ir jos apylinkių lietuviška veikla. Greta mokyklų, meno kolektyvų, fondų, jaunimo, sporto, religinių ir visuomeninių organizacijų savo veiklą pristatė lietuviška spauda bei kitos bendruomenės institucijos.
Šventės dalyviai buvo kviečiami ne tik aplankyti visus stalus, bet ir registruotis į įvairias veiklas, chorus, sporto klubus, į pasiruošimo sakramentams užsiėmimus bei mokyklėles, įvairius būrelius, į numatomus renginius, susitikimus.
Tarp gausaus būrio organizacijų savo veiklą pristatė ir Lietuvos šaulių sąjunga išeivijoje. Šįkart be oficialių kalbų – šauliai tiesiog buvo tarp žmonių. Prie jų stalo buvo galima pabendrauti, daugiau sužinoti apie organizacijos veiklą, įsigyti šauliškos atributikos ar pateikti prašymą tapti organizacijos nariu. Susidomėjusiųjų netrūko – žmonės stabtelėdavo, kalbėjosi ir domėjosi galimybe prisijungti.
Lietuviškas žodis buvo gyva šios bendrystės dalis. Tarp renginyje prisistačiusių organizacijų buvo ir „Draugas“ – laikraštis, jau daugiau kaip šimtmetį pasakojantis apie lietuvių gyvenimą Amerikoje. Šventės dalyviai noriai sustodavo prie „Draugo“ stalo, rinkosi dovanojamas knygas, pasakojo savo prisiminimus, džiaugėsi naujais projektais ir mielai pasiimdavo paskaityti naujausią laikraščio numerį bei „Draugas News“ ir „Lithuanian Heritage“ leidinius.
Bendruomeniškumas tądien reiškėsi ne tik organizacijų veikla. Žmonės stabtelėdavo pasikalbėti, susėsdavo prie bendro stalo, net ir rateliu ant pievos. Nuotaiką palaikė skambanti gyva muzika, o lietuviški skoniai priminė, kad tradicijos perduodamos ir visai kasdieniškais būdais. Programa visus šventės dalyvius kvietė nemokamų vaišių, o prie kugelio nusidriekusi eilė buvo viena iš daugelio gyvų dienos akimirkų – joje stovintiems laikas neprailgo – buvo proga pabendrauti su kaimynu, aptarti rūpinčias temas.
Po sočių pietų susirinkusiems į šventę šoko „Suktinio“, „Vaivoros“ ir „Grandies“ šokėjai. Ne tik šoko, bet ir kvietė žiūrovus būtinai prisijungti bei smagiai pievoje sutrypti smagų lietuvišką šokį, juolab kad šokiai buvo filmuojami Lietuvoje organizuojamai iniciatyvai – „Šoka visa Lietuva“.
Bendruomenės tęstinumas ypač matomas per vaikus. Jiems tądien netrūko žaidimų ir kitų veiklų, tačiau lietuviškas ryšys kuriamas ne per vieną šventę. Jį augina lituanistinės mokyklos, stovyklos, meno kolektyvai ir šeimos, kurios sąmoningai renkasi vaikams lietuvišką aplinką.
„Esame vieni dėl kitų“ tądien liko ne vien užrašu renginio programoje. Jį buvo galima atpažinti žmonių pokalbiuose, savanorystėje, lietuviškame žodyje, bendrame stale ir vaikų šurmulyje. Galbūt būtent iš tokių paprastų susitikimų ir susideda bendruomenė – kai lietuvybė tampa ne tuo, ką saugome kiekvienas atskirai, o tuo, kuo dalijamės vieni su kitais.
Bendruomenės dienos rengėjos – Pasaulio lietuvių centro lėšų telkimo koordinatorė Diana Aleknaitė ir Palaimintojo Jurgio Matulaičio misijos vykdančioji direktorė Birutė O’Brien – ypatingai džiaugiasi matydamos, kaip Bendruomenės diena kasmet auga ir gražėja. Nuostabu, kad tiek daug lietuviškų organizacijų joje dalyvauja ir kasmet vis išradingiau prisideda prie šventės – aukoja savo laiką ir kūrybiškumą, suruošia dovanas, rengia loterijas, žaidimus ir kūrybines veiklas, dovanoja muziką, šokį ir gerą nuotaiką. Jos sako iš visos širdies – „ačiū“ visoms lietuviškoms organizacijoms, kurios taip gausiai ir kūrybingai prisideda prie Bendruomenės dienos.
Nuoširdžiausia padėka – ateitininkams jaunučiams, kasmet vaikams sukuriantiems tikrą žaidimų, rungčių ir linksmybių pasaulį; skaučių „Židiniečių“ būreliui, prisiimančiam didžiulę maisto dalijimo tarnystę; „Kunigaikščių užeigai“, pasirūpinusiai gardžiais lietuviškais pietumis; Sigutei, savanoriškai iškepusiai gardžius pyragus visiems Bendruomenės dienos dalyviams. Didžiulė padėka visiems savanoriams už jų geranoriškumą, laiką, energiją ir daugybę dažnai nematomų darbų, be kurių tokia šventė tiesiog neįvyktų.
Ypatinga ir nuoširdi padėka Lietuvių Fondui, jau penkerius metus iš eilės dosniai remiančiam Bendruomenės dieną ir padedančiam šiai gražiai vienybės tradicijai augti. Tik Fondo dėka ši šventė auga ir klesti.
O žvelgiant į šimtus įvairaus amžiaus žmonių, nuo pat ryto vieningai susibūrusių bendrai maldai, o vėliau – pokalbiui, dainai, šokiui, žaidimui ir bendrystei, ypač aiškiai pajunti, kiek daug gyvo lietuviško gyvenimo yra aplink mus. Kasdien visi esame pasinėrę į savo darbus, šeimas ir organizacijų veiklą. Esame skirtingi, tačiau Bendruomenės diena kartą per metus mus visus sukviečia į vieną vietą švęsti to, kas mus jungia.
Susitikti su seniai matytu žmogumi. Susipažinti su nauju. Paspausti ranką, apsikabinti, pasikalbėti. Leisti vaikams kartu žaisti, o jaunimui ir suaugusiesiems – pamatyti, kiek daug galimybių yra būti lietuviškos bendruomenės dalimi. Ir svarbiausia – vėl ir vėl pajusti, jog mūsų bendruomenė yra gyva. Ji turi veidus, balsus, dainas, maldą, tradicijas ir žmones, kurie rūpinasi vieni kitais.
Šią bendruomenę kuriame mes visi – savo laiku, darbu, talentais, dosnumu, tarnyste ir noru būti kartu.
Viena bendruomenė. Viena šeima. Viena diena per metus pabūti kartu, pasidžiaugti vieni kitais ir dar kartą pajusti, kokia didelė dovana ir privilegija mums, gyvenantiems išeivijoje, yra turėti šią bendruomenę – mūsų nuostabią, didelę lietuvišką šeimą. Ir prisiminti, jog mes esame vieni dėl kitų.
Straipsnis skelbtas laikraštyje „Draugas“ (2026 m. rugsėjo 24 d. numeryje, Vol. CXVll NR. 77)