DRAUGAS Lithuanian World Wide News
Lygiai prieš devynerius metus Čikaga taip pat siūbavo lingavo, kaip ir dabar – tik ruošėsi ne šokių, o X Šiaurės Amerikos lietuvių dainų šventei. Tuomet gimė idėja sukurti Čikagos lietuviškų vietų žemėlapį (Augustinas ir Aistė Žemaičiai dar nebuvo pradėję savo projekto „Gabalėliai Lietuvos“). Žemėlapį, kuris nepretenduotų apimti visas lietuviškas vietas, o tiesiog pabertų minčių miesto svečiams, ką jie galėtų pamatyti – galbūt net atrasti sau kažką nežinomo, netikėto ir įdomaus. Šis žemėlapis buvo išspausdintas „Draugo“ 2015 m. liepos 2–4 d. numeryje. Galbūt ir XVII Šiaurės Amerikos lietuvių tautinių šokių šventės svečiams būtų įdomu jį panagrinėti ir juo pasinaudoti?
Žinoma, gyvenimas nestovi vietoje ir per tą laiką kai kas pasikeitė – į gerąją arba ne visai į gerąją pusę. Ikoniškas lietuvių statytas teatras „Ramova“ Bridgeporte po daugelio dešimtmečių merdėjimo prikeltas naujam gyvenimui. Tai – fantastiška naujiena! Balzeko lietuvių kultūros muziejus įsigijo antras patalpas miesto centre, 172 N. Michigan Ave – ten kuriamas muziejaus filialas. „Tėviškės“ parapija išsikraustė į didelę „tikrą“ bažnyčią – 7214 S. Cass Ave., Darien, IL. LR generalinis konsulatas taip pat pakeitė adresą – dabar jis įsikūręs 455 N. Cityfront Plaza Dr. „Draugas“, deja, prarado savo istorines patalpas ir dabar dirba buvusiame jėzuitų vienuolyne, prisišliejusiame prie Jaunimo centro, 5620 S. Claremont Ave. Garsiajame Shubert teatre įsikūrė viešbutis Hampton Inn Majestic.
Sveiki atvykę į Čikagą ir linkime įdomaus pasivaikščiojimo po ją su mūsų gidu!
– – –
RAIMUNDAS MARIUS LAPAS
Kadaise Čikaga buvo pakrikštyta „išeivijos lietuvių sostine”. Dabar galbūt Londone, Anglijoje suskaičiuojama daugiau lietuvių gyventojų, tačiau Čikaga liko didžiuoju JAV lietuvių centru. Nors nebeturime čia nei lietuviško radijo, nei televizijos laidų, sumažėjo leidžiamų laikraščių bei žurnalų skaičius, kultūrinė ir organizacinė veikla „Vėjų mieste” tebekunkuliuoja.
Į dešimtąją Šiaurės Amerikos lietuvių dainų šventę Čikagoje atvyksta daug svečių iš kitų miestų bei šalių. Jiems, o ir patiems čikagiečiams turėtų būti įdomu susipažinti su mūsų mieste esančiais lietuviškais paminklais. Vieni – gerai pažįstami, kiti – pamiršti ar mažai žinomi. Tačiau visi jie – įdomūs.
Šis gidas nepretenduoja apimti visų su lietuvybe susijusių vietų. Jame apsiribojama tik Čikagos mieste esančiais kultūriniais paminklais (neįtraukiant priemiesčių). Visi jie lengvai pasiekiami viešuoju transportu. CTA autobusų bei metro traukinukų sistema yra gera, nebrangi, veikia kiaurą parą. Tad pakeliaukime kartu po spalvingus Čikagos kvartalus!
1. Bank of America (buvęs Shubert) teatras, 22 West Monroe, Chicago, IL 60603
Gimęs 1878 m. Kudirkos Naumiestyje, Sam S. Schubert kartu su broliais Lee (g. 1871) ir Jacob (g. 1879) bei tėvais Katrina Helwitz ir Duvvid Schubart 1881 m. imigravo į JAV. Apsigyveno Syracuse, New Yorke. Gavę paskolą, broliai tapo teatro vadybininkais. Pradėję nuo kuklesnių teatrų provincijoje, 1900 m. kovą New Yorko širdyje Manhattene jie išsinuomavo Herald Street teatrą. Tai buvo Schubert brolių dinastijos pradžia. 1913 m. Broadway (225 West 44 St.) įkurtas Sam S. Schubert teatras dabar yra kultūrinio paveldo objektas. 1945 m. The Schubert Organization nupirko Majestic teatrą Čikagos centre (22 West Monroe) ir jį taip pat pavadino Sam S. Schubert Theatre. 1991–1997 m. naujas savininkas, Nederlander Organization, šį pastatą nuomavo Čikagos švietimo departamentui. Po kapitalinio remonto 2006 m. čia įsikūrė raštinės ir viešbutis, o teatras pavadintas naujų savininkų La Salle Bank Theatre vardu. Po dvejų metų, pasikeitus La Salle banko savininkams, jis tapo Bank of America Theatre.
