Lietuvių Fondui –­ 60 (V). Lietuvių Fondas – kokybės garantas

Kalbino Dalia Cidzikaitė.

Lietuvių Fondas (LF) ir Lituanis­tikos tyrimo centras (LTC) bendra­darbiauja nuo pat centro įkūrimo pra­džios 1981 metais. Pasak LTC vykdomosios direktorės Kristinos Lapieny­tės, per daugiau nei 40 metų Fondas LTC ir jo veiklą parėmė keliais šimtais tūkstančių dolerių. Ji įsitikinusi, jog pastarųjų metų LF parama leidžia LTC vykdyti tokios apimties darbus, kurių paprastai imasi tik didelės, valstybės išlaikomos bibliotekos ar archyvai. Direktorė džiaugiasi, jog JAV lie­tuviai pagaliau suprato, jog lietuvių išeivijos istorija, jos išsaugojimas yra jų pačių atsakomybė. Tokį atsakingą požiūrį ji mato ir išeivijai atstovaujan­čios organizacijos – Lietuvių Fondo – veikloje. Pasak Kristinos, šiandien LF yra stipri organizacija, kuri užtikrina nuolatinę paramą lietuvių kultū­rai ir paveldui išeivijoje. „Jeigu ne LF parama, – sako LTC vykdomoji direktorė – centrui tikrai būtų sunku išsilaikyti.”

Miela Kristina, kokios para­mos finansine išraiška LTC yra sulaukęs iš LF?

LF yra pagrindinis LTC rėmėjas jau daugiau kaip 40 metų, taigi būtų nelengva suskaičiuoti, kokia suma susidarė per visą tą laikotarpį, bet tik­rai drąsiai galima pasakyti, kad ke­li šimtai tūkstančių dolerių. LF pa­ramą gauname keliais būdais. Pir­miau­sia, tai parama mūsų projektams, pavyzdžiui, tam tikro archyvo katalogavimui arba pastato pagerinimo darbams. Antras būdas – kai LF yra įkuriamas atskiras vardinis fondas ir jo palūkanos skiriamos LTC reikmėms. Tokie yra Kleopo Girvilo ir dr. Kazio Ambrozaičio fondai.

Pastaraisiais metais vykdome lietuviškų laikraščių skaitmeninimo projektą. Šis projektas yra nepaprastai didelės apimties, jo išlaidos suda­rė didžiąją dalį LTC biudžeto, tad, pa­sitarus su LF, nutarta šį projektą lai­kyti „specialiu” LTC projektu. 2019–2021 metais LF šiam projektui pasky­rė 75 000 JAV dol. Suma didelė – pa­pras­tai LTC tiek išleidžia apskritai visų savo archyvų išlaikymui, tačiau reikia suprasti, kad šie pinigai skirti projektui, kurio rezultatais naudoja­si viso pasaulio lietuviai (ir ne tik jie). Suskaitmenintą LTC archyvinę medžiagą galima pasiekti iš bet ku­rios pasaulio valstybės. Padedant LF, LTC atlieka tokį darbą, kurio paprastai imasi tik didelės valstybės išlaikomos bibliotekos.

Gal galėtumei išskirti ir plačiau pakomentuoti pagrindines kryp­tis, veiklas ar pastarųjų metų projektus, kurias LTC vykdo su LF parama?

Pirmiausia norisi paminėti LTC pastato Lemonte įsigijimą. Tai, žinoma, ne projektinė veikla, nepaisant to, iškilus sumanymui įsigyti nuosa­vą pastatą archyvams laikyti, LTC Ta­rybos pirmininkas dr. Robertas Vi­tas kreipėsi į LF prašydamas suteikti paskolą. Tokį sprendimą paskatino ke­letas priežasčių: visų pirma, LTC, kaip nepelno siekiančiai organizacijai, banko suteikiama paskola būtų sunkiai prieinama ir tikriausiai skirta nepalankiomis sąlygomis. Antra, kadangi LTC ir LF sieja ilgamečiai tarpusavio pasitikėjimu pagrįsti santykiai, o vienas iš LF tikslų yra pa­remti lietuvių kultūrą, paskola per­kant pastatą archyvams puikiai atitiko šį Fondo tikslą. Esame labai dė­kingi už tai.

