Sporto šventė baigėsi

Monika Juodeškaitė.

Sekmadienį „Maracana” stadionas su trenksmu uždarė Rio de Janeiro Olimpines žaidynes. Iškilmių metu estafetė perduota Tokijui, kuriame vyks 2020-ųjų Olimpiada. Šešiolika dienų per lietų, audras ir karščius Brazilijoje varžėsi 67 Lietuvos atstovai. Lietuvos komanda, iškovojusi vieną sidabro ir tris bronzos apdovanojimus, Rio de Žaneiro olimpinių žaidynių medalių lentelėje užėmė 64-ąją vietą.

Šeštadienį olimpiniame kaimelyje apsilankė Lietuvos ministras pirmininkas Algirdas Butkevičius, atvykęs į Rio stebėti paskutinių Lietuvos sportininkų startų ir Olimpinių žaidynių uždarymo. Kartu su jį atlydėjusiais patarėjais Vytautu Janušaičiu, Jonu Paslausku ir Kūno kultūros ir sporto departamento (KKSD) generaliniu direktoriumi Edžiu Urbanavičiumi premjeras susitiko ir pabendravo su kaimelyje gyvenančiais olimpiečiais, apsilankė misijos būstinėje, kalbėjosi su olimpinės rinktinės medikais, papietavo kaimelio valgykloje ir užsuko į olimpinių žaidynių suvenyrų parduotuvę.

Ši Olimpiada Lietuvai nebuvo pati sėkmingiausia. Garsūs Lietuvos sportininkai, iš kurių buvo tikėtasi medalių, į Lietuvą grįžo nusivylę. Lietuvos antrąja religija vadinamas krepšinis nuvylė ne vieną rinktinės gerbėją. Lietuvos komanda, labai sėkmingai pradėjusi pogrupio kovas, jį baigė ketvirtfinalyje ir dėl medalių kovoti nebegalėjo. Olimpinė čempionė ir didžiausias Lietuvos pasididžiavimas Rūta Meilutytė finale liko septintoje vietoje. Didžioji Lietuvos irklavimo viltis Henrikas Žustautas nesugebėjo patekti į finalą, o šiuolaikinės penkiakovės olimpinei čempionei Laurai Asadauskaitei-Zadneprovskienei kovą dėl olimpinių medalių nutraukė užsispyręs žirgas. Tuo tarpu olimpinei vicečempionei Gintarei Scheidt stiprūs Brazilijos vėjai ir patirta diskvalifikacija pirmajame plaukime neigiamai atsiliepė kovoje dėl medalių.

Nors didžiąsias Lietuvos viltis lydėjo nesėkmės ir jų sunkus ir ilgas darbas link medalių neatsipirko, Lietuvą nustebino kiti sportininkai. Šios Olimpiados herojais tapo irkluotojai – net trys įgulos Lietuvai padovanojo olimpinius medalius. Pirmą kartą istorijoje olimpinis medalis į Lietuvą buvo parvežtas iš sunkiosios atletikos atstovo. Lietuva Rio de Janeire iškovojo vieną sidabro ir tris bronzos medalius, viso medalius pelnė 88-nių valstybių sportininkai. Nors šiose Olimpinėse žaidynėse Lietuva medalių gausa negali pasigirti, būnant tokiai mažai valstybei tai yra didelis pasiekimas. Mūsų kaimynai estai iškovojo tik vieną bronzos apdovanojimą o latviai nesugebėjo laimėti nei vieno medalio. Sidabro medalį Lietuvai iškovojo porinių dviviečių valčių įgula Saulius Ritter ir Mindaugas Griškonis, toje pačioje moterų klasėje sužibėjo bronzą laimėjusios Donata Vištartaitė ir Milda Valčiukaitė. 200 metrų distancijoje, dvivietėje baidarėje bronzą iškovojo Aurimas Lankas ir Edvinas Ramanauskas, o sunkiojoje atletikoje, svorio kategorijoje iki 94 kilogramų trečiąją vietą laimėjo Aurimas Didžbalis. Šie stiprūs ir užsispyrę atletai visiems laikams įsirašė į olimpinę Lietuvos ir pasaulio istoriją. Didelis ačiū jiems ir visiems, kas prisidėjo ir padėjo jų kelyje pergalės link.