2. JAV Gamtos apsaugos agentūra, 77 West Jackson, Chicago, IL 60604
Nuo pat jos įkūrimo pradžios 1972 m. čia dirbo gamtosaugininkas Valdas Adamkus, vėliau tapęs LR prezidentu (1998–2003 ir 2004–2009). JAV prezidento Ronald Reagan dekretu 1981 m. Adamkus buvo paskirtas USA Enviromental Protection Agency vidurvakarų (Illinois, Indiana, Ohio, Michigan, Minnesota ir Wisconsin) vadovu. Išdirbo 29 metus – iki 1997 m. Įstaigos Čikagos skyrius yra įsikūręs Ralph Metcalfe Federal Building, pastatytame 1991 m. architekto Mies van der Rohe stiliumi. Šio pastato 12-ame aukšte yra Valdo Adamkaus garbei pavadinta konferencijų salė.
3. LR generalinis konsulatas, 211 East Ontario Suite 1500, Chicago, IL 60611
Nuo 1990-jų LR generalinis konsulatas persikėlė iš pietvakarinės Čikagos dalies į šį dangoraižį miesto centre. Tiesa, nuo š. m. rugpjūčio 1 d. LR generalinis konsulatas Čikagoje bus perkeltas į naujas patalpas „NBC Tower” pastate, adresu: 455 North Cityfront Plaza Dr., Suite 800. „NBC Tower” pastate jau veikia kitos trys diplomatinės atstovybės: Indijos, Pietų Korėjos ir Turkijos. Įdomu pastebėti, jog pirmieji Lietuvos konsulatai Čikagoje taip pat buvo įsikūrę miesto centre: 608 South Dearborn (1924–1930), 201 North Wells (1930–1935) bei 100 East Bellevue Place (1935–1953).
4. Valeškos vitražų studija, 816 North State Street (netoli Pearson gatvės), Chicago, IL 60610
Adolfas Valeška (1905–l994) buvo tapytojas, vitražistas, dekoratorius, scenografas, lietuvybės puoselėtojas, iškilus išeivijoje visuomenės veikėjas, meno bei kultūros tyrinėtojas, bažnytinio meno saugotojas. 1951 m. Čikagos miesto centre, skersai nuo Švento Vardo katedros (Holy Name Cathedral) jis įsteigė vitražo ir mozaikos studiją, kurioje vykdė monumentalios dekoratyvinės dailės užsakymus įvairių konfesijų maldos namams. 1954–1956 m. Valeška dirbo vitražo dėstytoju Čikagos dailės institute (Chicago Art Institute). Maždaug 1980 m. grupė lietuvių gydytojų nupirko iš Valeškos šį keturių aukštų pastatą. Kai kurios lietuviškos organizacijos bei privatūs asmenys (pvz., Algimantas Kezys) norėjo įsigyti šias patalpas, siūlydami čia įkurti kultūrinį centrą / muziejų. Deja, tai neįvyko. Netrukus pastatas pelningai buvo parduotas amerikiečiams. Kadaise pirmame aukšte čia buvo įsikūrusi valykla, o dabartiniai šeimininkai – du pastato aukštus užimanti „Subway” užkandinė. Dar visiškai neseniai fasadą tarp pirmojo ir antrojo aukštų puošė paties Valeškos mozaika „Jūratė ir Kastytis” motyvais. Kur dingo šis meno kūrinys? Mums nežinoma.
5. Gruen Gallery, 226 West Superior, Chicago, IL 60654
1980 m. pavasarį Čikagos miesto centre 744 North Wells St. duris atvėrė Algimanto Kezio įkurta „Galerija”. Įstaigos tikslas buvo rengti lietuvių dailininkų parodas, sudaryti lietuviui kūrėjui progą parodyti savo veidą didesniam skaičiui žmonių, bandant atkreipti į jį amerikiečių spaudos, meno kritikų ir šiaip meno mylėtojų dėmesį. „Galerija” veikė kaip kooperatyvas, sudarytas iš dailės organizacijų ir pavienių asmenų. Kiekviena paroda turėjo apmokėti savo išlaidas, pirmiausia – nuomą. Po trejų veiklos metų ketvirtadaliu pakilus patalpų nuomos mokesčiui 1983 m. balandį „Galerija” išsikėlė į netoliese, tame pačiame kvartale už kampo esančias „Gruen Gallery” patalpas 226 West Superior antrame aukšte. Čia, deja, ilgai nepaviešėta. Jei dabar praeitume pastatą adresu 744 North Wells ten jūs rastumėte vegetarinių patiekalų užkandinę. Tiesa, Superior gatvėje „Gruen Gallery” toliau tebeveikia.
6. Tado Kosciuškos paminklas, Solidarity Drive, Chicago, IL 60605
Tadas Kosciuška (lenkiškai Andrzej Tadeusz Bonawentura Kościuszko; 1746–1817) – Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės karo inžinierius, generolas, kovų už JAV nepriklausomybę dalyvis (1775–1783 m.), vyriausiasis 1794 m. sukilimo vadas. 1792 m. apdovanotas Baltojo erelio ordinu. Jo garbei 1904 m. Čikagoje Bond gatvėje buvo pastatytas skulptoriaus Kasimir Chodzinski paminklas. 1978 m. paminklas perkeltas į garbingą vietą miesto centre, į alėją tarp Shedd akvariumo ir Adler planetariumo.
