Virginija Petrauskienė.
LR prezidentą G. Nausėdą ir pirmąją ponią D. Nausėdienę vizito Čikagoje metu lydėjo keliolikos žmonių delegacija, kurioje buvo LR ambasadorė JAV Audra Plepytė, generalinė konsulė Čikagoje Sigrida Mulevičienė, taip pat grupė patarėjų, padėjėjų bei komunikacijos specialistų. Šios dvi viešnagės dienos Čikagoje buvo labai intensyvios – kiekviena svečių minutė buvo suplanuota – norėjosi kuo daugiau parodyti ir papasakoti apie tai, kaip Čikagoje jau ne viena lietuvių karta saugo lietuvių kalbą, kultūrą, tradicijas ir visa tai perduoda savo vaikams.
Muziejuje – prisiminimai apie senelį angliakasį
Ketvirtadienį G. Nausėda su p. D. Nausėdiene ir lydinčia grupe aplankė Balzeko lietuvių kultūros muziejų. Juos pasitiko muziejaus direktorių tarybos prezidentas Joseph Katauskas, viceprezidentė Sigita Balzekas, kiti tarybos nariai, muziejaus darbuotojai. „Aš čia lankiausi prieš 23 metus”, – prisiminė prezidentas.

Ekskursijos po muziejų metu svečiams buvo pristatyta ne tik nuolatinė ekspozicija ir trečiame aukšte veikiančios parodos „For Freedom…” ir „No Home To Go To”. Lietuvos vadovui buvo parengta muziejaus fonduose saugomų senovinių leidinių paroda. G. Nausėdą, kuris pats kolekcionuoja senąsias knygas, sudomino kelių šimtų metų senumo spaudiniai, tarp kurių yra net XVI a. spausdintų knygų. Į svečio klausimą, kokiu keliu į muziejų pateko šie vertingi eksponatai, bibliotekininkė Jolanta Taras paaiškino, jog knygos buvo padovanotos.
Muziejaus Moterų gildijos įrengtoje ekspozicijoje svečius pasitiko kelios šios organizacijos atstovės – prezidentė Loreta Gestautas ir pati vyriausia narė, šių metų pradžioje atšventusi savo 100-ąjį gimtadienį – Irene Buchbinder. Direktorių tarybos narė Elli Katauskas papasakojo apie šiame kambaryje esančius ypatingus eksponatus – generalinės garbės konsulės Juzefos Daužvardienės tautinį kostiumą, taip pat ypatingą, Paulinos Vaitaitienės padovanotą unikalią gintaro papuošalų kolekciją. „Atvažiuokite dažniau, mes lauksime jūsų kitą kartą”, – šis šimtametės Irene kvietimas sujaudino D. Nausėdienę. Priimdama ilgaamžės teikiamą gėlių puokštę, pirmoji ponia šiltai pabendravo su senole ir nusifotografavo atminimui.

Trečiajame aukšte eksponuojamas parodas „For Freedom…” ir „No Home To Go To” (abiejų parodų kuratorė – Irene Chambers) svečiams pristatė muziejaus Genealogijos departamento vadovė Karilė Vaitkutė ir direktorių tarybos narė Rita Janz. Sustojęs prie parodoje eksponuojamų angliakasių nuotraukų, G. Nausėda papasakojo, kad jo senelis, mamos tėtis, Jurgis Končius, prieš Pirmąjį pasaulinį karą buvo atvykęs į Ameriką ir dirbo anglių kasyklose. Užsidirbęs pinigų, jis grįžo į Lietuvą ir nusipirko malūną, kurį atkėlė į savo gimtinę netoli Darbėnų kaimo. Prezidentas pasidžiaugė, kad restauruotas senelio malūnas iki šiol ten tebestovi. Lietuvos vadovas panoro, kad jį lydintis fotografas įamžintų unikalų eksponatą – lapelį su garsių to meto lietuvių parašais. 1921 metais JAV lietuviai surinko per milijoną tokių parašų už tai, kad JAV pripažintų ką tik paskelbtą Lietuvos nepriklausomybę. Šie parašai buvo perduoti tuometiniam JAV prezidentui Warren G. Harding.
G. Nausėda, dėkodamas linkėjo muziejui savo veikla pritraukti kuo daugiau jaunimo. Jis išsakė mintį, kad jaunus žmones turėtų įkvėpti ne tik pasakojimai apie Lietuvos kunigaikščius, bet ir vėlesnių laikų istorijos, tos, apie kurias pasakojama šiose jo aplankytose parodose.
Lankėsi Marquette Parke – buvusioje lietuvių erdvėje
Iš muziejaus Lietuvos prezidento ir jį lydintys automobiliai pajudėjo link Marquette Parko. Čia svečiai sustojo prie lakūno Stepono Dariaus ir Stasio Girėno paminklo ir pagerbė žuvusių didvyrių atminimą. Iš ten – į šalia esančią Švč. Mergelės Marijos Gimimo bažnyčią, kur jau parapijiečiai buvo susirinkę į susitikimą su Gitanu Nausėda.