Deodoro stadionas ir jo žirgai tapo prakeiksmu Lietuvos atstovams

Lietuvos olimpinio aukso viltis sugriovė žirgas „Calgary Z”. Šiuolaikinės penkiakovės olimpinės čempionės titulą gynusi Laura Asadauskaitė-Zadneprovskienė kovas dėl olimpinių medalių buvo priversta nutraukti po nesėkmingai susiklosčiusios jojimo rungties. Lietuvoje penktadienio vakaras buvo kupinas nusivylimo ir kontroversiškų diskusijų: kodėl Laurai atiteko šis žirgas, ar ji galėjo jį pakeisti po jo nesėkmingo pirmojo pasirodymo, ar galimas protestas ir, galų gale, kur šiame sporte teisybė?

Diskusijos šiais klausimais nesustojo internetiniuose tinklalapiuose ir Lietuvos sirgalių galvose. Nors atsakymus į visus šiuos klausimus turime, tai Laurai medalio nebeatkovos. Šiuolaikinėje penkiakovėje jojimo rungtis visada buvo ir yra siejama su sėkme ir burtais – pastarieji lemia, kokiu žirgu jos sportininkės. Asadauskaitei burtai lėmė žirgo „Calgary Z” kompaniją. Nors pati Laura tikino, jog prasijodinėjimo metu ji neturėjo jokių problemų šokant per kliūtis su šiuo žirgu, tačiau prieš pat varžybas žirgas buvo lyg nesavas.

„Aš tikrai iš savo pusės padariau viską gerai. Apšilimas buvo geras, jis man idealiai šoko per apšilimą, jokių pretenzijų. Tačiau prie arenos jis tiesiog drebėjo iš baimės, pajutau, kad žirgas kažko bijo. Kai mes išėjom į aikštę, jis net nenorėjo eiti į priekį, toks vaizdas, kad tokioj auditorijoj jam pirmą kartą tenka joti. Gal po nesėkmingo egiptietės pasirodymo jis dar labiau išsigando. Nežinau, ką ir bepridurti, tiesiog tai buvo ne mano kaltė”, – pasakojo Laura.

Blogas ženklas buvo jau tada, kai „Calgary Z” pirmajame jojime dukart numetė penkiakovininkę iš Egipto. Atėjus Lauros eilei žirgas peršoko tik per pirmąją kliūtį ir atsisakė šokti net per keturias tolimesnes kliūtis, taip sudaužydamas visas Lietuvos ir Lauros viltis kovoti dėl olimpinio medalio. Šiuolaikinės penkiakovės jojimo rungties taisyklės apibrėžia, jog nulis taškų sportininkėms skiriama tada, kai žirgas keturis kartus sustoja prieš kliūtį ir jos net nebando peršokti. Būtent taip ir atsitiko Asadauskaitei, kuri nebuvo vienintelė nuskriaustoji – net penkios kitos sportininkės, tarp kurių buvo ir pasaulio bei olimpinė čempionė vokietė L. Schoneborn, patyrė tą patį. Tai parodo, koks neteisingas ir nenuspėjamas šis sportas gali būti.

Sportininkėms, kurios įdeda tiek daug darbo ir pastangų ne vienerius ir ne kelerius metus, būnant sezono lyderėmis ir tikintis aukščiausių rezultatų, sutrukdyti gali užsispyrę žirgai. „Tai yra nelygybė, viską lemia loterija. Viskas, ką tu pasiruošei bėgimo, plaukimo, fechtavimo rungtyse, viskas netenka prasmės, nes tu neprajojai, reiškiasi, tavo varžybos jau baigėsi. Aš manau, kad Olimpinėse žaidynėse negali būti tokio dalyko, kad žirgai visiškai atsisakytų šokti”, – nusivylusi teigė Asadauskaitė. Tačiau net ir po tokio nusivylimo mūsų olimpinė čempionė pademonstravo stiprų charakterį ir įrodė, jog dėl medalių tikrai būtų galėjusi pakovoti. Lauros mėgstamiausioje kombinuotoje rungtyje, kur bėgamos keturios atkarpos po 800 metrų, o tarp jų lazeriniu pistoletu penkis kartus tiksliai šaudoma į taikinį, ir tam skiriama po 50 sekundžių, Laura pasiekė greičiausią laiką ir pagerino pasaulio rekordą (12:01,01 min). Primenu, jog po fechtavimo rungties Laura buvo 11-oje vietoje su 21 laimėta kova ir 216 taškų. Plaukimo rungtyje, kuri nėra Lauros stiprioji pusė, ji savo plaukime finišavo antra, tačiau galutinėje įskaitoje užėmė 28-tą vietą ir surinko 277 taškus. Tai mūsų sportininkei, kuri lyderiauja bėgime, buvo šauni pradžia link medalių.