Kita nepaprastai svarbi ir reikš­minga sritis, kurią remia LF, yra LTC saugomų archyvų suskaitmeninimas. LTC turi daugybę įvairios dokumentinės medžiagos: nuotraukų, do­kumentų, garso, vaizdo įrašų, laik­raš­čių ir kt. Kadangi centras, skirtingai nei net ir mažiausios Lietuvos ar JAV bibliotekos, neturi didelių gali­my­bių ir išteklių, skaitmeninimo dar­bai vyksta pamažu. Tai sakyda­ma, tuoj pat noriu sau paprieštarauti ir priminti jau anksčiau minėtą di­delį LTC skaitmeninimo projektą, kuriam vadovauja „Draugo” tarybos narys dr. Jonas Daugirdas (jo dėka pirmiausiai buvo suskaitmenintas „Draugas”) ir kurį reikšmingai re­mia LF. Šiuo metu jau suskaitmeninta šimtai tūkstančių puslapių lietuviškų laikraščių ir žurnalų, tokių kaip „Dirva”, „Darbininkas”, „Kelei­vis”, „Kalifornijos lietuvis”, „Mūsų spar­nai”, keletas retesnių. Taigi LF ir kitų rėmėjų dėka išeivijos laikraš­čiai tampa prieinami ne tik LTC ar­chyvuose, bet ir internetu.

LF taip pat remia mažesnės apim­ties skaitmeninimo darbus. Iš to­kių paminėtini Pedagoginio litua­nis­tikos instituto studentų 1981–1983 metais darytų apklausų apie DP sto­vyklas įrašų, Amerikos lietuvių televi­zijos įrašų, garso kasečių skaitme­ninimas ir pan. LF parama padėjo pa­rengti parodas apie Šiaurės Ameri­kos lietuvių dainų ir šokių šventes, lietuvių sportinę veiklą, su tomis parodomis supažindinti įvairių valstijų lietuvius. Žinoma, kasdieniai didesni centro „ūkiniai” projektai taip pat daž­nai vykdomi su LF parama.

Kokį vaidmenį LF vaidina lie­tuviško paveldo Amerikoje išsau­go­jime? Ar Fondo teikiamos para­mos užtenka lietuviškiems archyvams JAV išsaugoti?

Lietuviškoje veikloje dalyvauju jau bene dvidešimt metų, man malo­nu matyti, kad LF dėmesys paveldo išsaugojimui vis auga. Atrodo, kad pa­galiau supratome, jog lietuvių išei­vijos istorija, jos išsaugojimas yra pa­čių išeivijos lietuvių atsakomybė, kad jeigu neišsaugosime dokumentų ir liudijimų dabar, po penkiasdešim­ties ar šimto metų to jau niekas ne­ga­lės padaryti. Matau didelę LF, išeivijai atstovaujančios organizacijos, at­sakomybę ir atsakingą požiūrį į tai. LF yra stipri organizacija, kuri užtikrina nuolatinę paramą. Tai yra labai svarbu.

Žinoma, LF nėra ir negali būti vienintelė organizacija, sauganti išei­vijos archyvus. Kiekviena organizacija, turinti archyvų, turėtų būti su­interesuota, kad jie išliktų. Tas suinteresuotumas gali būti ir finansinis, ir kitos formos. Kaip gerą pavyz­dį norėčiau paminėti „Dainavos” an­samblio archyvinę medžiagą, saugo­mą Žilevičiaus-Kreivėno muzikologijos archyve. Prieš keletą metų ansamblio narė Živilė Garnienė suskaitme­nino visą nuo 1945 m. archyve saugo­mą medžiagą, dabar ji yra prieinama visiems besidomintiems „Dainavos” ansambliu.

Ar LTC yra LF narė?

