Parodos „Awakening” plakatas. (Algio Vaškevičiaus nuotraukos)

Iš Los Angeles į Kauną – aplankyti protėvių žemės ir pristatyti originalaus meno

Algis Vaškevičius.

„Awakening” – taip pavadintas meno projektas buvo pristatytas Kauno „POST” galerijoje praėjusį savaitgalį. Originalius trumpametražius filmus žiūrovams parodė bei užburiantį performansą pademonstravo Los Angeles, Jungtinėse Amerikos Valstijose gyvenantis menininkas Jonas Kimo Arbas, kuris yra garsios lietuvių rašytojos Alės Rūtos (Elenos Arbačiauskienės-Arbienės, 1915–2011) anūkas.

„POST” galerijoje, kuri Kaune įsteigta prieš kelerius metus ir kuri garsėja netikėtais, originaliais renginiais susirinko įvairūs žmonės, daugiausia tarp jų buvo jaunimo. Žmonių buvo tiek daug, kad dvejose nedidelėse galerijos erdvėse nelengva buvo net praeiti. J. Kimo Arbas Kaune yra neblogai žinomas, nes jis dažnai čia atvažiuoja, čia gyvena jo motina, Alės Rūtos dukra Vijolė Arbas, kuri į Lietuvą iš Amerikos sugrįžo vos jai tapus nepriklausoma 1990 metais. Porą metų laisvoje Lietuvoje gyveno ir pats Kimo, kuris pirmąjį kartą dar į sovietų okupuotą protėvių žemę kartu su artimaisiais atvyko dar 1987 metais.

Renginio metu pats Kimo stebėjosi, kiek daug žmonių susirinko, filmavo ir fotografavo žiūrovus, daugelį jų asmeniškai pakalbino. Gražiai lietuviškai šnekantis vyras sakė, kad Kaunui jis jaučia ypatingą simpatiją, tai miestas, kuriame menininkas jaučiasi išties gerai.

„Kaunas – tai pagonių miestas, man jis ir labai svarbus, ir įdomus savo nuostabia architektūra, Velnių ir kitais muziejais, čia yra daug aukštojo mokslo, daug studentų, ir tai puiku. Galiu pasakyti, kad Kaunas – mažas miestas su didele širdimi”, – šypsojosi Los Angeles, Hollywoode gyvenantis dailininkas.

Havajuose gimęs ir Oahu saloje iki devynerių metų gyvenęs Kimo yra pasakojęs, kad smagus buvo gyvenimas džiunglėse vidury vandenyno, ir į mokyklą jis galėjo eiti basas. Jo motina Vijolė Arbas studijavo Havajų universitete, įgijo magistro laipsnį. Vėliau jie persikėlė į Los Angeles.

Jis save pristato kaip filmų kūrėją, muzikos autorių ir atlikėją, pridurdamas, kad yra studijavęs operos meną. Ypatingu šio atlikėjo vokalu galėjo įsitikinti ir „Awakening” atidaryme dalyvavę žiūrovai, kai Kimo savo sodriu balsu atliko šamanišką giesmę, puikiai nuskambėjusią netikėtai apšviestose galerijos erdvėse. Vaidinimas labai patiko žiūrovams, kurie skirstydamiesi sakė: „Tai, ką matėme, yra tarsi visai kitas pasaulis”.

Jau ne pirmas dešimtmetis Kimo Arbas dirba kaip nepriklausomas menininkas ir viską daro pats – rengia koncertines keliones, reklamuoja savo renginius, leidžia muzikos albumus, kuria trumpo metražo filmus. Viename iš renginio metu parodytų filmų žiūrovai atpažino ir jo močiutę Alę Rūtą, nufilmuotą savo namų virtuvėje ir besikalbančią su ją filmuojančiu anūku.

Jonas Kimo Arbas.
Jonas Kimo Arbas su džiaugsmu grįžta į Lietuvą.

J. Kimo Arbas yra ragavęs ir Hollywoodo duonos – jis filmavosi dokumentiniame seriale „Fatal Encounters”, taip pat serialuose „Justified” ir „True Blood”. Kai kurį laiką gyveno Lietuvoje, čia 2007 metais nusifilmavo režisieriaus Roberto Dornhelmo kurtame seriale „Karas ir taika”, kuriame suvaidino prancūzų karininką. Renginio Kaune metu žiūrovai ekrane išvydo ir trumpas ištraukas, kur J.Kimo Arbą kalbina garsus JAV televizijos pokalbių vedėjas Jay Leno. New Yorke esančiame Jono Meko antologinių filmų archyve J. K. Arbas yra surengęs kelias savo parodas ir filmų peržiūrą.

