DRAUGAS Lithuanian World Wide News
Dar kartą apie Lietuvos išsilaisvinimą iš Sovietų Sąjungos lėmusio stebuklo užkulisius pasakojama lietuvio istoriko dr. Dariaus Furmonavičiaus neseniai išleistoje knygoje „Lithuania Transforms the West“. Knygos autorius tvirtina, kad pilietiškų žmonių balsai gali daug: kadaise nulėmę nepriklausomos Lietuvos pripažinimą, jie dabar gali padėti priartinti ir Ukrainos pergalę.
Straipsnis publikuotas laikraštyje „Draugas” (2024-ųjų m. Spalio 19 d. numeryje, Vol. CXV NR. 84)
Virginija Petrauskienė.
„Draugo“ redakcijoje apsilankė Jungtinėje Karalystėje Nottinghamshire West Bridgford mieste gyvenantis istorikas, profesorius, vienas iš „Draugo“ autorių dr. Darius Furmonavičius su žmona gydytoja imunologe dr. Rūta Furmonavičiene. Jiedu dalyvavo neseniai Čikagoje įvykusiame skautų akademikų jubiliejiniame 100-mečio suvažiavime. Čia D. Furmonavičius turėjo progą pristatyti savo 2024 metais Vokietijoje ibidem spaudos namuose anglų kalba išleistą knygą „Lithuania Transforms the West“, kuriai pratarmę parašė pirmasis nepriklausomybę atkūrusios Lietuvos vadovas prof. Vytautas Landsbergis.
Svečias ne tik apdovanojo knygomis redakcijos komandą, bet ir trumpai pristatė šią monografiją, papasakojęs apie tai, iš kokių šaltinių jai buvo kaupiama medžiaga bei susiedamas knygoje aprašytus istorinius įvykius su dabartiniais pasaulį keičiančiais įvykiais.
Knygoje „Lithuania Transforms the West“ analizuojami saugumo pokyčiai Lietuvoje nuo 1988-ųjų – laikotarpio, paženklinto išsivadavimo iš beveik penkiasdešimt metų trukusios sovietinės okupacijos, SSRS žlugimo ir mūsų šalies integracijos į NATO. Autorius, remdamasis dokumentine medžiaga, atskleidžia, kaip Lietuvos integracija į Europos ir Transatlantinio saugumo sistemą paveikė tiek jos pačios, tiek transatlantinio saugumo raidą.
Kalbėdamas apie monografijoje aprašytą visai Europai ir pasauliui svarbų istorinį laikotarpį, profesorius tvirtino: tai, kas tuomet vyko Lietuvoje ir Baltijos šalyse, savo istorine reikšme turi daug panašumų su dabartiniais įvykiais Ukrainoje.
D. Furmonavičius šios viešnagės metu trumpai atsakė į „Draugo“ klausimus.
Esate minėjęs, kad šioje knygoje yra panaudota istorinių dokumentų ir informacijos, kuri saugoma JAV esančiuose archyvuose ir kuri iki šiol nebuvo viešai prieinama skaitytojui?
Taip, be abejonės. Galbūt dabar jau atsirado tos informacijos ir kituose leidiniuose – yra dar keletas monografijų, kur tie dokumentai panaudoti, bet esu suradęs ir panaudojęs nemažai iki šiol negirdėtų faktų. Unikalūs šios monografijos šaltiniai: interviu su prieškarinės nepriklausomos Lietuvos užsienio reikalų ministru Juozu Urbšiu, pirmuoju posovietinės Lietuvos užsienio reikalų ministru Algirdu Saudargu, pirmuoju posovietinės nepriklausomos Lietuvos vadovu Vytautu Landsbergiu, diplomate Ginte Damušyte, vienu iš 1941 m. birželio sukilimo organizatorių Pilypu Naručiu ir kt. Gavau leidimą ir dirbau buvusio JAV valstybės sekretoriaus James Baker III privačioje dokumentų kolekcijoje Princeton universitete, turėjau galimybę pasinaudoti prezidentų George H. W. Bush, Ronald Reagan, Harry Truman bibliotekų dokumentais, Antrojo pasaulinio karo dokumentų medžiaga Nacionaliniame archyve Washingtone, Public Record Office Londone, Churchill Archive Centre, Cambridge University, BBC archyvais, Pirmojo pasaulinio karo dokumentų medžiaga, saugoma Woodrow Wilson prezidentinėje bibliotekoje, Potsdamo konferencijos medžiaga Nacionaliniame archyvų centre Londone ir Washingtone, atlikau tyrinėjimus ir Hoover instituto, Standford universiteto bibliotekose.
Gal galite paminėti bent vieną netikėtą ir įdomų savo atradimą šių tyrinėjimų metu?
Aptikau nemažai įdomios medžiagos. Pvz., tokį JAV prezidento George H. W. Bush raštelį JAV valstybės sekretoriui James Baker, kuriame klausiama, ar jis pasakęs lietuviams, ką reikia daryti: pirma suspenduoti Nepriklausomybės deklaraciją, antra – važiuoti derėtis su Tautybių taryba, o tuomet Sovietų Sąjunga suspenduos ekonominę blokadą. Bet lietuviai tada atsilaikė tokiam spaudimui iš Washingtono ir tuo patarimu nepasinaudojo.