LTC kaip organizacija nėra LF na­rė. Kiekvieną kartą, pildydama LF prašymą ir pamačiusi klausimą „Ar esate LF narys”, stabteliu ir pagalvoju: „Na, gal reikia paaukoti LF ir tapti nariu?” Tačiau manau, kad tai būtų labiau simbolinis gestas, juk ar­chyvai nėra pelną gaunanti organizacija. Būkim biedni, bet teisingi – LF mus remia daugiau nei mes gali­me paremti Fondą. Kita vertus, galiu drąsiai sakyti, kad mūsų centro darbuotojai ir savanoriai yra LF nariai – vieni ilgesnį, kiti trumpesnį laiką. Būtent dirbdama LTC ir matydama, kaip svariai Fondas remia išeivijos veiklą ir konkrečiai mūsų archyvus, nutariau tapti LF nare.

Kadangi sulaukiame nemažai sve­čių, neišvengiamai iškyla klausimas, kas padeda išlaikyti tokias pa­tal­pas, tvarkyti archyvus. Taip bekal­bant iškyla LF vardas, tad jau savo bu­vimu skleidžiame žinią apie LF egzistavimą ir narystę. Vienąsyk LTC raštinėje vienu metu susitiko ir mus aplankęs svečias, ir LF atstovė. Po pokalbio apie archyvus, jų išlaikymą bei Fondo įtaką, LTC svečias taip su­sidomėjo LF veikla, kad, berods, tuoj pat išrašė čekį ir tapo LF nariu.

Kaip atrodytų JAV lietuvių, jų organizacijų veikla be LF?

Gal visa lietuviška veikla išeivijoje ir nesugriūtų, tačiau be LF svarios paramos ji tikrai būtų skurdesnė, mėgėjiškesnė. Juk kalbame apie tokius didelių išlaidų reikalaujančius ren­ginius kaip šokių, dainų šventės, sporto varžybas, kur LF parama už­tikrina stabilų finansavimą, sklan­džią veiklą. Ypač tai pasakytina apie organizacijas, kurios negauna paja­mų iš savo veiklos, pavyzdžiui, archyvai. Jeigu ne LF parama, LTC tikrai būtų sunku išsilaikyti.

Man atrodo, kad kartais LF tarnauja kaip lakmuso popierėlis, leidžiantis nuspręsti, ar projektas vertas išgyventi, o galbūt nieko neprara­sime jo neįvykdę. Kaip organizacija esame tarpininkavę tarp LF ir vieno kūrėjo, norėjusio sukurti filmą ir ty­rinėti medžiagą, saugomą LTC archy­vuose. Porą metų LF projektą dosniai rėmė, prasidėjo darbai, tačiau nei mes, nei LF nematėme pakankamo progreso. Taigi tolesnio projekto tęsimo teko atsisakyti, o tai nelabai pati­ko minėtam kūrėjui – teko išgirsti prie­kaištų. Tačiau šiuo atveju LF bu­vo tarsi kokybės garantas.

Kartais tenka girdėti priekaištų, kad LF neskyrė arba per mažai pa­skyrė paramos vienam ar kitam projektui. Ir pati esu pagalvojusi, kad štai, prašėme tiek, o gavome mažiau, tačiau kai pamatai LF ataskaitą, kai supranti, kiek projektų pateikta ir kiek pinigų išdalinta, nors ir kokia svarbi sava organizacija yra, turime suprasti, kad tokių organizacijų ir pra­šymų LF sulaukia šimtais, ir Pel­no skirstymo komisijos nariai atlieka didžiulį darbą tuos prašymus nagri­nė­dami.

Ko palinkėtumei LF jo 60-ojo gimtadienio proga?

LF yra neabejotinai svarbi ir įta­kinga organizacija tiek išeivijoje, tiek Lietuvoje. Nuo jos įsikūrimo pra­ėjo 60 metų, smagu, kad Fondas atsi­naujina, tampa artimesnis visiems lie­tu­viams. Linkiu, kad LF ir toliau su­lauktų dosnių rėmėjų, įgytų daugiau narių, kad išliktų toks pat stiprus lie­tuvybės ramstis išeivijoje. Taip pat linkėčiau, kad pagrindinis LF žvilgsnis vis dėlto kryptų į išeivijos lietuvius.

Straipsnis skelbtas laikraštyje „Draugas” (2022-ųjų m. Balandžio 9 d. numeryje, Vol. CXIII NR. 28)