7. Lenkų Romos katalikų Amerikoje muziejus, 984 North Milwaukee, Chicago, IL 60642
Įkurta 1935 m., ši kultūrinė įstaiga yra vienas seniausių etninių muziejų Čikagoje. Turtinguose muziejaus, archyvo bei bibliotekos fonduose apstu ir vertingų lituanistinių eksponatų. Pagrindinėje muziejaus salėje (per du aukštus, nuo grindų iki lubų) puikuojasi dailininko Mieczysław Jurgielewicz vitražas „Symbol of Poland Reborn” (lietas 1939 m. Krokuvoje). Vitražo centre – Vilniaus Aušros Vartų Mergelės Marijos portretas. Muziejus išsaugojo visus be išimties 1939 m. New Yorko Pasaulinės parodos Lenkijos paviljono eksponatus. Muziejaus pastatą 1912 m. suprojektavo John S. Flizikowski – jo fasadą puošia lenkiško folkloro motyvas art deco dvasioje.
8. Namas, kuriame gyveno Al Karpio tėvai, 2842 n. Francisco, Chicago, IL 60618
„Creepy Al” Alvin Karpis (tikras vardas Albin Francis Karpaviecz, lietuviškai Albinas Karpavičius, g. 1908 m. rugpjūčio 10 d. Monrealyje, Kanadoje, m. 1979 m. rugpjūčio 26 d. Torremolinos, Ispanijoje) – lietuvių kilmės JAV pagarsėjęs gangsteris kartu su Barker gauja įvykdytų nusikaltimų serija, dėl kurių XX a. 4 dešimtmetyje kurį laiką FBI buvo laikomas „Valstybės priešas Nr. 1”. Karpis-Barker gaujai priklausė iki 25 narių. Gauja visoje šalyje išgarsėjo savo brutalumu. Jos „sąskaitoje” – bankų ir pašto plėšimai, pagrobimai ir kt. Pvz., 1933 m. gauja pagrobė milijonierių William Hamm, alaus daryklos savininką iš Minnesotos, už kurį gavo 100 000 JAV dol. išpirkos, o už bankininką Edward Bremer Jr. – 200 000 dol. Iš 1936 m. išleistos Chicagos ir apielinkių lietuvių telefonų knygos žinome, jog nusikaltėlio tėvai gyveno Humbolt Parke šiaurinėje Čikagos dalyje (2842 North Francisco Ave., tel. Belmont 7899). Ten tebestovi du sulipę geltonų plytų pastatai, Nr. 2838 – 2830 ir Nr. 2840 – 2842 (abu – po 13 butų) su aptvertu gėlynu. Nors už poros šimtų metrų judrusis Kennedy greitkelis, ši gatvelė rami, žalia, dvelkianti prieškario dvasia. Žinoma, paminklinės lentelės apie tai, kad čia gyveno legendinio gangsterio tėvai, nerasi.
9. Dienraštis „Naujienos”, 1739 South Halsted, Chicago, IL 60608
Amerikos lietuvių socialistų sąjungos organas. 1913 m. Antanas Lalis, Kazys Gugis, Juozas Šmotelis ir kiti socialistai, nutarę leisti dienraštį, įsteigė bendrovę „The Lithuanian News Publishing Co” su 15 000 dolerių kapitalu. Pirmasis bendrovės pirmininkas buvo Kazys Gugis, vėliau Pijus Grigaitis, sekretorius Antanas Lalis, dar vėliau Nora Gugienė. Jie nupirko Jono Ilgaudo spaustuvę, o jį patį paskyrė bendrovės reikalų vedėju. Savaitraštis pradėjo eiti 1914 m. vasario 19 d., nuo rugpjūčio 1 d. tapo dienraščiu. Bendrovė rėmė Stepono Dariaus ir Stasio Girėno skrydį, nupirko lėktuvą Lituanica–2, kuriuo Feliksas Vaitkus įveikė Atlantą, rinko aukas Lietuvos socialdemokratų partijai, bet padėjo ir valstiečiams liaudininkams. Laikraštis užgeso 1986 m., paskutinis redaktoriaus buvo Martynas Gudelis. 1913 m. vasarą aušrininkas dr. Jonas Basanavičius keliems mėnesiams atvyko į Ameriką rinkti aukų, kad Vilniuje galėtų būti surengta Lietuvių konferencija. Viešėdamas Čikagoje, Basanavičius apsigyveno bute virš „Naujienų” redakcijos. Pirmojo pasaulinio karo metu rašytoja Žemaitė (Julija Beniuševičiūtė-Žymantienė) lankėsi JAV lietuvių kolonijose, sakė kalbas, rinko aukas nukentėjusiems nuo karo (surinko per 30 000 dol.). Lankydama Čikagą, Žemaitė irgi gyveno „Naujienų” patalpose. Šiandien apylinkė patraukli dėl savo artumo nuo miesto centro. Šiame pastate yra įsikūrusi amerikiečių advokatų įstaiga.
