Mirties

A†A MARIJA PUPIŪTĖ AMBROZAITIENĖ mirė 2021 m. sausio mėn. 15 d. Chesterton, IN. Gimė 1931 m. balandžio mėn. 15 d. Kybartuose, Lietuvoje. Gyveno Chesterton, IN.

Nuliūdę liko: duktė Ramunė su vyru John, duktė Audronė, anūkė Lina, sesuo Aldona Brizgienė, broliai – Antanas Pupius ir Juozas Pupius su žmona Lile, giminės, draugai Amerikoje ir Lietuvoje.

Velionė buvo dailininkė, gydytojo, visuomenės veikėjo a. a. Kazio Ambrozaičio žmona.

1949 m. su tėvais atvyko į JAV. New Yorke (Hunter College ir Art Students League of New York) studijavo tapybą ir meno istoriją, vėliau mokslus tęsė Clevelando, OH ir Čikagos, IL meno institutuose. Kurį laiką dirbo Čiurlionio galerijos, Jaunimo centro direkcijose, Čiurlionio galerijos globos, Lietuvių Fondo meno patarėjų komitetuose. Iš pradžių kūrė aliejinius paveikslus, vėliau ėmėsi grafikos (litografijos ir vario raižiniai), emalio tapybos ir fotokoliažų. Yra sukūrusi knygų iliustracijų, aplankų, apipavidalino Madų parodos sceną. Jos kūryboje vyrauja gamtos, žmogaus gyvenimo ir nuotaikų temos, yra mistikos ir liaudies meno motyvų. Lietuvių moterų dailininkių draugijos (LAWAA) narė nuo 1971 metų.

Laidotuvės privačios. Atsisveikinimus ir prisiminimus galima išreikšti: www.whitelovefuneralhome.com.

Liūdinti šeima.

A†A VYTAUTAS ŠIMKUS mirė 2021 m. sausio 9 d., sulaukęs 94 metų.

Gyveno Palos Heights, IL, Michiana Shores, IN ir anksčiau – Čikagoje.

Nuliūdę liko: sužadėtinė Dalia Tallat-Kelpšaitė; dukterys Marija Stankiewicz (Dennis), Nora Gylienė (Saulius), sūnus Mark (Lisa) Šimkus; anūkai David (Nina Kovar) Stankiewicz, Lisa (Steve) Barsch, Peter (Natalie) Stankiewicz, Gina Gylys (Ben Lamson), Daiva (Jon) Gustin, Justinas Gylys, Jacob ir Jasmine Šimkus; proanūkai Sarah, Olivia, Isabella Barsch, Nathan ir Lukas Stankiewicz; svainė Monika Tautvaišienė-Krikščiūnienė, krikšto sūnus Michael Tautvaišas, dukterėčia Angelė Kazakevičius su šeima; Lietuvoje – sūnėnas Kęstutis Bukelskis su šeima bei kiti giminės.

V. Šimkus gimė 1926 m. geužės 30 d. Kaune, Marijos ir Vincento Šimkų šeimoje. Mokėsi Aušros berniukų gimnazijoje, nuo 1937 m. buvo aktyvus skautas. Dalyvavo 1938 m. jubiliejinėje skautų stovykloje Panemunėje. Tais pačiais metais visos Lietuvos moksleivių Tautinės Olimpiados konkurse laimėjo sidabrinį medalį iš prancūzų kalbos. Baigęs gimnaziją, įstojo į Vytauto Didžiojo universitetą, medicinos fakultetą. Prasidėjus karui, vokiečių valdžios įsakymu, universitetas buvo uždarytas ir Vytautas gavo darbą Kauno infekcinėje ligoninėje, kur dirbo iki pasitraukimo į Vokietiją. Besitraukiant netikėtai atsiskyrė nuo savo tėvų ir sesers Erikos, kurie liko Lietuvoje. Berlyne gavo darbą ligoninėje – buvo medicinos sesers pagalbininkas chirurginiame skyriuje. Frontui priartėjus, paskutiniuoju traukiniu pabėgo į Bavariją, kur sulaukė amerikiečių tankų. Pabėgėlių (DP) stovykloje privačiai mokėsi anglų kalbos ir studijavo Teologijos ir filosofijos institute. Dainavo įvairiuose choruose ir kvartete.

