LKRŠ 65-erių metų tarnystės jubiliejus: pirmoji diena Lemonte

Rugsėjo 19–20 dienomis Čikagos ir jos apylinkių lietuvių bendruomenė susibūrė ypatingai progai – Lietuvių Katalikų Religinės Šalpos (LKRŠ) 65-erių metų tarnystės jubiliejui. Dvi šventės dienos Palaimintojo Jurgio Matulaičio misijoje Lemonte ir Čikagos Švč. Mergelės Marijos Gimimo parapijoje Marquette Parke tapo ne tik prasmingu žvilgsniu į nueitą kelią, bet ir gyvu priminimu, kad LKRŠ misija tęsiasi žmonėse – jų tikėjime, tarnystėje, dosnume ir pasiryžime perduoti šias vertybes ateinančioms kartoms. Jubiliejus sujungė skirtingas parapijas, kartas ir net skirtingus Atlanto krantus-žmones, kuriuos vienija tikėjimas, lietuvybė ir noras tęsti prieš 65-erius metus pradėtą tarnystę.

JŪRATĖ ŽUKAUSKIENĖ.

Rugsėjo 19 dieną Pasaulio lietuvių centre (PLC) Lemonte prasidėjusi pirmoji jubiliejaus diena subūrė dvasininkus, LKRŠ vadovybės narius, ilgamečius darbuotojus, bičiulius, rėmėjus ir svečius iš įvairių Jungtinių Amerikos Valstijų vietovių, Lietuvos bei Romos.

Viešnagės Lemonte metu Jo Eminencija kardinolas Rolandas Makrickas skyrė laiko ne tik jubiliejaus iškilmėms, bet ir platesnei lietuviškai bendruomenei. Jis aplankė PLC, Lietuvių Fondą, Palaimintojo Jurgio Matulaičio misiją (PJMM), Lietuvių dailės muziejų bei kitas centre veikiančias lietuviškas organizacijas. Ankstų šeštadienio rytą kardinolas susitiko su Maironio lituanistinės mokyklos vadovėmis, lankė įvairaus amžiaus mokinių klases, šiltai bendravo su moksleiviais ir mokytojais. Vaikams ir jaunimui tai buvo ypatinga galimybė iš arti susitikti su garbingu svečiu iš Romos, o kardinolui – geriau pažinti gyvą, veiklią ir lietuvybę puoselėjančią Lemonto bendruomenę.

Jo Eminencijos parodytas dėmesys ne tik PJMM, bet ir visai PLC bendruomenei bei čia veikiančioms organizacijoms tapo gražia jubiliejinio savaitgalio dalimi – susitikimu su žmonėmis, kurie kasdien savo darbu, tikėjimu ir atsidavimu puoselėja lietuvišką gyvenimą išeivijoje.

LKRŠ 65-erių metų tarnystės jubiliejus prasidėjo iškilmingomis šv. Mišiomis PJMM, kurias koncelebravo Jo Eminencija kardinolas Rolandas Makrickas, Jo Ekscelencija arkivyskupas  Gintaras Grušas, Jo Ekscelencija arkivyskupas Lionginas Virbalas SJ, kun. Jonas Puodžiūnas OFM, kun. Valdemaras Lisovskis, kun. Jaunius Kelpšas, kun. Gediminas Keršys ir kun. Al gis Baniulis SJ.

Šv. Mišių metu giedojo Dariaus Polikaičio vadovaujamas „Vyturio“ choras, pripildęs šventovę maldos, dėkingumo ir bendrystės dvasios.

Po šv. Mišių svečiai rinkosi į PLC Banio pokylių salę, kur vyko iškilminga jubiliejaus programa.

Jubiliejaus metu ypatingai pagerbti du Bažnyčios hierarchai – kardinolas Sigitas Tamkevičius ir kardinolas Rolandas Makrickas, kuriems suteikti LKRŠ Garbės direktoriaus vardai, išreiškiant dėkingumą už jų tarnystę, ryšį su Lietuva ir indėlį puoselėjant katalikišką misiją.

Sveikinimo žodžius tarė arkivyskupai Gintaras Grušas ir Lionginas Virbalas SJ.

Kun. Jonas Puodžiūnas OFM, kalbėdamas apie organizacijos ateitį, pabrėžė poreikį išgirsti jauno žmogaus balsą ir ieškoti krypties, artimos šiandienos jaunam katalikui. Ši mintis tapo viena svarbiausių jubiliejaus žinių: 65-erių metų sukaktis yra ne tik proga pažvelgti į nueitą kelią, bet ir kvietimas galvoti apie tai, kaip LKRŠ misiją perduoti jaunesniajai kartai, kaip ją įkvėpti ir padrąsinti tęsti tai, kas buvo kuriama daugelį dešimtmečių.

Vakaro programą šiltai ir jautriai vedė Tadas Dabšys, savo žodžiais ir pristatymais sujungęs programos dalyvius bei skirtingas istorijas.

Vienu svarbiausių vakaro akcentų tapo režisieriaus Romo Jelinsko sukurto filmo „Rankos, kurios jungia“ premjera. Jau pats filmo pavadinimas gražiai atliepė jubiliejaus dvasią – žmones, kurie skirtinga is laikotarpiais ir skirtinguose kraštuose tiesė vieni kitiems rankas, kad LKRŠ misija galėtų tęstis. Šventinę programą savo dainomis praturtino „Il Canto“.

Istorija, kurią audė daugybė rankų

Šventės erdvę jaukiai puošė lietuviška tautinė juosta, tapusi viena iš jubiliejaus dekoracijų įkvėpimo detalių. Ši ypatinga juosta į Čikagą atkeliavo iš New Yorko – ją perdavė Tomas Loras, o nuaudė Milda Kvedarienė.

Neįprastai ilgos juostos pradžia ir pabaiga puošė sceną, o jos raštų motyvai subtiliai atsikartojo ant šventinių stalų ir jubiliejaus programose. Ši juosta tarsi natūraliai supynė ir pačią LKRŠ istoriją – skirtingus laikmečius, žmones, darbus, kartas ir krantus.

Per 65-erius metus daugelis svarbiausių Šalpos darbų ne visada buvo matomi viešai. Ypač sovietinės okupacijos metais ne visada buvo galima žinoti, kas perduoda informaciją, kas rizikuoja, kas tyliai padeda ir darbuojasi tam, kad pasaulį pasiektų tiesa apie Lietuvos Bažnyčią ir tikėjimo laisvės suvaržymus.

Vienas ryškiausių šios tarnystės pavyzdžių – „Lietuvos Katalikų Bažnyčios Kronikos“ sklaida ir su ja susijusi LKRŠ Informacijos centro veikla. Už šių darbų stovėjo ne vienas žmogus, o visa pasišventusių žmonių komanda. Jubiliejuje dalyvavo ir ilgamečiai LKRŠ Informacijos centro darbuotojai Gintė Damušytė ir Viktoras Nakas, kurių darbas tapo neatsiejama šios istorijos dalimi.

Tarsi tautinės juostos rašte, jų ir daugelio kitų žmonių darbai susijungė į vieną bendrą visumą – kartais matomą, kartais tyliai ir nepastebimai kuriamą, tačiau visada vedamą tos pačios misijos.

Todėl jubiliejaus juosta tapo ne tik lietuviškos tradicijos ženklu, bet ir gražiu kvietimu tęsti tai, kas pradėta – austi gerumą.

Jūratė Žukauskienė – LKRŠ vykdomoji direktorė

Straipsnis skelbtas laikraštyje „Draugas“ (2026 m. rugsėjo 26 d. numeryje, Vol. CXVll NR. 78)