10. Bridgeport Pharmacy, 3337 South Morgan Street, Chicago, IL 60608
Jadvyga Lesčiauskaitė (angliškai Harriet Lescauskas) gimė 1904 m. spalio 11 d. Čikagoje, mirė 1999 m. gegužės 23 d. ten pat, palaidota Šv. Kazimiero lietuvių kapinėse. Spalvinga asmenybė – veržli moteris. Nuo pat mažens svajojo tapti vaistininke. 1934 m. Harriet baigė farmacijos mokslus University of Illinois at Chicago ir buvo įtraukta į Illinois farmacininkų registrą. 1936 m. Harriet įkūrė „Bridgeport Pharmacy” – tėvas Juozapas Lesčiauskas dukrai padovanojo patalpas naujam verslui. Tvirtinama, jog Harriet Lescauskas buvo viena iš pirmųjų moterų vaistininkių Čikagoje. Nors vaistinė neveikia nuo 1986 m., „Bridgeport Pharmacy” tebestovi kaip lietuviško paveldo paminklas. Vidus minimaliai pasikeitęs. Didingos ąžuolinės lentynos su aibe stalčių, stalčiukų, iki šiol pilnų senų receptų, kitų dokumentai. Virš jų – tarsi milžiniškas kareivių pulkas išsirikiavę blizgantys vaistų buteliukai. Lentynose, ant stalo po stiklu, įvairiose nišose – šeimyninės nuotraukos, diplomai, pažymėjimai, kita atributika. Tik nesijaučia patalpų didingumo, nes uždengtos buvusios skardinės lubos.
11. Šv. Jurgio bažnyčia, 3230 South Lituanica, Chicago, IL 60608
Bridgeporte seniau akį džiugino aukšta Šv. Jurgio neogotikinė šventovė. Ji buvo seniausia lietuviška Čikagos parapija (1909 m.). Tačiau 1990 m. ji vyskupo sprendimu nugriauta ir dabar pakeista nauju namu, prieš tai parapijoms padovanojus skulptūras ir baldus (taip pat ir Lietuvoje). Bažnyčią primena tik kryžius, kažkodėl išlikęs ,,Open Street Map” internetiniame žemėlapyje. Triaukštis mokyklos pastatas, kurį 1916 m. „Amerikos lietuvių almanachas” skelbė gražiausia lietuviška mokykla Amerikoje, turėjusia 450 mokinių ir 1 500 vietų salę – tebestovi, bet tai dabar – Philip Armour mokykla, su lietuvybe nieko bendro neturinti. Tik užrašas „Mokykla Šv. Jurgio K.” nepanaikintas.
12. Olšausko bankas, „Lietuva” redakcija bei spaustuvė, 3252 South Halsted, Chicago, IL 60608
Antanas Olšauskas 1893–1895 m. Čikagoje redagavo laikraštį „Lietuva”, iki 1917 m. buvo ir laikraščio leidėjas. Dėl ūkinių sunkumų 1917 m. laikraštį „Lietuva” pardavė Juozui Bachunui (vėliau tapusiam Pasaulio Lietuvių Bendruomenės steigėju) ir Antanui Pajauskui. Šioje leidykloje 1894–1917 m. išleista 131 knyga, iš jų 45 originalios. Olšauskas mirė 1942 m. gegužės 10 d. (beje, sūnus advokatas Antanas Olis – žymus amerikiečių politikos veikėjas, lietuvis visuomenininkas). Olšausko įsteigti redakcija, leidykla, kelionių biuras bei bankas tebestovi seniausiame Čikagos lietuvių kvartale Bridgeporte ties 33-ios ir Halsted gatvių sankryža. Tikėkimės, kad kada nors Čikagos miesto valdžia paskelbs šį pastatą istoriniu paminklu.
13. „Ramovos” kino teatras, 3517 South Halsted, Chicago, IL 60609
Lietuvių savininkų įsteigtas kino teatras atvėrė duris 1929 m. rugpjūčio 21 d. Šį 1500 žiūrovų talpinantį ispaniško atgimimo („Spanish revival”) stiliaus pastatą suprojektavo architektas Meyer O. Nathan. Teatro lubos nudažytos mėlynai, primenant naktinę padangę. Teatro pavadinimo konkursą laimėjo lietuvis imigrantas, pasiūlęs „Ramovos” vardą. Dar prieš karą būta atvejų, kai šiame kino teatre buvo rodomos kino kronikos iš Lietuvos (pvz., švenčiant Lietuvos nepriklausomybės 12 metų sukaktį 1930 m. „Naujienų” dienraštis finansavo nemokamą operatoriaus Kazio Lukšio filmų peržiūrą vaikams ir paaugliams). Šeštajame dešimtmetyje „Ramova” nepajėgė nuomoti ir rodyti naujausius vaidybinius filmus. Dėl sumažėjusio lankomumo 1986 m. teatras buvo uždarytas. Čikagos miesto valdžia pastatą perėmė 2001 m. Ilgametė šios apylinkės gyventoja Maureen Sullivan 2005 m. įkūrė visuomeninę Organizaciją „Save the Ramova”, kurios tikslas restauruoti šį istorinį pastatą. 2012 m. Čikagos miesto valdžia pradėjo atstatyti teatro fasadą.