Trumpai apie lietuvių emigrantų kūrimąsi Amerikoje, taip pat šios tautinės parapijos ir bažnyčios bei lietuviškojo Marquette Parko istoriją svečiams pasakojo šios parapijos narys Juozas Polikaitis. JAV LB Marquette Park apylinkės veiklą pristatė jos pirmininkė Auksuolė Kišonaitė-Marciulevičienė.
Paskui pasakyti kalbą buvo pakviestas svečias – G. Nausėda. Vos jam pradėjus kalbėti, bažnyčios priekyje į tarpą tarp suolų eilių išėjo moteris. Ji rankose iškėlė seno audinio gabalą, ant kurio buvo parašyti prezidentą homofobija kaltinantys žodžiai. Netrukus protestuotoja buvo paprašyta išeiti ir apsaugos komandos vyrų palydėta iš bažnyčios. Ją palydėjo ir susirinkusiųjų pasipiktinimo šūksniai.
„Ką gi, padėkokime už išsakytą nuomonę ir judėkime toliau”, – šypsodamasis pasakė G. Nausėda ir toliau tęsė pradėtą kalbą. Norintys susipažinti su LR prezidento tą dieną bažnyčioje pasakyta kalba, gali ją perskaityti internete:
https://youtu.be/avuzLPWA_Tw?t=2151
„Drauge” – padėka už kokybišką žiniasklaidą

Po pietų prezidento ir jo žmonos keliai išsiskyrė. Pirmoji ponia išvyko į Illinojaus universitetą Čikagoje. Ten ji susitiko su šios mokslo įstaigos rektoriumi Michael Amiridis, Lituanistikos katedros vadovu prof. Giedriumi Subačiumi ir universiteto vadovybe. Pokalbio metu daug dėmesio buvo skirta akademinių ryšių plėtojimui. Viešnia pasikalbėjo ir su Lituanistikos katedros studentais.
Prezidentas su savo lydinčia komanda atvyko į „Draugo” redakciją. Čia svečią pasitiko „Draugo” tarybos nariai Marija Remienė, Jonas Daugirdas ir Saulius Kuprys, laikraščio vyriausioji redaktorė Ramunė Lapas. Pirmame aukšte, kur yra įsikūrusi „Draugo” leidinių administracija, svečiams buvo pristatyta paroda, kurioje matyti, kaip vyr. redaktorius Leonardas Šimutis kartu su JAV veikusiomis lietuvių organizacijomis dalyvavo Lietuvos laisvės byloje: kartu su lietuvių delegacijomis lankėsi pas JAV prezidentus, dalyvavo susitikimuose su įtakingais Amerikos politikais, siekdamas atkreipti jų dėmesį į Lietuvos padėtį.