1947-aisiais vedė Eufroziną Liutkutę ir tais pačiais metais emigravo į Ameriką. Čia gimė dukra Marija, vėliau dukra Nora ir sūnus Markus. Eufrozina mirė po 30 santuokos metų. 1978 m. vedė Isoldą Macevičiūtę-Ralienę, su kuria išgyveno 33 metus. Praėjus kiek laiko po Isoldos mirties, susižiedavo su bendraminte Dalia Tallat-Kelpšaite (Urbutiene) ir nutarė dalintis paskutiniųjų metų rūpesčiais.

Atvykus į Ameriką, gyvenimas nebuvo lengvas – dienomis dirbo, vakarais mokėsi. Baigęs inžinerijos studijas, dirbo tarptautinėje bendrovėje Tri-Sure ir daug metų, iki pat pensijos 1991-aisiais, vadovavo plieno ir plastikos gaminių įmonei. Išėjęs į pensiją, su žmona Isolda persikėlė gyventi į Michiana Shores, Indiana.

Vaikams augant, Vytautas vadovavo lituanistinės mokyklos tėvų komitetui Čikagoje bei skautų tėvų komitetui. Daug dirbo rengiant Kaziuko muges ir ruošiant Rako skautų stovyklą. Vėliau buvo Beverly Shores lietuvių komiteto pirmininkas ir Michiana Shores City Council narys. Lietuvai atkūrus nepriklausomybę, vyko į tėvynę su International Executive Service Corp. ir teikė konsultacijas atstatant Lietuvos įmones. Laisvalaikiu mėgo sportuoti, žvejoti, slidinėti, žaisti golfą, keliauti. Turėdamas stiprų baritono balsą, daugiau kaip 10 metų dainavo Čikagos lietuvų operoje ir Southwestern Michigan simfoninio orkestro chore.

Laidotuvės privačios.
Velionio palaikai bus palaidoti Šv. Kazimiero kapinėse.

Nuliūdę artimieji.

Laidot. direkt. Donald M. Petkus, 800-994-7600 arba www.petkusfuneralhomes.com.

Mūsų tėvelis, senelis, brolis, vyras, nuostabus ir ypatingas mums žmogus A†A ALGIMANTAS ŽEMAITAITIS Anapilin iškeliavo 2020 m. gruodžio 31 d., eidamas 88-uosius metus.

Gimė 1932 m. vasario 15 d. Kudirkos Naujamiestyje, Lietuvoje, Juozo Žemaitaičio ir Anelės Grajauskaitės-Žemaitaitienės šeimoje.

Liūdesyje paliko žmoną Audronę, dukrą Laimą su vyru Aleksu Baipšiu, anūkus Gintarą ir Saulę, dukrą Dainą ir sūnų Saulių, brolį Gintautą su šeima, seserį Aldoną su vyru Carmen Onalfo, svainį Mindaugą Alminą su šeima ir daug giminaičių Lietuvoje, Lenkijoje bei Amerikoje.

1944 m. tėvai su sūnumis Algimantu, Gintautu ir dukra Dalia pasitraukė į Vakarus. Daugiau nei metus šeima gyveno Lenkijoje (Pomeranijoje), tačiau rusams pradėjus ieškoti vyro Juozo, Anelė su vaikais pasitraukė į Vakarų Vokietiją kaip vokiečių repatriantai. Vienintelis Algimantas kalbėjo vokiškai, ir tai silpnai. Po metų surado tėvą vokiečių kalėjime ir jį išlaisvino. Visa šeima vėl buvo kartu. Algimantas lankė Liubeko/Neuštadto lietuvių gimnaziją.

1949 m. Juozo ir Anelės Žemaitaičių šeima padidėjo – gimė duktė Aldona. Tų pačių metų rugsėjį šeima išvyko į Ameriką, kur apsistojo Waterbury, CT, nes ten gyveno Žemaitaičių giminės.