Jaunoji Lietuvos penkiakovininkė Ieva Serapinaitė Olimpiadoje debiutavo 29-toje pozicijoje. 21-erių lietuvė fechtavime užėmė 26-ąją vietą (nugalėjo 15 kovų ir surinko 190 taškų). Plaukime Ieva užėmė 10-tą vietą ir surinko 297 taškus. Jojimo rungtis Serapinaitei buvo kur kas sėkmingesnė nei L. Asadauskaitei-Zadneprovskienei. Ieva su žirgu „Carpe Diem” įveikusi penkias kliūtis pelnė 265 taškus. Kombinuotą rungtį lietuvė pradėjo nuo lyderės atsilikdama 1 min. ir 35 sek. Ši rungtis yra Serapinaitės silpniausia, joje ji finišavo 35-oje vietoje ir galutinėje įskaitoje po visų rungčių liko 29-ta.

Žirgas koją pakišo ir vieninteliam mūsų rinktinės penkiakovininkui. Justinas Kinderis jojimo rungtyje ne tik surinko nulį taškų, bet ir numestas žirgo, turėjo jį gaudyti po visą areną. Nors lietuviui žirgą „SL Special” pavyko pavyti ir sutramdyti, jis peršoko tik vieną kliūtį ir per kitas nebešoko. Nulis taškų jojimo rungtyje lėmė nesėkmingą Kinderio pasirodymą Rio Olimpinėse žaidynėse. Fechtavimo rungtyje Justinas su 21 laimėta kova užėmė 18-tą vietą ir surinko 211 taškų. Plaukime Kinderis pagerino savo sezono asmeninį rezultatą 2 min. 6,84 sek. ir, užėmęs 30-tą vietą, surinko 220 taškų. Po nesėkningos jojimo rungties Kinderiui beliko kovoti dėl garbės ir kuo aukštesnės pozicijos. Kinderis išbėgo nuo lyderio atsilikęs net dvi minutes, rungtyje iškovojo 15-ąją vietą ir su 613 taškų galutinėje įskaitoje buvo 34-tas.

Sėkmė nelydėjo ir lengvaatlečių

Ašaromis olimpinio medalio viltis palydėjo Airinė Palšytė ir visi lengvosios atletikos sirgaliai. Airinė buvo realiausia pretendentė Rio Olimpinėse žaidynėse iškovoti medalį lengvojoje atletikoje. Reali galimybė Airinei sužibėti pasitaikė ne tik todėl, kad Rusijos šuolininkės į aukštį buvo diskvalifikuotos dėl dopingo skandalų, tačiau ir dėl įspūdingai žemo aukščio barjero, kuris Ispanijos sportininkei Ruth Beitia garantavo auksą. Nugalėtojos įveiktas aukštis, 197 centimetrai, yra toks pats, kaip Airinės sezono asmeninis rezultatas. Palšytei olimpiniame finale pakluso tik 188 centimetrų aukštis, kuris lietuvei garantavo 13-ąją vietą. Po nesėkmingo starto Airinė su ašaromis akyse nesutvardė nusivylimo, „Tiesiog sunku stebėt, kai matai, kaip kiti tavo svajones išpildo. Tai buvo mano šansas ir aš juo nepasinaudojau. Tai yra sportas, jisai kartais būna žiaurus”, – teigė Airinė.

Gausi Lietuvos sportinio ėjimo delegacija nepateisino olimpinių lūkesčių. Nei mūsų ėjikų vyrų, nei moterų sėkmė nelydėjo. Net 50 kilometų ėjimo distancijoje po kepinančia Rio saule kovojo Arturas Mastianica ir Tadas Šuškevičius. Olimpinių žaidynių debiutantas 24-erių A. Mastianica finišo linijos nekirto, 35-40-ajame kilometre jis pats pasitraukė iš varžybų. Tadas Šuškevičius, dalyvavęs jau trečioje Olimpiadoje, finišavo 33-čias. Lietuvis trasą įveikė per 4 val. 04,10 min. Rio Tadas nedaug atsiliko ir nuo nuosavo aukščiausio olimpinio pasiekimo, Pekine iškovotos 32-osios vietos.

