Algis Vaškevičius.
2021-uosius metus Lietuvos Seimas yra paskelbęs Archyvų metais. Oficialiai pirmasis valstybės archyvas Lietuvoje buvo įkurtas 1921 m. spalio 19 d. Kaune – būtent šio archyvo šimtmetį ir minime. Per šimtą metų valstybės archyvai ne kartą buvo reorganizuoti, tačiau jie išliko valstybės dokumentinio paveldo saugotojai ir skleidėjai.
Archyvų metų atidarymo renginys neseniai buvo surengtas virtualiai. Prezidentas Gitanas Nausėda savo sveikinime pabrėžė, jog labai svarbu yra tai, kad vos susikūrusi jauna valstybė iš karto susirūpino savo archyvų kūrimu, o istorinė tapatybė yra vienas svarbiausių valstybės elementų. Pasak prezidento, turime skirti daugiau dėmesio archyvų tvarkymui, būtina didinti prieigą prie istorinių šaltinių.
Paklaustas, ar asmeniškai teko naudotis archyvų paslaugomis, prezidentas priminė, jog jis kolekcionuoja senas knygas, susiduria su unikaliais istoriniais dokumentais, o vienas jo giminaitis renka Nausėdų šeimos istoriją, yra sudaręs šios šeimos genealoginį medį. Pasak prezidento, Nausėdos turi tradiciją susitikti Tauragės rajone esančiame Būdviečių kaime, kur daug kalbasi ir apie šeimos istoriją.
Renginio metu vyriausioji šalies archyvarė Kristina Ramonienė pristatė ta proga Vilniaus rotušėje surengtą vertingiausio šalies dokumentinio paveldo parodą „Archyvai – praeitis ateičiai”. Pirmoje parodos dalyje galima pamatyti menininkų sukurtą šviesos instaliaciją, kurioje akcentuojama tautos dokumentinio paveldo svarba kuriant asmeninius ir kolektyvinius prisiminimus bei archyvų vaidmuo įprasminant praeitį ir fiksuojant dabartį ateities kartoms. Šviesos instaliacija primena labirintą, kviečiantį paklaidžioti erdvėje tik tam, kad radę kelią iš labirinto išeitume jau kitokie.
Antroji parodos dalis skirta archyvų raidai ir unikalumui atskleisti. Čia rasime atsakymus į klausimus, kodėl valstybės archyvų yra devyni – penki valstybiniai ir keturi regioniniai, kokią savo šeimos, šalies ar vietovės informaciją galima rasti kiekviename iš jų ir kokias dar, be dokumentų saugojimo, funkcijas atlieka valstybės archyvai.
Naujoji paroda pasakoja, kad seniausias mūsų valstybės dokumentinis paveldas saugomas Lietuvos valstybės istorijos archyve, o seniausias šio archyvo dokumentas datuojamas XIII amžiumi. Lietuvos valstybės istorijos archyvo saugomi dokumentai – nestandartiniai savo forma, dydžiu, storiu, lapų skaičiumi, įrišimo technika. Kai kurie jų – unikalūs knygrišystės ar net kalvystės meno pavyzdžiai.
Valstybės archyvų saugomų dokumentų bylose galima rasti ir įvairių daiktų bei indėlių. Lietuvos ypatingasis archyvas, be kitų dokumentų, saugantis ir Lietuvos partizanams, jų rėmėjams ir ryšininkams sovietinio saugumo iškeltas baudžiamąsias bylas, šioje parodoje eksponuoja Lietuvos laisvės kovotojų skiriamuosius ir apdovanojimo ženklus.
Lietuvos centrinis valstybės archyvas kaupia ir saugo svarbiausius Lietuvos valstybės institucijų dokumentus, kurių sukūrimas siekia net 1918 metus. Archyvas gali pasigirti didžiausia fotodokumentų kolekcija Lietuvoje. Specialiai pritaikytose saugyklose saugomi rašytiniai dokumentai, fotografijos ir kino juostos, kurių skaitmeninės kopijos įrašomos serveriuose bei laikmenose. Archyvas nuolat pasipildo pasaulio lietuvių dokumentais, o dokumentų restauravimo specialistai restauruoja visos Lietuvos valstybės archyvų rašytinius dokumentus.