Užlipęs į antrąjį aukštą, kur įsikūrusi „Draugo” redakcija, G. Nausėda atkreipė dėmesį, kad čia yra labai jauku – tikriausiai dėl to, kad šioje erdvėje – daug istorinių baldų, paveikslų, knygų ir nuotraukų. Vartydamas istorinį, pirmąjį, 1909 metų liepą išleistą „Draugo” numerį, jis nustebo, kad laikraščio popierius yra puikios kokybės ir per daugiau nei 100 metų nepradėjo irti bei trupėti. Gitanas Nausėda davė interviu laikraščio vyr. redaktorei R. Lapas. Kol vyko jų pokalbis, kiti svečiai apžiūrėjo ilgamečio techninio redaktoriaus Jono Kuprio nuotraukas, bendrajame kambaryje eksponuojamą istorinę parodą apie „Draugo” praeitį ir jame dirbusius garsius žmones. Redakcijos darbuotojams tai buvo ir puiki galimybė asmeniškai susipažinti ir pasikalbėti su neseniai pareigas pradėjusiomis eiti diplomatėmis – LR ambasadore JAV Audra Plepyte bei LR generaline konsule Čikagoje Sigrida Mulevičiene. Atsisveikindamas G. Nausėda padėkojo „Draugo” darbuotojams už tai, kad savo leidiniuose išlaiko „kokybiškos žiniasklaidos lygį”, kad jau daugiau nei 100 metų saugo ir puoselėja lietuvių kalbą.
Paskutinę vizito dieną – į „Čikagos lietuvių širdį”

Paskutiniąją savo vizito dieną, rugsėjo 24-ąją, penktadienį prieš pietus LR prezidentas Čikagoje susitiko su lietuvių verslo atstovais, įkūrusiais JAV IT, transporto, teisinių paslaugų, inovacijų ir kt. įmones. Susirinkusiems prezidentas pristatė Lietuvos ekonominio vystymosi viziją, pakvietė aktyviau bendradarbiauti su Lietuva.
Penktadienį po pietų G. Nausėda su p. D. Nausėdiene ir juos lydinčia grupe apsilankė Čikagos lietuvių širdyje – Lemonte esančiame Pasaulio lietuvių centre.
Planuotu laiku – 2 val. p. p. prie PLC paradinių durų sustojo G. Nausėdos automobilis su palyda. Prezidentą ir pirmąją ponią pievelėje prie paradinio įėjimo pasitiko centro direktorė Elena Reklaitis, tarybos pirmininkas Jurgis Riškus ir valdybos pirmininkas Linas Gylys. Tautiniais kostiumais pasipuošę Maironio lituanistinės mokyklos mokinukai – devynmečiai Paula ir Alex įteikė svečiams gėlių.

Pirmoji Lietuvos pora prie paminklo Lietuvos partizanų vadui Adolfui Ramanauskui-Vanagui pagerbė šį mūsų tautos didvyrį. G. Nausėda, prieš pasukdamas į PLC pastato vidų, dar kurį laiką pabendravo su pievelėje prie paminklo susibūrusiais žmonėmis. Su tautinių šokių šokėjais kalbėjosi apie 1922-ųjų Philadelphijoje vyksiančią Šiaurės Amerikos lietuvių tautinių šokių šventę, o tautiniais rūbais vilkinčios merginos jam papasakojo, kad kai kurios iš jų yra pasipuošusios dar savo močiučių vilkėtais tautiniais kostiumais.
Norėdamas pasikalbėti su pievelėje susėdusiais Montessori mokyklėlės „Žiburėlis” vaikais, G. Nausėda prisėdo šalia jų ant žolės ir kaip mat susipažino – mažyliai Lietuvos prezidentui mielai pasakė savo vardus.
Pasikalbėjęs su mažaisiais PLC lankytojais, pasuko prie būrelio Palaimintojo Jurgio Matulaičio misijos atstovų – kunigo Vaido Lukoševičiaus, seselių, pastoracinės tarybos narių. Misijos Sutvirtinimo sakramento vadovė Grasilda Reinys Lietuvos prezidentui įteikė savo neseniai išleistą knygą apie tikėjimo kankinę Adelę Dirsytę.
Prezidentui – gyva daina „Tarp dviejų krantų”

