„Nesenstanti Klasika 2017".
„Nesenstanti Klasika 2017". (Ilonos Daubaraitės nuotr.)

„Nesenstanti Klasika” – verta keliauti iš bet kurio pasaulio krašto

Egidijus Einoris – Senovinės technikos klubo „Klasika” direktorius.
Egidijus Einoris – Senovinės technikos klubo „Klasika” direktorius.

JAV, Čikagos apylinkėse gyvenantis Egidijus Einoris kasmet vasarą skrenda į Lietuvą, kur daugiau nei porą mėnesių praleidžia nedideliame, netoli Latvijos sienos esančiame Biržų mieste. Tačiau savo atostogų laiką Biržuose jis skiria ne poilsiui. Egidijus yra Senovinės technikos klubo „Klasika” direktorius ir vienas iš pagrindinių tradicinio, Biržus ir Lietuvą garsinančio renginio „Nesenstanti Klasika” organizatorių. Šios šventės metu į Biržus suvažiuoja gausybė senovinių automobilių iš Lietuvos ir kaimyninių šalių. Į išskirtinį renginį kasmet susirenka vis didesnis būrys žiūrovų. 2017 metų renginys tą patvirtino.

Prieš pateikdami „Draugo skaitytojams” pasakojimą apie šią ypatingą šventę, kurios įspūdžiai paklūsta renginio pavadinimui ir taip pat nesensta, trumpai supažindiname su žmogumi, kuris savo atostogas ir laiką negailėdamas atiduoda senovinių automobilių propagavimui Lietuvoje.

  Egidijau, kaip ir kada „susirgote” senoviniais automobiliais?

  Tikrai jau nepamenu, kada ir kaip susidomėjau senovine technika. Gal tai atsitiko dar mokykloje, gal atsisėdus prie jau dabar istorinio, pirmojo „Žiguliuko” vairo, o gal tai įvyko savaime. Ir tai dabar visai nesvarbu… Įdomiausia tai, kad, kaip ir kiekvienas pomėgis, šis užsiėmimas įsuko, įtraukė ir jau nežada taip lengvai paleisti. Ir norisi tuo dalintis, norisi, kad aplinkiniai pamatytų, sužinotų, susidomėtų ir netgi prisijungtų. Juk tam ir steigiami klubai, restauruojama technika, dalijamasi patirtimi,  rengiamos senovinių automobilių parodos bei šventės.

– Kas ta ugnis, Šiaurės Lietuvoje kūrenanti istorinių automobilių entuziastų energiją? Juk Biržų kaimynystėje įsikūrusiame Pasvalyje gyveno ir šventes organizuodavo Lietuvoje garsus a. a. Eugenijus Malinauskas. Ar buvote bendraminčiai, bendražygiai?

– Kaip jau minėjote, Šiaurės Lietuva yra Latvijos pasienyje. O mūsų broliai latviai jau nuo seno garsėja senoviniais automobiliais, senovinės technikos muziejais bei renginiais. Ir kaip juokaudavo a. a. E. Malinauskas, Biržai ir Pasvalys –  lyg ir Rygos priemiesčiai! Taigi, patirtį pasiskolinome iš latvių, renginių tradicijas parvežiau iš JAV, o entuziazmas – lietuviškas!

Su Eugenijumi buvome gerais draugais. Vienas iš kito mokydavomės, pasitardavome net ir pavakarodavome ir Pasvalyje, ir Biržuose. Gaila – netekome iškilaus žmogaus…

  Kaip pavyksta suderinti  savo gyvenimą ir darbą Amerikoje su savo hobiu, kuris Jus kasmet netrumpam laikui „pargena” į Lietuvą organizuoti „Nesenstančios Klasikos”?

– Tą padaryti vis sunkiau ir sunkiau. Ne tik dėl pašėlusio gyvenimo tempo, finansinių bei verslo įsipareigojimų Amerikoje, bet ir todėl, kad renginys „Nesenstanti Klasika” iš biržietiško statuso jau kuris laikas peraugo į tarptautinį lygį. Kiekvienais metais renginyje dalyvaujančių šalių dalyvių skaičius vis didėja ir tuo pačiu, šventės organizavimas užima vis daugiau ir daugiau laiko. Taigi, manau, kad ateityje šis mano hobis pareikalaus kardinalių asmeninių sprendimų. Šiais, 2018 metais „Nesenstanti Klasika” vėl pakvies į Biržus rugpjūčio 4 dieną, pirmąjį mėnesio šeštadienį. Kviečiu visus atvykti.