J. K. Arbas nuo vaikystės namuose ir su Amerikos lietuviais turėjo kalbėti tik lietuviškai ir mokėsi lietuviškoje Vasario 16-osios gimnazijoje Vokietijoje. Anksčiau jis yra pasakojęs: „Močiutė sakydavo – gyvename Amerikoje ir ją reikia gerbti, bet mūsų namai yra Lietuva, todėl privalome šnekėti lietuviškai. Labai džiaugiuosi, kad tokią šeimą turėjau, nors kartais būdavo iš tikrųjų sunku, nes lietuvių kalbą išmokti nėra lengva. Ypač kai niekas ja nešneka arba nemoka gerai lietuviškai.”

J. K. Arbo seneliai buvo aktyvūs pasipriešinimo bolševikams ir naciams dalyviai Vilniuje. Jo seneliui architektui Edmundui Arbui-Arbačiauskui per vokiečių okupaciją grėsė būti suimtam gestapo ir šeima skubiai pasitraukė į Vakarus – iš pradžių gyveno Austrijoje, po to Vokietijoje, o 1948 metais atvyko į Ameriką, Detroito miestą. Nuo 1952 metų jie gyveno Santa Monicoje, Californijos valstijoje. Vienu metu E. Arbas-Arbačiauskas buvo JAV  lietuvių organizacijos „Fronto bičiuliai” prezidentas Los Angeles.

Alė Rūta nugyveno ilgą ir gražų gyvenimą, ji mirė savo namuose eidama 97-uosius paskutiniąją 2011 metų dieną. Iki pat mirties ji kiekvienos dienos dalį skirdavo rašymui apie tarpukario Lietuvos kaimą, savo šeimą ir ilgesį tėvynei. Jos rašymas vaizdinga lietuvių kalba, lyriškai ir labai tikroviškai tęsėsi apie 70 metų.

Daugiau negu dvidešimt Alės Rūtos parašytų knygų – romanų, eilėraščių, prisiminimų – puošė jos namų Santa Monikoje netoli Ramiojo vandenyno lentynas. Paskutinėse savo knygoje „Sklėriai”, išleistoje Kaune 2010 metais, rašytoja pasakojo sudėtingą savo motinos Emilijos Sklėriūtės-Nakienės, rašytojo Juozo Tumo-Vaižganto krikšto dukters gyvenimo istoriją.

Alė Rūta rašydavo žurnalams „Naujoji Romuva” ir „Naujoji Vaidilutė”, o pirmąją novelių knygą „Likimo keliu” išleido 1947-aisiais jau Vokietijoje. Iš savo dešimčių knygų ji pati labiausiai vertino premijuotus romanus „Trumpa diena” (1955), „Kelias į kairę” (1964), „Pirmieji svetur” (1984). 2000 metais Lietuvos rašytojų sąjungos leidyklos išleistas romanas „Vargingos tėvynės vaikai” pelnė Lietuvos rašytojų draugijos premiją. 2006 metais rašytoja apdovanota Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino ordino Riterio kryžiumi.

Rašytoja Alė Rūta taip pat labai aktyviai dalyvavo išeivijos veikloje. Kimo prisimena, kad jis nuo vaikystės buvo mokomas pirmiausia būti lietuviu, o tik po to – Amerikos piliečiu. Jis dalyvavo demonstracijose prieš sovietų imperiją, už Lietuvos laisvę, buvo subūręs apie dešimt amerikiečių bičiulių, rinko parašus, kad Lietuvos Nepriklausomybę paremtų JAV kongresas ir senatas.

J. Kimo Arbas studijavo filmų režisūrą, vokalinę ir improvizacinę kompoziciją, kompiuterinę muziką bei konceptualųjį šiuolaikinį meną Californijos menų institute. „Išmokau dainuoti per daug daug metų. Pagrindas buvo opera, vėliau – šamanų ir senosios pagonių tradicijos, Centrinės Azijos, Šiaurės Indijos, Balio salos muzika. Vis dėlto sunkiausią techniką sukūriau pats. Atlieku ir ekstremalų metalą, baltų šamanų vokalą, industrial bei noise muziką, hardcore, hiphopą, šiek tiek Amerikos indėnų ir lietuvių folkloro. Kartais koncertuoju su „Kūlgrinda”, – yra pasakojęs menininkas.

Jis koncertavo ne tik Los Angeles, Hollywoode, New Yorke, bet ir Islandijoje, Vokietijoje, Olandijoje, Prancūzijoje, Lenkijoje, taip pat visose trijose Baltijos šalyse.

Pastaruoju  metu  menininkas daugiausia užsiima technologijų ir transmedijų pasakojimu, kuriamu jungiant video, balsą, performansą, garso kompoziciją, laiku ir erdve susietus darbus. Jis gilinasi į erdvės ir žmogaus ryšį. Originalius savo darbus J. Kimo Arbas eksponavo ne tik JAV, bet ir Australijoje, Ukrainoje, Kaukaze.