Lietuvos literatūros ir meno archyvas kaupia kultūros ir meno organizacijų bei žymiausių lietuvių kultūros veikėjų dokumentus, be kurių neįsivaizduojamas Lietuvos kultūrinis gyvenimas. Lietuvos valstybės naujasis archyvas, be kitų atkurtos Lietuvos valstybės dokumentų, saugo ir vieną svarbiausių mūsų valstybės dokumentų – Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos 1990 m. kovo 11 d. aktą „Dėl Lietuvos Nepriklausomos valstybės atstatymo”.
Vilniaus regioniniame valstybės archyve saugomi įvairių projektavimo institutų moksliniai ir techniniai dokumentai padeda tyrinėti ir išsaugoti įvairius nekilnojamojo kultūros paveldo objektus. Kauno regioninis valstybės archyvas saugo XIX a. – XX a. pr. Kauno gubernijoje veikusių įstaigų, 1919–1944 m. Kauno mieste bei apskrityje veikusių įstaigų dokumentus, tarp kurių ir beveik 100 000 Kauno miesto savivaldybės Pasų skyriaus dokumentų fonde esančių LR vidaus pasų kortelių.
Klaipėdos regioninis valstybės archyvas, saugantis Klaipėdos miesto įstaigų ar su jūra susijusių įmonių dokumentus, parodai pateikė ir gana netradicinių eksponatų – Klaipėdos kojinių fabriko gaminių pavyzdžių. Šiaulių regioniniame valstybės archyve įrengtas Elektroninio archyvo rezervinis duomenų centras GEO2, kuris užtikrina valstybės archyvų saugomo skaitmeninio turinio kopijų saugumą (pagrindinis duomenų centras GEO1 saugomas Vilniuje O. Milašiaus g. esančiame archyvų pastate).
Regioninių valstybės archyvų filialai šiai parodai atrinko savo apskričių teritorijose buvusių ir esančių valstybės ir vietos savivaldos institucijų, įmonių, įstaigų ir organizacijų įdomesnių veiklos dokumentų.
„Archyvai dalyvauja mūsų planų kūrime, jie mus lydi per gyvenimą. Šie metai mums bus pilni naujų atradimų. Tad švęskime Archyvų metus kartu ir siekime atrasti, patirti, nustebti, papasakoti ir dalintis”, – kvietė Archyvų metus pradėdama K. Ramonienė.
Savo sveikinime ministrė pirmininkė Ingrida Šimonytė pažymėjo, jog į archyvus žvelgiame kaip į valstybės tapatybės istorinio sąmoningumo puoselėtojus ir į juos ateiname, kai pasiilgstame savo šaknų, jų reikia ir mums, reikės ir mūsų vaikams. Kultūros ministras Simonas Kairys priminė, jog šiais Archyvų metais bus surengta daug kultūrinių, edukacinių renginių, parodų, kurie padės gilinti mūsų žinias apie istorinį paveldą ir leis žiūrėti į praeitį šiuolaikinio pasaulio akimis.
Renginio metu buvo pristatytas dokumentinis filmas „Atminties teritorijos”, kuriame pasakojama mūsų visų istorija. Vieno žmogaus atmintyje telpa palyginti nedaug žinių, prisiminimų, o archyvai prisimena mus visus, nes juose saugoma kolektyvinė mūsų visų ir mūsų valstybės atmintis – daug platesnė, senesnė ir neretai kur kas patikimesnė negu atskiro asmens ar grupės prisiminimai.
Archyvų metus Centrinis valstybės archyvas pradėjo pasipildęs didele Pirmojo pasaulinio karo fotografijų kolekcija. Jų įsigyta daugiau nei šeši šimtai, dauguma – niekur nepublikuotos. Nuotraukose įamžinti Pirmojo pasaulinio karo laikotarpio Lietuvos žmonės, miesteliai. Dalyje nuotraukų įamžinti įvairūs vokiečių kariuomenės veiksmai – žygiavimas, subombarduoti objektai, apkasai. Archyvui saugoti patikėtose fotografijose įamžinti ir XX amžiaus pradžios Lietuvos žmonės, jų buitis, aplinka.