„Nesenstanti Klasika 2017” renginyje buvo įdomu ir dalyviams, ir žiūrovams.
„Nesenstanti Klasika 2017” renginyje buvo įdomu ir dalyviams, ir žiūrovams. (Inos Stankevičienės nuotr.)

Kas yra ta „Nesenstanti Klasika”?
Praėjusių metų įspūdžiai nepaseno

Jeigu pasiteirautumėte biržiečių, kokie įdomiausi renginiai vyksta Biržuose, be jokios abejonės, būtų paminėtas senovinių automobilių suvažiavimas „Nesenstanti Klasika”. Ir tai – tiesa, nes jau nuo 2008 metų Senovinės technikos klubo „Klasika” rengiamos istorinių automobilių parodos pagyvina ne tik Biržų kultūrinį gyvenimą, bet ir tampa prestižiniu renginiu Baltijos šalyse. Ilgametes tradicijas turinčių festivalių, kurie sėkmingai tęsia savo veiklą ne vienerius metus, Lietuvoje yra tik keletas. „Nesenstanti Klasika” yra vienas iš jų, nes kiekvienais metais renginyje užsiregistruoja ne tik itin gausus būrys dalyvių, bet ir atvyksta vis didesnis žiūrovų skaičius. Jau dešimtus metus kartu su Biržų miesto šventėmis rengiami istorinės technikos pasirodymai tapo tradicine, bent kiek senovine technika besidominčių žmonių susibūrimo vieta, kur galima išvysti seniausių, įdomiausių, rečiausių Lietuvos ir kaimyninių šalių istorinių automobilių, sutikti žinomiausių senovinės technikos restauratorių, kolekcininkų bei ekspertų.

Į renginį dalyviai atvyko net iš aštuonių valstybių – Suomijos, Estijos, Latvijos, Rusijos, Baltarusijos, Vokietijos, Lenkijos ir Lietuvos.
Į renginį dalyviai atvyko net iš aštuonių valstybių – Suomijos, Estijos, Latvijos, Rusijos, Baltarusijos, Vokietijos, Lenkijos ir Lietuvos. (Inos Stankevičienės nuotr.)

2017 metų senovinių automobilių paroda „Nesenstanti Klasika 2017”, kaip ir kasmet, vyko pirmą rugpjūčio savaitgalį. Šventės organizatoriai, norėdami savitai pristatyti Biržų kraštą atvykstantiems istorinės technikos gerbėjams, kiekvienais metais susitikimams parenka vis įdomesnį vietovaizdį. Taigi, rugpjūčio 5 dieną, šeštadienį, Biržų kraštą užplūdusi istorinė technika rinkosi Sodeliškių dvare. Čia, tik 13 kilometrų nuo Biržų nutolusioje kaimo turizmo sodyboje, vyko dalyvių išankstinės registracijos patvirtinimas ir uždaras šventinis vakaras. Į renginį atvyko 119 senovinių transporto priemonių. Iš jų buvo: 112 automobilių, 3 motociklai ir 4 sunkvežimiai. Kaip ir kasmet, šiame renginyje amerikietiškos technikos buvo daugiausia, pagamintos 1920–1973 metais. Šventėje da­lyvavo net 45 transporto priemonės, pagamintos Jungtinėse Valstijose. 36 automobiliai buvo pagaminti Sovietų Sąjungoje, o likusieji 38 dalyviai atvažiavo Čekijoje, Anglijoje, Vokietijoje, Švedijoje ir Prancūzijoje išleista senovine technika. Į renginį atvyko net aštuonių valstybių – Suomijos, Estijos, Latvijos, Rusijos, Baltarusijos, Vokietijos, Lenkijos ir Lietuvos atstovai.

Automobilių paroda.
Automobilių paroda. (Ilonos Daubaraitės nuotr.)

Senovinių automobilių suvažiavimo „Nesenstanti Klasika 2017” dienotvarkėje –  dalyvių registracija, ekskursija, retrotechnikos paradas, senovinių automobilių paroda Biržų miesto šventėje ir vakaronė Sodeliškių dvaro sodyboje.