14. Šv. Kryžiaus bažnyčia, 4541 South Wood, Chicago, IL 60609
Tarp prieškario lietuviškų bažnyčių nuostabiausia ir didžiausia – neobarokinė 1913 m. Šv. Kryžiaus bažnyčia Back of the Yards rajone (netoli žymiųjų skerdyklų), įtraukta ir į kelionių vadovus po miestą. Prie jos įėjimo iki šiol išlikęs užrašas „Lietuvių Rymo katalikų bažnyčia”. Lietuviškos pamaldos nuo maždaug 2002 m. čia nebevyksta, lietuviška parapija panaikinta dar aštuntajame XX a. dešimtmetyje, bažnyčia atiduota imigrantų iš Lotynų Amerikos parapijai. Rajone irgi vyrauja ispanakalbiai. Bažnyčia gana apleista, tačiau vis tiek puošni. Jos skliautai puošti scenomis iš Lietuvos ir Amerikos istorijos. Kai kurie bažnyčioje kabantys paveikslai tapyti dailininko Adolfo Valeškos.
15. Union Stock Yard Gate, West Exexchange ir Peoria Street, Chicago, IL 60609
Šie vartai puošė įvažiavimą į Čikagos Union Stock Yards skerdyklą. Juos 1875 m. užsakė skerdyklos vedėjas John B. Sherman. Vartus suprojektavo John Wellborn Root. Tai vienas iš nedaugelio užsilikusių paminklų, bylojantis apie maisto pramonės pradžią „Vėjų mieste”. Pirmųjų lietuvių imigrantų dalią dirbant nežmogiškomis sąlygomis itin vaizdžiai savo romane „Raistas” aprašė Upton Sinclair. Ko gero, daugelis mūsų prisimena skerdyklų pakraštyje ties Halsted ir 42 gatvių sankryža buvusį International Amphiteatre. Ši uždengta arena veikė nuo 1934 iki 1999 metų. Didinguose rūmuose vyko pirmosios JAV ir Kanados lietuvių dainų šventės.
16. Dievo Apvaizdos bažnyčia, 717 West 18th Street, Chicago, IL 60616
Tarpukariu Čikagoje buvo 11 lietuviškų katalikų bažnyčių. Viename iš Čikagos rajonų anais laikais buvo net dvi lietuvių bažnyčios. Tai Pilsen, taip pat esantis ir vieninteliu istoriniu lietuvių rajonu, į kurį iš miesto centro galima nueiti pėsčiomis. Įspūdingesnė čia – neoromaninė Dievo Apvaizdos bažnyčia statyta 1927 m. Bažnyčią įsteigė čia persikėlę gretimo Bridgeporto Šv. Jurgio parapijos lietuviai. Nuo 1960 m. čia vyrauja ispanakalbiai.
17. Aušros Vartų bažnyčia, 2337 West 23 Place, Chicago, IL 60608
1985–1990 m. laikotarpyje buvo uždaroma dauguma Čikagoje esančių lietuvių bažnyčių. Tuomet neliko ir kuklesnės Pilsen Aušros Vartų Marijos bažnyčios, kuri veikė gyvenamąjį namą primenančiame dviaukščiame pastate (pirmajame aukšte – maldų salė, antrajame – parapijos mokykla). Ji prijungta prie Šv. Pauliaus parapijos, tačiau iki 2013 m. uždarymo jos pavadinimas dar buvo išlikęs mokyklos pavadinime. Čikagos laikraščiai rašė, kad jos varpai po uždarymo dingo, bet metalo laužo darbuotojas, pastebėjęs ant išlydymui atiduoto varpo lietuvišką užrašą, pranešė apie tai vyskupijai, kuri vieną varpą vėl įsigijo ir nuo 2013 m., po 15 metų pertraukos, varpas vėl skamba naujoje Tinley Park bažnyčioje. Ant jo parašyta: „Varpe, varpeli, liūdnai skambėdamas priminki stebuklingą Aušros Vartų Madoną Lietuvoje, kur priešai mus persekioja. Guosk mūsų priespaudą kenčiančius tautiečius. Šauk mus maldai, į Bažnyčią, jos vardu, kad jaustumėmės Dievo avinėliais. Šauk tris kart į dieną, nepailsdamas vesk mirusiuosius savo garsu. Nuo šitos dienos kalbėk gyviesiems ir vesk į kapines mirusiuosius.”
