Paežerių dvaras vėl atvėrė duris.
Paežerių dvaras vėl atvėrė duris. ( Algio Vaškevičiaus nuotraukos)

Sūduvos krašto perlas – Paežerių dvaras po rekonstrukcijos vėl atvėrė duris

Rūmų atidarymo akimirka.
Rūmų atidarymo akimirka.

Algis Vaškevičius.

Gegužės 21-ąją dieną po ilgai trukusių rekonstrukcijos darbų duris vėl atvėrė vienas gražiausių Sūduvos krašto dvarų – netoli Vilkaviškio, ant Paežerių ežero kranto esantis Paežerių dvaras. Apie aštuonerius metus buvo tvarkomas pagrindinių dvaro rūmų pastatas, šalia esanti oficina, dvaro ledainė, kiti pastatai, taip pat sutvarkytas ir atnaujintas parkas, dvaro rūmų teritoriją apjuosė nauja tvora.

Į rūmų atidarymo šventę atvykęs Lietuvos ministras pirmininkas Algirdas Butkevičius sakė, kad Lietuvoje kuriasi arba yra restauruojami įvairūs lankytini objektai, kurie skatina visuomenės kultūrinį gyvenimą ir atvykstamąjį turizmą.

„Paežerių dvaras – Vilkaviškio savivaldybės pasididžiavimas. Šis klasicizmo epochos kūrinys yra viena gražiausių rezidencijų Lietuvoje. Dažnai dvaro rūmai yra pavadinami ir mažuoju Paryžiumi – jie verti tokio apibūdinimo”, – sakė A. Butkevičius.

Jo įsitikinimu, pasauliui būtina kuo plačiau pristatyti, koks architektūros šedevras spindi Lietuvoje. „Skatindamas vietinį ir atvykstamąjį turizmą, Vilkaviškis gali tapti turizmo traukos centru. Restauruoti Paežerių dvaro rūmai įpareigoja parengti tokią veiklos darbotvarkę, kad dvaro durys visuomet būtų atviros visuomenei ir užsienio svečiams”, – teigė premjeras.

Paežerių dvaras.
Paežerių dvarao paradinis įėjimas.

Paežerių dvaro rekonstrukcijos darbams Vyriausybė skyrė apie 3 mln. eurų, didelė paramos dalis gauta ir iš Europos Sąjungos fondų. Rūmai po restauracijos neatpažįstamai pasikeitė, o Lietuvos dailės muziejus pasirūpino, kad jie nebūtų tušti ir paskolino įvairių baldų, vazų, paveikslų, atvežė tris įspūdingas parodas.

Lietuvos dailės muziejaus direktorius R. Budrys, kuris domėjosi šių rūmų likimu nuo pat Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo, džiaugėsi, kad restauracija baigta ir pabrėžė, jog Lietuvos istorijoje rūmai ir pilys yra svarbi mūsų paveldo dalis. Dar Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės laikais statyti Paežerių dvaro rūmai yra ypač vertingi, o jų architektas Martynas Knakfusas yra gerai žinomas daugelyje šalių, suprojektavęs ne vieną įspūdingą pastatą. Jo suprojektuoti dabartiniai mūriniai rūmai vietoj buvusių medinių buvo statomi 1795–1799 metais.

„Labai linkiu, kad rūmai būtų gyvi, kad čia nuolat lankytųsi žmonės, ypač jaunimas, moksleiviai, kad vyktų įvairūs edukaciniai užsiėmimai, lankytųsi turistai iš užsienio. Neabejoju, kad taip ir bus, – sakė R. Budrys.

Rūmų viduje įspūdingas interjeras.
Rūmų viduje įspūdingas interjeras.

Lietuvos kultūros departamento prie Kultūros ministerijos direktorė Diana Varnaitė kalbėjo apie tai, kad Lietuvoje pastaraisiais metais jau atstatyta, rekonstruota ir sutvarkyta  daugiau kaip šimtas dvarų sodybų.

„Žinodami šių Paežerių dvaro rūmų vertę, ilgai laukėme jų atidarymo. Dvaras bėgant amžiams pakeitė daug savininkų, ir šiandien reikia nulenkti galvą taip pat paskutiniajam savininkui – Vasario 16–osios akto signatarui Jonui Vailokaičiui. Dvaras talpina labai turtingą istoriją, jo šeimininkai ir savininkai buvo susigiminiavę su kitomis Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės ir Abiejų Tautų Respublikos šeimomis. Iš dvarų į Lietuvą buvo nešama kultūra ir švietimas, mokslo šviesa, iš čia sklido pažanga, tad dvarai yra simboliai, kurie primena mūsų garbingą praeitį”, – pabrėžė D. Varnaitė, kuri įteikė rūmuose veikiančio Suvalkijos (Sūduvos) kultūros centro direktorei Jurgitai Morozaitei Lietuvos istorinę vėliavą ir palinkėjo, kad ji visada plazdėtų prie dvaro rūmų.”