Penktadienio vakarą 20 kilometrų ėjimo rungtyje startavo trys lietuvės – Neringa Adietytė, Živilė Vaiciukevičiūtė ir Brigita Virbalytė-Dimšienė, tačiau vienai iš jų olimpinis startas baigėsi vos tik jam prasidėjus. N. Adietytė jau pirmuose varžybų kilometruose patyrė traumą. Sutrauktas šlaunies raumuo ją privertė pasitraukti iš varžybų. Olimpinė debiutantė 20-metė Vaiciukevičiūtė distanciją įveikė per 1 val. 41,28 min. Ir užėmė 56-ąją poziciją. Geriausiai iš Lietuvos ėjikių pasirodė Brigita Virbalytė-Dimšienė, užėmusi 29-ąją vietą. 20 kilometrų trasą Brigita įveikė per 1 val. 35,11 min. Distanciją Brigita pradėjo 25 pozicijoje ir žemiausiai buvo nukritusi į 30-tą – pasaulio čempionato 7-tos vietos laimėtojai šis pasiekimas nėra pats sėkmingiausias. Rio de Janeire iš visos ėjikų delegacijos geriausiai pasirodė Marius Žiūkas, kuris 20 kilometrų ėjimo distancijoje pasiekė savo asmeninį rekordą (1 val. 22 min. 27 sek.) ir finišavo 26-oje pozicijoje.

Vyrų maratone, paskutiniąją Olimpiados dieną, Rio gatvėmis varžėsi du lietuviai – Remigijus Kančys ir Valdas Dopolskas. Abiems lietuviams didelis pasiekimas buvo įvykdytas olimpinis normatyvas. Paskutinį kartą šioje rungtyje varžėsi Mindaugas Pukštas Atėnų Olimpinėse žaidynėse, vykusiose 2004 metais. Karštomis ir tvankiomis oro sąlygomis Remigijus maratoną įveikė per 2 val. 21 min. ir tarp 155 dalyvių užėmė 75-ąją vietą. V. Dopolskas finišavo 111-oje pozicijoje, 42 kilometrus ir 195 metrus įveikęs per 2 val. 28 min. Uždarymo iškilmėse aukso medaliu pasipuošė šios rungties laimėtojas Eliud Kipchoge.

Baidarininkas Ignas Navakauskas – devintas

Lietuvai net tris medalius padovanojusi Rodrigo de Freitas lagūna savo olimpinę programą baigė. Paskutinysis Lietuvos olimpietis, varžęsis šioje lagūnoje, buvo baidarininkas Ignas Navakauskas. 26-erių lietuvis startavo 200 metrų distancijoje vienviete baidare. Atrankos plaukime Navakauskas užsitikrino sau vietą pusfinalyje, tačiau prasibrauti į pagrindinį finalą lietuviui nepavyko. Iš dviejų pusfinalio plaukimų į finalą pateko po keturias baidares, Ignas savo pusfinalio plaukime liko penktas ir per vieną vietą nepateko į pagrindinį finalą. Lietuvos baidarininkas dėl kuo aukštesnių vietų kovojo B finale, kuriame laimėjo ir galutinėje įskaitoje užėmė 9-tą vietą. 200 metrų distanciją Ignas įveikė per 37,075 sekundes ir nuo pat varžybų pradžios neapleido lyderio pozicijos.

Olimpinėms žaidynėms pasibaigus į Lietuvą sugrįžę sportininkai teigė, jog porą savaičių džiaugsis pelnytu poilsiu, o po jo kibs į tolimesnius darbus, kurie juos ves link sėkmingų Tokijo Olimpinių žaidynių startų. Na, o aš tikiuosi, kad ,,Olimpinė panorama” jums pateikė svarbiausią ir įdomiausią informaciją apie Lietuvos rinktinės pasirodymą Rio de Janeiro Olimpinėse žaidynėse ir sportininkų vardu dėkoju už dėmesį bei palaikymą.