„Aš jau esu čia buvęs” – žengdamas į Pasaulio lietuvių centro pastatą, ištarė G. Nausėda. Vestibiulyje prie Palaimintojo Jurgio Matulaičio misijos sustojusiems svečiams centro vadovė E. Reklaitis trumpai papasakojo šio pastato istoriją. Pastatytas 1964 metais, jis tarnavo kaip religinės paskirties pastatas – jame apsigyveno vienuoliai. 1987 metais šį didžiulį, 150 tūkstančių pėdų ploto pastatą nupirko lietuviai. Jie norėjo, kad po vienu stogu galėtų įsikurti įvairios mūsų tautiečių organizacijos, meno ir sporto kolektyvai, kad būtų daugiau vietos visiems rinktis į būrį ir kartu švęsti šventes. Milžiniško pastato išlaikymas per metus kainuoja 1 mln. dol., kuriuos administracijos bei dosnių lietuvių pastangomis paprastai pavyksta surinkti. „Nesame iš Lietuvos paprašę nė dolerio”, – sakė E. Reklaitis.
Centre nuomojamoje misijos bažnyčioje vokalistai Agnė Giedraitytė ir Martynas Matutis svečiams padainavo JAV Lietuvių Bendruomenės 70-mečio koncerte pirmą kartą skambėjusią dainą „Tarp dviejų krantų”. Po to misijos administratorė Birutė O’Brien susirinkusius supažindino su misijos istorija. Ji papasakojo, kad apie 1980 metus, kai į Lemontą iš kitų Čikagos priemiesčių ėmė kraustytis vis daugiau lietuvių, mūsų tautiečiai norėjo melstis kartu. Pradžioje misija PLC pastate išsinuomojo bažnyčiai patalpas trejiems metams, bet ta nuoma vis tęsiama ir misija gyvuoja jau daugiau nei 30 metų.
Parašė linkėjimą ant svečių sienos

Iš misijos svečiai buvo pakviesti į ekskursiją po PLC. Jie apsilankė Lietuvių Fondo (LF) raštinėje, kur trumpai apie LF veiklą papasakojo jo valdybos pirmininkė Milda Davis ir administratorė Jūratė Mereckienė.
Didžiausią už Lietuvos ribų veikiančią – Maironio lituanistinę mokyklą svečiams pristatė jos direktorė Goda Misiūnienė. Ji papasakojo, kad ši mokymo įstaiga gyvuoja jau 62-ejus metus ir dirba dviem pamainomis – penktadienio vakarais ir šeštadieniais. Ekskursijos metu keliaujant iš klasės į klasę siaurais vingiuotais mokyklos koridoriais, prezidento apsaugos darbuotojams teko tikrinti kiekvieną posūkį: ar tikrai čia yra saugu svarbiausiam Lietuvos vadovui? Svečiai įsitikino, kad šiose įvairaus dydžio klasėse saugu ir smagu lietuviukams moksleiviams, o juos moko tikrai atsidavusios pedagogės.
Dar viena svečių stotelė – PLC įsikūręs Lietuvių dailės muziejus ir galerija „Siela”. Prezidentą G. Nausėdą ir pirmąją ponią pasitiko šios galerijos šeimininkė Asta Zimkus. Ji papasakojo apie tai, kaip šalia Lietuvių dailės muziejaus entuziastų pastangomis buvo įkurta „Sielos” galerija ir kiek šios vietos kūrėjai, įgyvendindami savo idėją, atidavė savo laiko, o svarbiausia – meilės. Šiuo metu galerijoje veikia nauja jauno išeivijos dailininko Rolando Dabruko darbų paroda.