Šių fotografijų autoriai – vokiečių kaizerinės armijos kareiviai ir karininkai. Vienas jų – karo gydytojas Richard Hadlich. Jo ir kitų vokiečių darytas nuotraukas paskatino rinkti ir dalį archyvui perdavė istorikas Gediminas Kulikauskas.
Dalį nuotraukų valstybės archyvui perdavė žinomas dainininkas Marijonas Mikutavičius, kartu su bendraminčiais jų ieškojęs įvairiuose interneto aukcionuose. Vienos nuotraukos kaina svyravo nuo kelių dešimčių iki šimtų eurų. Visas šias nuotraukas planuojama paruošti interaktyviai apžiūrai per pirmą šių metų ketvirtį.
Kauno regioninis valstybės archyvas 2021-uosius – Archyvų metus pasitiko su nauja virtualia edukacine erdve. „Tikimės, kad sukūrėme galimybę Archyvo duris atverti plačiau – aktyviau dalinantis saugomais dokumentiniais lobiais”, – teigė Kauno regioninio valstybės archyvo atstovai. Pasak jų, vienas tokių lobių – tarpukario Kauno miesto savivaldybės dokumentų fonde saugomi Skelbimų biuro dokumentai.
Minint Archyvų metus, Lietuvos paštas šiai progai skyrė pirmąjį šiais metais išleistą pašto ženklą, kuris pasirodė 2021 m. sausio 8 dieną. Kartu su pašto ženklu bus išleistas ir pirmosios dienos vokas. Pašto ženklo nominalas – 0,49 Eur, tiražas – 100 tūkst. vienetų. Per metus valstybės valdoma akcinė bendrovė Lietuvos paštas išleidžia 25–27 pašto ženklus.
Šiuo metu Lietuvoje veikia 9 valstybės archyvai, o juose saugomi dokumentai sudaro beveik 120 kilometrų – kaip nuo Vilniaus iki Kauno. Seniausio saugomo dokumento – liturginės knygos – fragmentas datuojamas 1280–1300 metais. Vertingiausi valstybės archyvuose saugomi dokumentai įtraukti į UNESCO pasaulio paveldo registrą.
Valstybės archyvai ne tik saugo, restauruoja ir skaitmenina saugomus dokumentus – čia vyksta įvairūs kultūriniai ir edukaciniai renginiai. Archyvus galima atrasti ir virtualiose erdvėse. Čia Lietuvos centrinis valstybės archyvas (LCVA) pristato nemažai parodų, susijusių su pasaulio lietuviais. Viena jų išsamiai pasakoja apie Pasaulio Lietuvių Bendruomenę (PLB) – pateikiami dokumentai apie jos susikūrimo istoriją, organizacinę struktūrą, politinę, kultūrinę, švietėjišką veiklas, apie tai, kaip PLB persekiojo KBG, apie PLB veiklą po 1990 metų. Atskira dalis pasakoja apie PLB Šiaurės Amerikoje – čia pateikiama nemažai įdomių nuotraukų ir dokumentų.
Dar viena virtuali paroda pasakoja apie lakūną Feliksą Vaitkų, perskridusį Atlanto vandenyną 1935 metais, apie pasiruošimą tam skrydžiui bei lakūno sutikimą Lietuvoje. Itin įdomi virtuali paroda apie Vasario 16-osios šventės minėjimus užsienio šalyse 1940–1990 metais. Čia itin daug dokumentų, laiškų, telegramų, nuotraukų, garso įrašų iš Jungtinių Amerikos Valstijų, pasakojančių apie tai, kaip buvo švenčiama Lietuvos nepriklausomybės diena, kai šalis dar buvo okupuota.
Pati naujausia virtuali paroda parengta sausiui baigiantis, minint garsios mokslininkės, archeologės, antropologės, archeomitologijos pradininkės Marijos Gimbutienės šimtąsias gimimo metines. Ši paroda, kurioje pristatoma mokslininkės šeima, jos vaikystė, studijų metai, korespondencija, jos veikla Lietuvoje ir užsienyje parengta iš Lietuvos literatūros ir meno archyve saugomų dokumentų.