18. Švč. Mergelės Marijos Nekalto Prasidėjimo bažnyčia, 2745 West 44th Street, Chicago, IL 60632
Ši parapija Brighton Parke buvo įsteigta 1914 m., kai visas pasaulis gyveno Pirmojo pasaulinio karo nuotaikomis. Iš arkivyskupijos gavus leidimą bažnyčios statybai ir atsiuntus ką tik įšventintą lietuvį kunigą Antaną Brišką, prasidėjo naujosios lietuviškos parapijos gyvenimas. 1915 m. iškilo pirmoji (senoji) bažnyčia, 1916 m. atsidarė parapijinė mokykla, kurioje 1918 m. jau mokėsi 300, o 1922 m. – 500 mokinių. 1926–1927 m. pastatyta klebonija ir vienuolynas kazimierietėms vienuolėms mokytojoms, kurios švietėjišką veiklą parapijoje čia dirbo iki 1999 metų. 1964 m. buvo pastatyta jau didelė, moderni iki šių dienų veikianti bažnyčia. Geriausiais laikais parapijai priklausė apie 3 000 parapijiečių, daugiausiai apie 1200 lietuviškų šeimų.
19. Jaunimo centras, 5620 South Claremont, Chicago, IL 60636
Prie Gage Parko stūkso vienas pagrindinių Čikagos lietuvių pastatų – tai masyvus Jaunimo centras, išdabintas stilizuotu Vyčiu. Jį 1958 m. įkūrė jėzuitai; sovietams Lietuvoje uždarius vienuolynus čia net buvo Lietuvos jėzuitų provincijos centras. Tai dar vienas Šaltojo karo eros objektas, skirtas kiek tik įmanoma ginti lietuvybę nuo asimiliacijos iki Lietuva bus išlaisvinta. Čia gausu lietuviškų renginių, yra lietuviška koplyčia. 1981 m. centro patalpose įsikūrė Lituanistikos tyrimo ir studijų centras. Šiame komplekse taipogi veikia viena didžiausių išeivijoje esančių švietimo įstaigų – Čikagos lituanistinė mokykla. Čia taipogi rasite ir Čiurlionio galeriją. Neseniai šalia esanti jėzuitų koplyčia tapo laikinai nenaudojama. Tikintieji viltingai laukia teigiamo sprendimo iš Jėzuitų provincijolo Vilniuje, kada šiuose maldos namuose vėl prabils lietuviškai kalbantis kunigas. Nemažos pajamos už didžiosios Jaunimo centro salės nuomą atkeliauja iš ispanakalbių bendruomenės.
20. Tėviškės lietuvių evangelikų liuteronų bažnyčia, 6641-45 South Troy Street, Chicago, IL 60629
Didžiausias lietuvių liuteronų evangelikų telkinys po karo įsikūrė Čikagoje. Jau 1951 m. Lietuvių evangelikų liuteronų bažnyčios tremtyje vicesenjoras kunigas Ansas Trakis pradėjo rūpintis tikinčiųjų poreikiais, leisdamas religinę literatūrą („Evangelijos žodį”, vėliau „Svečią”). Tačiau savo maldos namų išeiviai evangelikai liuteronai Čikagoje neturėjo. Apie būsimos parapijos kūrimą buvo kalbama 1952 m. Tikintieji ryžosi įsigyti savo pastogę. Ir štai Marquette Parke jie nupirko nebeveikiančią žydų sinagogą. Pradinį kapitalą naujos parapijos steigimui parūpino Augustana Evangelikų liuteronų bažnyčia. 1957 m. gruodžio 15 d. lietuvių evangelikų liuteronų išsvajota bažnyčia buvo pašventinta Tėviškės vardu. Vyskupas Ansas Trakis buvo parapijos klebonas iki savo mirties 1986 m. Nuo 1988–2002 m. klebono pareigas ėjo vyskupas Hansas Dumpys. 2002–2005 m. parapijai vadovavo kunigas Jonas Liorancas. Parapiją atgijo atėjus sumaniam, dinamiškam kunigui Liudui Miliauskui. Čia jis klebonauja nuo 2005-jų. Pasikeitus Marquette Parko demografijai, maldos namai buvo parduoti juodaodžių religinei bendruomenei, o Tėviškės parapija persikėlė į saugesnę apylinkę, 5129 Wolf Road Western Springs priemiestyje.
21. Lietuvių sodyba, 6515 South California Avenue, Chicago, IL 60629
Išeivis idealistas daktaras Jonas Adomavičius, penkiasdešimt metų dirbęs be atostogų, už savo uždarbį 1972 m. nupirko didelį ir gražų namą su sklypu Marquette Parko širdyje. Šį ansamblį pavadino Lietuvių sodyba. Juose įsikūrė ne tik Amerikos lietuvių vaikų ugdymo draugijos (ALVUD) centras, čia buvo įrengti butai seniems žmonėms, kurie ieškojo širdies atgaivos, duonos kąsnio ir ramybės. Patekus į minėtus namus reikėjo laikytis paprastų taisyklių – negerti kokakolos, nerūkyti, nesikeikti. Dviejose pastatuose, apimančiuose didesnio miesto kvartalą, tebegyvena vyresnieji lietuviai. Kiemą puošia lietuviškas koplytstulpis su rūtų darželiu.