A. Žemaitaitis tarnavo JAV kariuomenėje, po to įstojo į University of Connecticut, kur studijavo teatro meną. Gyvendamas Waterbury, Algimantas prisijungė prie Šv. Juozapo parapijos veiklos, dainavo chore, vaidino, režisavo veikalus, dainavo vyrų oktete. Vasaros metu buvo ateitininkų stovyklų Marianapolyje ir Kennebunck Port, Maine komendantu.

1960–1964 m. vaidino „Off Broadway” vaidinimuose, net ir miuzikle. Vasaromis režisavo veikalus Connecticuto valstijos miesteliuose, „Com- munity Theater”.

1965 m. persikėlė į Los Angeles, CA, kur redagavo filmus su Pauliumi Jasiukoniu, sesers Dalios vyru. Taip pat aktyviai įsijungė į Šv. Kazimiero parapijos veiklą. 1967–1976 m. režisavo kompozitorės Onos Metrikienės vadovaujamos moterų muzikinės grupės programas ir „Vakarų aidų” muzikinius pastatymus. Vėliau, 1978–1979 m., buvo pakviestas režisuoti ope- ras Los Angeles „The International Opera Ensemble”, kuriam vadovavo dr. Nandor Domokosh. 1991–2004 m. Algimantas režisavo Los Angeles Dramos sambūrio spektaklius. Su vietiniais solistais ir Dramos sambūrio aktoriais parengė daug koncertų, operečių, spektaklių.

1968 m. vedė Audronę Alminaitę, profesoriaus Kazimiero ir Marijos Alminų dukrą. 1972 m. jiems gimė dukra Laima, 1976 m. – dukra Daina, o 1983 m. susilaukė sūnaus Sauliaus. Algimantas labai brangino ir didžiavosi savo šeima. Algimantas ir Audronė santuokoje išgyveno 52-ejus metus.

1987 m. A. Žemaitaitis su Maryte Sandanavičiūte-Newsom ir Violeta Gedgaudiene perėmė Los Angeles Šv. Kazimiero lituanistinės mokyklos administravimą. Nuo to laiko Algimantas pasišventė mokyklos gyvenimui: mokytojavo, vedė iškalbos pamokas, padėjo ruošti programas, buvo ir patarėjas, ir ramstis. Savo sodriu balsu jis visus paragindavo, sukviesdavo įvairiems darbams. Lituanistinę mokyklą baigusios dukros Laima ir Daina toliau joje mokytojavo, sūnus Saulius taip pat dalyvavo parapijos ir mokyklos veikloje. Anūkų Gintaro ir Saulės gyvenimas buvo praturtintas dideliu senelio dėmesiu. Sekdama Algimanto pavyzdžiu, visa šeima noriai prisidėdavo prie įvairių darbų, be jokių pasiaiškinimų ar pasiteisinimų.

Prieš atkuriant Lietuvos Nepriklausomybę Algimantas buvo Fronto bičiulių organizacijos ilgametis, veiklus narys. Jis kasmet rengė Literatūros popietes, pakviesdamas svečius rašytojus iš Lietuvos ir Amerikos.

Atkūrus Lietuvos Nepriklausomybę, Algimantas tapo ALT’o organizacijos pirmininku. Jis rengė kasmetinį Kovo 11-osios minėjimą, pakviesdamas svečių iš Lietuvos, Amerikos ir įvairių užsienio šalių. Būdamas ALT’o pirmininku, drąsiai ir karštai skatino lietuvius išeivijoje ir Lietuvoje puoselėti lietuvių kalbą, kultūrą, tradicijas bei lietuvišką šeimą.

Algimantas buvo didelis Lietuvos patriotas, todėl iš karto po Nepriklausomybės atkūrimo vyko į Lietuvą, pradėjo bendradarbiauti su Telšių dramos teatru. Taip pat rengė programas Maironio muziejuje Kaune, Nidoje, Vilniuje, Švėkšnoje ir kitur. Daug keliavo su šeima ir draugais Lietuvoje, Europoje ir Amerikoje. Ypač mėgo keliauti dideliais laivais.

Mes visi giliai liūdime dėl šios netekties. Gedinti šeima.