Šventės mugėje – pokalbiai apie grįžimą

XVII Šiaurės Amerikos lietuvių tautinių šokių šventės metu vyko daug įvairiausių renginių. Tarp jų – Tautinė mugė, kurioje buvo ir Lietuvos atstovų.

VIRGINIJA PETRAUSKIENĖ.

Mugėje savo informacinę erdvę turėjo ir Užsienio reikalų ministerijos Globalios Lietuvos departamento Grįžimo į Lietuvą skyriaus atstovai. Skyriaus vedėjas Tadas Kubilius kartu su kolege Rūta Domarkaite-Černiauske šioje erdvėje pristatė grįžimo į Lietuvą, studijų, darbo ir karjeros Lietuvoje galimybes.

Visą šventinį savaitgalį darbas darbą vijo, tad apie tai, kas nuveikta, „Draugas“ kalbasi su Tadu Kubiliumi, jau pasibaigus šventei.

Kokią informaciją norėjote paskleisti JAV gyvenantiems tautiečiams, atvykęs į šventę?

Šiaurės Amerikos lietuvių tautinių šokių šventė dar kartą parodė, kad lietuviška tapatybė, tradicijos ir bendruomeniškumas išlieka gyvi net gyvenant toli nuo Lietuvos. Atvykę dalyvauti šventės Tautinėje mugėje ir pristatyti Užsienio reikalų ministerijos konsultacijų centro „Grįžtu LT“ veiklą, norėjome susitikti su į šventę susirinkusiais JAV, Kanados ir kitų pasaulio šalių lietuviais, išgirsti jų lūkesčius ir, žinoma, pasidalyti informacija apie Lietuvos teikiamas galimybes, priminti, kad Lietuva vertina ir palaiko savo diasporą. Svarbu, kad ryšys su Lietuva gali būti įvairus – nuo kalbos ir kultūros puoselėjimo iki profesinių ryšių plėtojimo, investicijų į Lietuvą pritraukimo, studijų, taip pat planų atvykti ar grįžti gyventi į Lietuvą.

Užsienio reikalų ministerijoje, koordinuojančioje Lietuvos diasporos politikos įgyvendinimą, nuo 2024 m. veikia konsultacijų centras „Grįžtu LT“. Grįžtantiems, atvykstantiems ar apie sugrįžimą į Lietuvą svarstantiems diasporos atstovams teikiama aktuali informacija interneto svetainėje www.griztu.lt, telefonu, elektroniniu paštu ir internetinio pokalbio būdu. Konsultacijų centro „Grįžtu LT“ paskyras taip pat galima rasti socialiniuose tinkluose „Facebook“, „LinkedIn“ ir „Instagram“.

Ar daug šventės dalyvių sudomino URM stalelis? Kokio amžiaus lankytojams rūpėjo jūsų teikiama informacija? Į kokius klausimus tekdavo atsakyti dažniausiai? Gal sulaukėte ir netikėtų klausimų?

Susidomėjimas buvo didelis – prie „Grįžtu LT“ informacinio stendo sustodavo kone visi mugėje besidairantys šventės dalyviai. Lankytojų amžius – labai skirtingas, atspindėjo pačios šventės bendruomenės įvairovę. Klausimų pobūdis dažnai priklausydavo nuo to, kokį ryšį žmogus palaiko su Lietuva. Tie, kurie lankosi Lietuvoje, daugiau žino apie valstybės institucijų veiklą ir svarsto apie grįžimą, dažniausiai domėjosi praktiniais pirmaisiais žingsniais: gyvenamosios vietos deklaravimu, banko sąskaitos Lietuvoje atidarymu, sveikatos apsaugos sistema, kitomis socialinėmis garantijomis. Taip pat sulaukėme daug klausimų apie studijų galimybes Lietuvoje, aukštąsias mokyklas ir darbo rinką. Žmonėms rūpėjo, kokių specialistų šiuo metu labiausiai reikia Lietuvoje, kokios yra įsidarbinimo perspektyvos grįžusiems, kaip sklandžiau integruotis į Lietuvos darbo rinką po ilgesnio gyvenimo užsienyje. Ne mažiau aktuali tema buvo Lietuvos pilietybės išsaugojimas. Žmonės domėjosi galimybe išlaikyti Lietuvos Respublikos pilietybę įgijus kitos valstybės pilietybę, pilietybės atkūrimo klausimais ir teisiniu reguliavimu, aktualiu užsienyje gyvenantiems lietuviams ir jų vaikams. Maloniai nustebino tai, kad nemažai žmonių ieškojo informacijos ne tik sau, bet ir savo vaikams, anūkams ar draugams. Labai jaudino ir pati šventė, jos dalyvių nusiteikimas, meilė Lietuvai ir didelis noras puoselėti lietuviškas tradicijas. Kai matai šimtus šokėjų scenoje, tiesiog grožiesi rezultatu, bet reikia suvokti, kad jį lėmė ilgi mėnesiai, gal net metai repeticijų, organizacinio darbo ir savanorystės.