22. Dariaus ir Girėno paminklas, 6700 S. California Avenue, Chicago, IL 60629
Štai kas apie paminklą parašyta „Dariaus ir Girėno paminklo 1935 m. liepos 28 d. atidengimo programos leidinėlyje“: Dariaus Girėno transatlantinio skridimo finansavimui komitetas Chicagoj, 26 Liepos, 1933 m. susirinko Lietuvos konsulatan ir apgailavęs Dariaus-Girėno žuvimą, nusprendė jiems dviem pastatyti Chicagoje paminklą. Tam tikslui tas pats komitetas pasivadino Dariaus-Girėno Paminklo Statymo Komitetu, kurį tada sudarė: Advokatas Vasalle, P. Jurgėla, Lietuvos konsulas A. Kalvaitis, Kalvaitienė, Kirienė, Gaižaičiūtė, inžinierius Simokaitis, advokatas Lidikauskas, Žymantas, kunigas Albavičius, Bernočiūtė, Vaivada, Šimutis, kunigas Vaičiūnas, advokatas Gugis ir Krotkus. […] Paminklo statymo reikale pradėjus tartis su miesto viršininkais, tie pareikalavo parodyti paminklo projekto braižinį. Tokiu būdu parsiėjo jau rūpintis ir paminklo projektu. Kadangi pačioje pradžioje jau buvo nusitarta paminklo statymą pavesti tik lietuviams, todėl ir dabar dėl projekto kreiptasi į lietuvius architektus. Projektų pasiūlyta buvo keletas. Iš visų jų pasirinkta tik architekto V. Koncevičiaus braižinį, kurį užgyrė ir Paminklo Statymo Fondo narių susirinkimas, įvykęs 3 d. Balandžio, 1935 m.
23. Šv. Kazimiero seselių kongregacijos vienuolynas, 2601 West Marquette Road, Chicago, IL 60629
Vienuolijos steigimo reikalas buvo patikėtas kunigams Antanui Kaupui ir Antanui Milukui, o vienuolijos organizatoriumi buvo pakviestas kunigas dr. Antanas Staniukynas. 1908 metais kun. Staniukynas pasitraukė iš klebono pareigų ir visas jėgas skyrė vienuolijos reikalams. Kadangi lietuvaičių kongregacijos narių skaičius vis augo, Staniukynas pradėjo ieškoti vietos noviciatui – kunigai lietuviai ragino jį įkurti seserų namus Čikagoje. Čikagos arkivyskupas James Quigley taip pat palaikė vienuolijos įsikūrimo Čikagoje idėją ir pats ieškojo vietos, kurioje galėtų būti statomas vienuolynas. Jis surado tinkamą vietą Marquette Parke, nes jau žinojo, kad miestas plėsis: čia bus statomi nauji namai ir kuriamas naujas gatvių tinklas. Kazimiera Kaupaitė (Motina Marija) sutiko būti steigėja, tačiau prašė, kad būtų surastas kunigas, kuris pagelbėtų steigiant kongregaciją. Tas kunigas buvo Antanas Staniukynas, jo vadovavimas Šv. Kazimiero seserų kongregacijai yra neįkainojamas indėlis, begalinio pasiaukojimo ir atsidavimo pavyzdys. Šv. Kazimiero seserys buvo pakviestos globoti ir pradžios mokyklą. Taip netoli Marquette Parko apylinkių buvo pastatytas didelis pastatas ir čia įsikūrė vienuolija, kurios narės itin aktyviai įsitraukė į švietimo bei labdaros darbus. Dėl pastoviai mažėjančios kongregacijos, seselių vadovybė perdavė jų motiniškosios namų priežiūrą ir administravimą Catholic Charities of America.
24. Šv. Kryžiaus ligoninė, 2701 West 68th Street, Chicago, IL 60629
54 proc. lotynų amerikiečių, 45 proc. juodaodžių ir tik 1 proc. kitų rasių (įskaitant baltuosius) – tai Chicago Lawn apylinkės, kuriai priklauso ir Marquette Parkas, 2010 metų gyventojų surašymo duomenys. Čia tebestovi Šv. Kryžiaus ligoninė, įsteigta Šv. Kazimiero seselių kongregacijos 1927 metais. 274 lovas talpinančiose patalpose dirba per tūkstantis medicinos darbuotojų ir net 250 gydytojų.
25. Švč. Mergelės Marijos Gimimo bažnyčia, 6812 South Washtenaw, Chicago, IL 60629
Pokario metais Čikagoje tirščiausiai apgyventas lietuvių kvartalas tapo Marquette Parkas. Apie 1960 m. iš 45 000 jo gyventojų net 30 000 buvo lietuviai. Čia iki šiol driekiasi Lithuanian Plaza vardu 1970 m. pavadinta gatvė. Šioje gatvėje – nuosaiki, bet senovinių bruožų tebeturinti didelė Švč. Mergelės Marijos Gimimo bažnyčia. Ji statyta 1957 metais. Visur jaučiasi ilgesys prarastai tėvynei: plazda trispalvė, bažnyčios šonuose – tautinės mozaikos, pvz., „Mindaugo karūnavimas”, fasade Marijos su kūdikiu horeljefai, kiekvienas skirtas skirtingai šventai vietai Lietuvoje (Šiluvai, Žemaičių Kalvarijai), viduje – panašūs vitražai. Bažnyčią projektavo Jonas Mulokas, interjerą – Vytautas Kazimieras Jonynas. Šioje bažnyčioje iki šiolei tebeaukojamos lietuviškos šv. Mišios.