Pasibaigus registracijai ir pietums, šventės dalyviai buvo pakviesti į ekskursiją po Sodeliškių dvarą. Klubo „Klasika” svečiai „augino” grūdus ekologiniame Daliaus Linkevičiaus ūkyje, malė ir pikliavo juos vieninteliame Lietuvoje veikiančiame vėjo malūne, iš sumaltų miltų kepė duoną autentiškoje XX amžiaus pradžios Aukštaitijos sodyboje. Dar dainavo dainas ir raitė suktinius kartu su etnografinio ansamblio šokėjais bei muzikantais. O kai paskaudo kojos ir užkimo gerklės, ilsėjosi ragaudami tikro naminio biržietiško alaus. Žinoma, nebuvo pamirštas senovinės technikos muziejus, kuris savo eksponatų gausa ir įvairove vargu ar turi sau lygių Lietuvoje. O kur dar garo mašinos, varikliai, senoviniai traktoriai ir kitokie žemės ūkio padargai! Tikrai buvo į ką pažiūrėti… Ir, kaip pasakojo šventės dalyviai, didžiausią įspūdį visiems paliko šimtametis, puškuojantis ir švilpiantis garo traktorius „Waterloo”, kuris valdomas tvirtų mašinisto Stasio rankų, šauniai laviravo tarp surikiuotų automobilių eilių…

Apdovanojimai, skirti renginio laimėtojams.
Apdovanojimai, skirti renginio laimėtojams. (Ilonos Daubaraitės nuotr.)

Sugrįžus iš įdomaus ir turiningo pasivaikščiojimo po Sodeliškių dvaro sodybą, prasidėjo pasiruošimas senovinės technikos paradui. Pasipuošus ir pasirėdžius pagal turimos technikos pagaminimo metų madas, buvo pradėtas automobilių kolonos rikiavimas. Profesionalūs ir ilgametę patirtį turintys klubo „Klasika” tvarkdariai pasistengė, kad kiekvienas istorinis gražuolis lengvai surastų savo vietą ilgoje, beveik kilometrą besidriekiančioje voroje.

Net 119 senovinės technikos eksponatų patraukė trylika kilometrų besidriekiančiu  keliu link Biržų miesto, kur vyko šventė. Pirmieji važiavo technikos veteranai – seniausi automobiliai, už jų – šiek tiek „jaunesni” – klasikiniai. Toliau kolonoje judėjo sovietinė technika, o paskui ją – keletas motociklų, o istorinės technikos rikiuotės pabaigą vainikavo sunkiasvoriai automobiliai.

Šimtametis garo traktorius Waterloo.
Šimtametis garo traktorius Waterloo. (Ilonos Daubaraitės nuotr.)

Nors šis senovinės technikos suvažiavimas oficialiai įvardinamas kaip senovinių automobilių renginys, tačiau jame beveik visada yra išimčių. Parade važiuoja vienas kitas įdomesnis motociklas, sunkvežimis, senesnis trak­torius ar šiaip retas istorinis eksponatas, judantis savais besisukančiais ratais. Juk kuo daugiau įvairovės – tuo smagiau ir įdomiau žiūrovui!

Policijos lydima ir garsiniais signalais sveikindama sutinkančiuosius, senovinės technikos kolona pasiekia Biržus – miestą, kuris pastaruoju metu garsėja ne tik architektūriniais paminklais, karstinėmis įgriuvomis, aludarystės tradicijomis, bet ir senovinių automobilių paradais.

Solidžiai riedėdami kolona, taip kaip ir pridera ilgaamžiams istoriniams eksponatams, visi automobiliai triukšmingai pasveikino juos sutinkančius žiūrovus ir tvarkingai išsirikiavo erdvioje aikštėje prie Evangelikų reformatų bažnyčios.

Seniausias automobilis – „Nash 681 Touring”, pagamintas 1922 m.
Seniausias automobilis – „Nash 681 Touring”, pagamintas 1922 m.

Ne paslaptis, kad senovinės technikos pasirodymai Biržuose visada sulaukia didžiulio populiarumo ir palaikymo. Kiekvienais metais vis daugiau ir daugiau žiūrovų domisi retro automobiliais,  gėrisi jais atvykusiais pasipuošusiais ponais ir poniomis,  kartu fotografuojasi, klausosi pasakojimų apie vieno ar kito senovinio eksponato praeitį bei istoriją. Vaizdinė ir garsinė  informacija žiūrovui yra tiesiog būtina, tad ir 2017 metų šventės metu jos tikrai netrūko. Parodos lankytojai galėjo ne tik pasikalbėti su parade dalyvavusių automobilių savininkais bei vairuotojais, bet ir išvysti juos didžiuliame LET ekrane. Tokiu bū­du buvo išvengta prie eksponatų susidarančių spūsčių, o pristatoma kiekvienos transporto priemonės raidos istorija pasiekė net atokiausius parodos kampelius. Kad vien tik sausi faktai nepabostų, pokalbius su parodos dalyviais keitė Jūratės Garnelienės ir Gyčio Balčiūno atliekamos dainos, o jas  – filmuoti siužetai, pristatantys parodos rėmėjus, rengėjus ir prieš tai vykusias senovinės technikos klubo „Klasika” šventes.