Rinkdamas knygai medžiagą, skaičiau kai kuriuos prez. G.H.W. Bush bibliotekoje esančius archyvinius su Lietuva susijusius dokumentus. Pvz., Sausio 13-ąją liečiančių telefono pokalbių išklotinę, kur prez. G.H.W. Bush tuometiniam Sovietų Sąjungos vadovui M. Gorbačiovui sako, jog „mes daug kartų kalbėjome, kad reikia spręsti taikiu būdu, nenaudosite jėgos ir dėl to visai kitaip atrodysite visam pasauliui“. Tuo metu vyko Kuveito išlaisvinimas, Gorbačiovas (aiškiai matyti iš tų pokalbių išklotinių) labai apgaudinėjo G.H.W. Bush, bandė vedžioti jį už nosies ir visaip siekė nutylėti Lietuvos klausimą bei įgauti „laisvas rankas“ tvarkytis Lietuvoje. Bet taip neatsitiko. Prezidento G.H.W. Bush vasaros rezidencija buvo Kennebunkport, o ten netoliese yra lietuvių pranciškonų vienuolynas, kuriame buvo G. H.W. Bush ryšių su visuomene centras. Ir G.H.W. Bush keletą kartų lankėsi jame su savo žmona, taip pat susitiko ir su JAV Lietuvių Bendruomenės vadovais, su Baltic American Freedom League atstovais. Šių susitikimų metu lietuviai prašė Lietuvos atkurtos nepriklausomybės pripažinimo ir darė didžiulį spaudimą tuometinei JAV administracijai.
Sunkiausiais ir lemiamais istorijos etapais mažosios pasaulio šalys žvelgia ne tik į kaimynus, bet ir į Ameriką. Tačiau politika – ne visada prognozuojama ir nuspėjama sritis?
Visais laikais, ir tada, Lietuvai kovojant dėl nepriklausomybės atkūrimo, ir dabar, vykstant Rusijos karui prieš Ukrainą, vyko ir vyksta užkulisiniai pokalbiai. Ir Amerika tarsi sėdi ant tvoros – su vienais, su kitais pasišneka ir veikia taip, kaip jai pačiai patogiau.
Dabar, kalbant apie Ukrainos įvykius, reikėtų lietuviams, latviams, estams, visiems Rytų ir centrinės Europos balsuotojams, Amerikos gyventojams, kurie gali paveikti Kongresą, spausti kiek galima daugiau, kad būtų toks pat spaudimas, koks buvo 1990 metais dėl Baltijos valstybių nepriklausomybės. Reikia reikalauti, kad Ukrainai būtų duota viskas, ko reikia, kad šalis išsivaduotų iš Kremliaus okupacijos.
Amerikos lietuviai galėtų ir turėtų padaryti labai daug, kad tas karas baigtųsi Ukrainos pergale. Nes iš tikrųjų yra pavojus: Rusija ginkluojasi, siekia turėti 1,5 mln. kariuomenę ir Rusiją reikia sustabdyti Ukrainoje. O dabartinė JAV valdžia, atvirai pasakius, atrodo, kad tikrai kol kas dar nenori Ukrainos pergalės. Be visų tų viešai pasakomų kalbų, Nacionalinio saugumo patarėjas užlaikinėja ginklus praktiškai 6 mėn.
Aš tą mintį skleidžiu visada ir noriu paskatinti visus Amerikoje gyvenančius lietuvius kuo aktyviau dalyvauti politinėje veikloje, kontaktuoti su Kongreso, Senato nariais ir nuo kiekvieno iš jūsų gali priklausyti Lietuvos, Baltijos ir visos Europos ateitis. Ką galima daryti? Labai paprasta: Baltic American Freedom League interneto svetainėje yra paruošti laiškai ne tik dėl JAV karinės pagalbos didinimo Baltijos šalims, bet ir dėl pagalbos Ukrainai.
Senato užsienio reikalų komiteto atstovė Ann Smith, lietuvaitė, kuri dirbo Amerikos užsienio reikalų komitete, ji surašė tuos laiškus. Tik reikia juos atsidaryti, įrašyti savo vardą, pavardę, telefono numerį, paspausti mygtuką ir tas laiškas pasiekia adresatus, nuo kurių veiklos ir valios priklauso Baltijos šalių gynybos stiprinimas ir pagalba Ukrainai.
Visi tie JAV gyvenantys milijonai ukrainiečių, baltų, lenkų – visi turėtų skambinti Kongreso nariams, daryti jiems spaudimą, reikalauti. Tada Kongresas gali „spausti“ administraciją.
Ar „Lithuania Transforms the West“ yra jūsų pirmoji knyga?
2015 metais esame išleidę internetinę versiją pavadinimu „Lithuania Rejoins Europe“. Bet čia yra popieriuje išleista pirma knyga ir aš džiaugiuosi, kad nemažai universitetų bibliotekų ir Anglijoje Oxfordo ir Amerikoje Princeton, University California, Los Angeles, The University of Chicago užsisakė tą knygą, o Columbia University jas platina. O vakar pamačiau, kad ne tik per Amazon galima šią knygą nusipirkti, bet ir Walmart.
Šią svarbią knygą, kurioje autorius ranka pasirašė, galima nusipirkti ir užsukus į „Draugo“ redakciją, pirmajame aukšte esančiame administracijos skyriuje.