26. JAV LB Socialinė tarnyba, 2711 West 71st Street, Chicago, IL 60629
Anksčiau čia buvo įsikūrusios įvairios organizacijos, „Margučio II” radijo laidos studija, valgykla. Dabar veikla gan apkirpta. Tebedirba Socialinė tarnyba. Trečiadieniais ruošiamos kultūrinės popietės, filmų peržiūros, paskaitos, į kurias ateina 15–20 apylinkėse gyvenančių vyresniųjų. Šiose patalpose veikia skaitykla-biblioteką, taipogi įsikūrusi siuntinių bendrovė.
27. Balzeko lietuvių kultūros muziejus, 6500 South Pulaski Road, Chicago, IL 60629
Muziejus veikia nuo 1966 metų. Fondų pagrindas – kolekcininko gydytojo Aleksandro Račkaus numizmatikos rinkinys bei gausi biblioteka. Muziejus renka daugiausia lituanistinę, ypač su lietuvių išeiviais susijusią medžiagą. Čia taipogi veikia vaikų muziejus bei suvenyrų parduotuvėlė. Įstaiga organizuoja paskaitas anglų kalbomis, rengia parodas.
28. „Draugas”, 4545 West 63rd Street, Chicago, IL 60629
Tai seniausias pasaulyje be pertraukos leidžiamas lietuviškas laikraštis, pradėtas 1909 m. liepos 12 d. Wilkes Barre, PA, o nuo 1912 m. liepos 4 d. Čikagoje. Iki 1916 m. leistas kas savaitę, nuo 1916 m. balandžio 1 d. – kiekvieną dieną, išskyrus pirmadienį ir sekmadienį. Nuo 2011 m. leidžiamas tris dienas per savaitę. 1909–1916 m. leido Kunigų sąjunga, 1916–1918 m. „Draugo” spaudos bendrovė, nuo 1920 m. – vienuoliai marijonai. Šiuo metu „Draugą” leidžia Lietuvių katalikų spaudos draugija. „Draugas” spausdina įvairius straipsnius politinėmis, ekonominėmis, religinėmis, visuomeninėmis, kultūrinėmis temomis. Kiekvieną šeštadienį kartu su „Draugu” pasirodo kultūrinis priedas „Menas, literatūra, mokslas”. 2006 m. balandžio mėn. sukurta nauja „Draugo” internetinė svetainė, o 2013 m. „Facebook” puslapis. Prieš dvejus metus pradėtas leisti mėnesinis laikraštis anglų kalba „Draugas News”, o pernai – dvimėnesinis spalvotas žurnalas „Lithuanian Heritage”.
Šalia „Draugo” pastato stovi Tėvų marijonų vienuolynas ir koplyčia. Tai puikus architektūrinis paminklas, kurį 1955 m. suprojektavo Jonas Kova. Koplyčios pagražinimui buvo sutelkti lietuviai menininkai – Kazys Varnelis sukūrė vitražus, Eleonora Marčiulionienė – keramikines Kryžiaus stotis. Ados Sutkuvienės buvo suprojektuoti ir Adolfo Valeškos studijos išlydyti mozaikiniai altorių paveikslai. Šiais laikais vienuolyne vyksta jaunų šeimų rekolekcijos, daugiausia ispanakalbiams.
29. Šv. Kazimiero katalikų kapinės, 4401 West 111th Street, Chicago, IL 60655
Anapilin iškeliavę imigrantai dar prieš Pirmąjį pasaulinį karą buvo laidojami lietuviškose kapinėse. Didžiausios yra Šv. Kazimiero katalikiškos kapinės, įkurtos 1903 m. Čikagos pietiniame pakraštyje. Kadaise lenta prie įvažiavimo skelbė, jog čia esą „lietuvių kapinės”, tačiau 1997 m. ji buvo nuimta. Tai ne pirmas toks veiksmas – 1965 m. kardinolas Francis J. Cody žodį „lietuvių” išmetė iš kapinių pavadinimo, tačiau po tokio sprendimo anuometiniai tėvynainiai sukėlė didžiulį ažiotažą. Nuo 1997 m. Šv. Kazimiero kapinėse pradėti laidoti ir lotynų amerikiečiai – nūnai didžiausia katalikiška Čikagos bendruomenė. Visgi masyvūs lietuviški antkapiai, statyti aštuonis dešimtmečius, nustelbia menkas amerikietiškas plokšteles. Atrodo, kad čia palaidotas ištisas didžiulis miestas ir visur – vien lietuviškos pavardės. Čia ilsisi generolas Povilas Plechavičius bei kiti išeivijos veikėjai. Yra paminklas ir Romui Kalantai, pastatytas 1972 m. išsyk po jo susideginimo Kaune, sukėlusio Čikagoje didelius protestus už Lietuvos laisvę. Beje, prieš porą metų dėl organizacinės veiklos stokos likviduota Šv. Kazimiero kapinių sklypų savininkų draugija.
Straipsnis skelbtas laikraštyje „Draugas“ (2015 m. liepos 2–4 d. numeryje, Vol. CVI NR. 77–78) >>>