Prieš atvykstant prezidentui, galerijoje atsirado dar vienas nuostabus kūrinys – milžiniško dydžio iš aukso spalvos šiaudelių suvertas sodas. Jo autoriai – iš Detroito atvykę Vilija ir Paulius Jurgučiai bei keturi jų vaikai – dvylikametė Sigita, dešimties Darius, devynmetė Neringa ir jauniausioji, šešerių sulaukusi Neringa.
„Sieloje” tikrai netrūksta kūrybiško veiksmo – tuo įsitikino Lietuvos vadovas ir pirmoji ponia: patyrusios audėjos rodė, kaip jos audžia juostas, kūrybinėse dirbtuvėse svečius pasveikino grupė čia dirbančių dailės mokytojų, tautodailės medžio darbų ekspozicija atskleidė talentingų autorių vardus. O prie svečių knyga tapusios baltos galerijos sienos pakviesta pirmoji Lietuvos pora taip pat buvo paprašyta čia palikti savo įrašą. Pajutęs ne tik PLC, bet ir kitose aplankytose Čikagos lietuvybės taškuose tvyrančią dvasią, G. Nausėda parašė palinkėjimą: „Išlikti lietuviu visur ir visada”.
Čikagoje – lietuvybės energijos užtaisas
Į Banys šeimos salę, kurioje turėjo įvykti svečių susitikimas su visuomene, gerokai prieš prasidedant renginiui, ėmė rinktis žmonės. Prisirinko pilna salė, norinčių dalyvauti šiame susitikime. Jam prasidėjus, apie JAV LB veiklą pasakojo šios organizacijos Krašto valdybos vicepirmininkė Daina Miežlaiškis. Pasisveikinusi su susirinkusiais, D. Nausėdienė išėjo į „Sielos” galerijoje vykusį susitikimą su čia veikiančių lietuvių moterų labdaros organizacijų atstovėmis bei MLM mokytojomis.

Pakviestas tarti žodį. G. Nausėda pirmiausiai pasakė supratęs, kokią didelę klaidą būtų padaręs, jeigu iš karto po vizito New Yorke būtų keliavęs į Lietuvą ir neužsukęs į Čikagą. Tai, kokioje lietuvybės saloje atsidūrė, pamatė lankydamas „lietuviškuosius taškus”. Jis sakė per tas dienas, bendraudamas su čia gyvenančiais ir Lietuvą mylinčiais tautiečiais pats „pasikrovė” geros energijos ir jautėsi taip, tarsi būtų Lietuvoje. „Mūsų širdys svarbesnės negu technologijos”, – sakė prezidentas. Jo teigimu, tik širdys gali į stiprų kumštį sujungti visame pasaulyje išsibarsčiusius lietuvius. Tai ir yra ta paslaptis, atsakymas į klausimą, kaip tokia maža, tik 3 milijonus žmonių turinti tauta, daro darbus, kurie stebina visą pasaulį.
Lietuvos vadovas atsakė į klausimus apie vienybės nebuvimą Seime, apie skiepus ir galimybių pasų supriešintus Lietuvos gyventojus, apie naują referendumą dėl pilietybės. Šypseną sukėlė ir mažųjų klausytojų pasmalsavimas: kas labiausiai patinka prezidento darbe? „Dalyvauti tokiuose susitikimuose, kaip šis”, – net nesusimąstęs atsakė G. Nausėda.
Kiek kartų pirmoji pora stojo fotografuotis su žmonėmis, panorusiais įsiamžinti su jais atminimui? To ir nebūtų įmanoma suskaičiuoti, bet juk geros emocijos teikia energijos. Todėl ir pasibaigus šiam susitikimui su visuomene, svečių energija dar nebuvo išsekusi. Jie apsilankė krepšinio salėje, kur Čikagos Lietuvos krepšinio lygos prezidentas Aurimas Matulevičius papasakojo apie sportininkų veiklą, pristatė jaunuosius sportininkus, ir, žinoma, nepraleido progos įsitikinti, ar aukštaūgis krepšinio šalies Lietuvos vadovas moka valdyti krepšinio kamuolį.
LR prezidentas ir pirmoji ponia po vakarienės tiesiai iš Lemonto išvyko į oro uostą ir tą patį vakarą išskrido į Lietuvą.
Savo viešnagės metu G. Nausėda susitikimų su organizacijų ir verslo atstovais metu išdalijo nemažai atminimo dovanų, tačiau prezidento dovanų lagaminas neliko tuščias. Jame į Lietuvą išskrido ne tik įvairios JAV gyvenančių lietuvių padovanotos knygos, meno kūriniai. Tautos išrinktas šalies vadovas išsivežė žinią: lietuviai, kad ir kur jie gyventų, niekada nepamiršta savo tautos kalbos, kultūros, papročių ir savo tėvynės Lietuvos.
Straipsnis skelbtas laikraštyje „Draugas” (2021-ųjų m. Rugsėjo 30 d. numeryje, Vol. CXII NR. 77)