Geriausias senovinis automobilis – Opel Admiral, pagamintas 1939 metais.
Geriausias senovinis automobilis – Opel Admiral, pagamintas 1939 metais.

2017 metų parodos kokybė ir kiekybė stebino ne tik žiūrovus, bet ir senovinės technikos ekspertus. Jų nuomone, Lietuvoje tokio įspūdingo istorinės technikos renginio iki šiol dar nebuvo. Vien tik tarpukariu (iki 1946 m.) pagamintų transporto priemonių skaičius, kurių buvo net dvidešimt, pranoko kaimyninėse valstybėse panašių renginių metu demonstruojamą šio laikmečio techniką.

Seniausiu automobiliu, pagamintu 1922 metais, į Biržus iš Kauno atvyko ilgametis klubo „Klasika” renginių dalyvis Gintautas Miškinis. Jo pasididžiavimas, beveik prieš šimtmetį JAV pagamintas „Nash 681 Touring”, elegancija ir grožiu nė kiek nenusileido čia pat pristatomam ateities automobiliui „Tesla”. Abu, XX ir XXI amžiaus technikos stebuklai, savo kontrastais ne tik stebino, bet ir žavėjo! Juk ne taip dažnai galima išvysti tokį intriguojantį praeities ir dabarties technikos sugretinimą!

Geriausias klasikinis automobilis – „Buick Super Eight”, 1947 m.
Geriausias klasikinis automobilis – „Buick Super Eight”, 1947 m.

Renginį ir jame rodomų automobilių grožį vertino ne tik žiūrovai, bet ir solidi bei profesionali tarptautinė eks­pertų komisija. Jos narių manymu, geriausio senovinio automobilio, pagaminto iki 1946 metų, vardą parodoje pelnė Jono Rusecko automobilis „Opel Admiral”, pagamintas 1939-ais metais. Beje, šis automobilis Biržuose kartą jau buvo apdovanotas. 2014 metais jis buvo pripažintas geriausiai restauruota istorine transporto priemone.

Geriausiu klasikiniu automobiliu, gamintu nuo 1945 metų, senovinių automobilių parodoje „Nesenstanti Klasika 2017” buvo išrinktas „Buick Super Eight”, išleistas 1947 metais. Automobilio savininkas Janno Hannus į renginį atvyko iš Estijos.

Gražiausiu parodos automobiliu vienbalsiai pripažintas kauniečio Stanislovo Bartkevičiaus kabrioletas „Mercedes Benz”, pagamintas 1935 metais. Tai automobilis, turintis ir kuriantis istoriją: Antrojo pasaulinio karo dalyvis, pokarinės Lietuvos istorinės raidos liudininkas, daugelio kino filmų veikėjas – tokiais žodžiais trumpai galima apibūdinti šio titulo laimėtoją.

Gražiausias automobilis – „Mercedes Benz W18 290 Cabriolet D”, 1935 m.
Gražiausias automobilis – „Mercedes Benz W18 290 Cabriolet D”, 1935 m.

Autoritetingos komisijos balsai sutapo ir renkant geriausią parodoje dalyvavusį sovietinį automobilį. Šį apdovanojimą laimėjo gražuolis kabrioletas „GAZ M-20”, pagamintas 1950 metais. Jo savininkas latvis Guntis Tigeris tikrai gali didžiuotis  Lietuvoje labai retu sovietiniu automobiliu, kuris liaudyje paprastai vadinamas  „Pobeda”.

Patį garbingiausią senovinių automobilių parodos „Nesenstanti Klasika 2017” apdovanojimą – Didįjį prizą laimėjo automobilis „Buick 40”, pagamintas 1930 metais. Beje, šis automobilis ir jo savininkas Aldis Auninš gavo dar vieną apdovanojimą. Ką tik pabaigtas, dar dažais kvepiantis seno­vinės technikos eksponatas pelnė geriausiai restauruoto automobilio įvertinimą.

Jau tapo įprasta, kad klubo „Klasika” dokumentiniuose filmuose trumpai pristatomas senovinių automobilių suvažiavimo „Nesenstanti Klasika” didžiojo prizo  laimėtojas. Taigi, ir šį kartą, nelaužant tradicijų, trumpas pasakojimas apie „Buick 40–30”.