Perkirpus dvaro juostelę ir Vilkaviškio vyskupijos dekanui Vytautui Gustaičiui pašventinus dvaro rūmus, visi buvo pakviesti į vidų. Rūmai išties neatpažįstamai pasikeitė – restauratoriai pasistengė išsaugoti išlikusias interjero detales, parketinėje šokių salėje galima pamatyti atnaujintą senąjį rūmų parketą, o turbūt įdomiausia patalpa – išlikęs rūmų ponios miegamasis. R. Budrys, vedęs ekskursiją po rūmus premjerui A. Butkevičiui, minėjo, kad tai turbūt vienas iš nedaugelio išlikusių miegamųjų dvaruose, kuris puikiai išsilaikė.

Rūmuose išliko ir grafienės miegamasis.
Rūmuose išliko ir grafienės miegamasis.

Pirmieji lankytojai, kurių į dvaro atidarymą susirinko daugybė, tiesiog aikčiojo vaikščiodami po atnaujintų rūmų sales, gėrėdamiesi čia per daugelį metų išlikusia krosnimi, nuostabiu balkonu, iš kurio atsiveria nepakartojami Paežerių dvaro vaizdai.

Atidarymo metu buvo priminta rūmų istorija, teatralizuoto vaidinimo metu žiūrovai išvydo ir garsųjį dvaro statytoją grafą Simoną Zabielą, kurio vaidmenį atliko buvęs ilgametis Vilkaviškio krašto direktorius Antanas Žilinskas, ir kitus personažus.

Didelio susidomėjimo sulaukė ir atnaujintuose rūmuose surengta mokslinė konferencija „Dvarų ateities perspektyvos”. Istorikas, knygos „Sūduvos krašto dvarai” autorius Benjaminas Mašalaitis pristatė naujus, neseniai archyvuose aptiktus faktus apie dvaro savininkus, taip pat pristatė pastaruoju dešimtmečiu rastus daiktus, priklausiusius dvarui. Jis pabrėžė, kad istoriniuose šaltiniuose Paežerių dvaro rūmai pirmąkart paminėti 1646 metais, tad šiemet sukanka jau 370 metų nuo to laiko.

Lietuvos pilių ir dvarų asociacijos prezidentas Arūnas Svitojus, apžvelgdamas Lietuvos dvarų perspektyvas, minėjo, jog XIX amžiaus pabaigoje – XX a. Pradžioje Lietuvoje būta apie 3 300 dvarų sodybų, o iki šių dienų jų išliko maždaug šeši šimtai, ir tai dažniausiai tik sodybų fragmentai. Jis pasidžiaugė, kad per pastarąjį dešimtmetį restauruojant dvarus pasiektas tikras proveržis, nes dvarų atstatymo imasi ir valstybė, ir įvairios organizacijos, ir privatūs asmenys. Nuo 2000-ųjų metų Lietuvoje jau atstatyta ar atstatoma maždaug 150 dvarų sodybų.

Rūmų interjero fragmentas.
Rūmų interjero fragmentas.

Konferencijoje pranešimą „Ar senosios aristokratijos daiktai sukilnina mūsų dabartinę kultūrą?” skaitė ir istorikas, profesorius Egidijus Aleksandravičius. Prieš kelerius metus restauruotoje dvaro ledainėje buvo rodomas dokumentinis filmas, priminęs svarbiausius dvaro istorijos momentus, čia veikė fotografijų paroda „Dvarų kultūros atspindžiai krašto istorijoje”.

Tris įspūdingas parodas į atnaujintą dvarą atvežė ir Lietuvos dailės muziejus. Tai paroda „Vilnius ir vilniečiai Jono Kazimiero Vilčinskio ‘Vilniaus albume’ ”, įspūdinga grafikos paroda „Gražiausi Vakarų Europos miestai, jų rūmai ir parkai iš Lietuvos dailės muziejaus rinkinių” bei romantizmo epochos dailininko Napoleono Ordos litografijų paroda „Kaip puikūs tavo dvarai, tėvyne…”. Šios parodos dvaro rūmuose veiks iki rugsėjo pabaigos.