Geriausias sovietinis automobilis – „GAZ M-20 Pobeda”, 1950 m.
Geriausias sovietinis automobilis – „GAZ M-20 Pobeda”, 1950 m.

Kaip minėta, automobilis buvo pagamintas 1930 m. ir tais pačiais metais iš JAV, Michigano valstijos, buvo atgabentas į Rygą. Netrukus, jau gegužės 20 d., pramoninės prekybos akcinėje bendrovėje „Auto” šį „Buick” įsigijo rygietis profesorius Aleksandras Kruglevskis. Pirkėjo užsakymu automobilis buvo šiek tiek patobulintas. Paprastai standartiniai modeliai būdavo  ruošiami pardavimui su dviem atsarginėm padangom, kurios būdavo be stipinų ir stebulės. Tačiau šis „Buick” pirkėjui buvo paruoštas su dviem pilnai sukomplektuotais atsarginiais ratais. Po dviejų dienų, gegužės 22 dieną, automobiliui buvo suteiktas registracijos numeris. Latvijos valstybiniuose archyvuose išlikusiame registracijos dokumente rašoma, kad minėtasis „Buick” puikavosi lentele, ant kurios buvo pažymėti skaičiai 2360.

Gaila, kad nieko daugiau nežinome apie šį automobilį: kur ir kaip šiuo automobiliu buvo keliauta, kokių jis patyrė gedimų ir kokia techninė priežiūra jam buvo taikoma ir t t. Tačiau žinoma, kad 1940-ais metais, užslinkus pirmajai sovietų okupacijai, automobilis buvo paslėptas tuometiniame Rygos priemiestyje Mežaparke. „Buick” kėbulas buvo dalimis išrinktas ir išslaps­tytas, o užpakalinis tiltas netgi užkastas po žeme.

Mažiausių ratų automobilis – „SMZ”, 1964 m.
Mažiausių ratų automobilis – „SMZ”, 1964 m.

1972 metais įkūrus Latvijos anti-kvarinių automobilių klubą ir sustiprėjus senovinės technikos entuziastų judėjimui, iš naujo buvo atrasta ir iš užmaršties ištraukta nemažai istorinių technikos vertybių. Maždaug 1976 m.  automobilio pėdsakus  aptiko ir iš profesoriaus našlės Kruglevskajos  įsigijo Elmars Žvigulis, vienas iš Latvijos klubo įkūrėjų. Po to „Buick” pamažu buvo komplektuojamas ir ruošiamas restauravimui, o 2015 metais buvo parduotas  dabartiniam jo šeimininkui Aldžiui Auninš, kuris iš pagrindų jį restauravo, paliekant visas originalias mašinos dalis. Taip buvo išsaugotas autentiškumas, išskyrus tai, kad originali kėbulo spalva buvo pakeista į kitą, bet „Buick” gamyklinę spalvinę gamą atitinkančią spalvą. Taip atnaujintas automobilis buvo iš karto parodytas visuomenei. Taip jau atsitiko, kad pirmasis atgimusio „Buick” debiutas įvyko Biržuose ir buvo įvertintas klubo „Klasika” Didžiuoju prizu! Sveikiname šios  mašinos savininką A. Auninš!

Paprastai renginyje „Nesenstanti Klasika” yra renkami ir apdovanojami šeši prizininkai. 2017 metais apdovanojimų skaičių papildė dar viena nominacija – mažiausių ratų automobilio apdovanojimas. Jį įsteigė Lietuvos Energetikos ir Technikos muziejus, o titulą laimėjo Virginijaus Duderio automobilis „SMZ”, pagamintas 1964 metais. Mašina, skirta neįgaliesiems, daugiau yra žinoma iš kai kurių populiarių sovietinių klasikinių kino komedijų. Ją lengvai atpažįsta daugelis, todėl automobilis paradų bei parodų metų sulaukia ne tik susižavėjimo šūksnių, bet ir draugiškų šypsnių.

Labai nenoromis parodos lankytojai atsisveikino su gražuoliais automobiliais, motociklais ir kitokia judančia technika. Padėkoję už dėmesį ir pamojavę biržiečiams bei miesto svečiams, parado dalyviai parvairavo savo istorinius automobilius į Sodeliškių dvaro sodybą. Čia svečių laukė vaišės, koncertas ir pobūvis.

Grand Prix laimėtojas automobilis „Buick 40--30”, 1930 m.
Grand Prix laimėtojas automobilis „Buick 40–30”, 1930 m. (Ilonos Daubaraitės nuotr.)