Ką Lietuva siūlo parvykstantiems gyventi ir ko iš jų tikisi? Kokios jūsų vadovaujamo skyriaus siūlomos galimybės gali padėti stiprinti diasporos ryšius su Lietuva?

Lietuva parvykstantiems tautiečiams siūlo galimybę kurti gyvenimą pažįstamoje kultūrinėje aplinkoje, sparčiai

augančią šalies ekonomiką ir darbo rinką, kokybiškų studijų galimybes, saugią aplinką šeimai. Priminėme, kad užsienyje gyvenę ar iš užsienio grįžtantys ir atvykstantys lietuviai, stodami į aukštąsias mokyklas, gali pretenduoti į papildomus konkursinio balo taškus, o tai gerokai palengvina jų integraciją į Lietuvos aukštojo mokslo sistemą ir gali paskatinti rinktis studijas Lietuvoje.

Prie sėkmingos grįžtančiųjų integracijos prisideda ir iniciatyva „Diasporai draugiškas darbdavys“, vienijanti įmones, kompanijas ir įstaigas, kurios vertina užsienyje įgytą patirtį ir yra pasirengusios padėti grįžtantiems lietuviams sklandžiai įsilieti į Lietuvos darbo rinką – priimti juos į darbą.

Tautinėje mugėje kartu su mumis dalyvavo ir Užimtumo tarnybos iniciatyvos „Gal į Lietuvą?“ atstovai – svarbūs ir aktyvūs „Grįžtu LT“ partneriai. Ši iniciatyva skirta užsienyje gyvenantiems lietuviams, svarstantiems apie grįžimą į Lietuvą ar norintiems geriau susipažinti su darbo šalyje galimybėmis. Specialistai konsultuoja dėl darbo rinkos situacijos, paklausių profesijų, darbo paieškos galimybių, padeda pasirengti grįžti ir planuoti profesinę karjerą Lietuvoje. Daugeliui šventės lankytojų buvo aktualu sužinoti, kokios perspektyvos įsidarbinti jų profesinėje srityje, taigi galimybė vienoje vietoje gauti ir „Grįžtu LT“, ir Užimtumo tarnybos konsultacijas buvo itin vertinga.

„Grįžtu LT“ komanda prisideda prie diasporos ryšio su Lietuva stiprinimo teik dama nemokamas konsultacijas užsienyje gyvenantiems lietuviams ir grįžtantiems asmenims. Padedame orientuotis valstybės institucijų sistemoje, atsakome į praktinius klausimus, susijusius su grįžimu, darbu, studijomis, socialinėmis garantijomis, sveikatos apsauga ar vaikų ugdymu. Taip pat aktyviai dalyvaujame diasporos renginiuose, susitinkame su bendruomenėmis ir siekiame, kad kiekvienas lietuvis, kad ir kur gyventų, žinotų, jog yra laukiamas Lietuvoje.

Kaip užsienyje gyvenantys lietuviai gali išlaikyti ir stiprinti šį ryšį per profesinę veiklą, verslą, bendrus su bendruomenėmis projektus?

Šiandien ryšys su Lietuva nebūtinai gali būti gyvas tik fiziškai joje gyvenant. Užsienyje gyvenantys lietuviai gali aktyviai prisidėti prie Lietuvos augimo, stiprinti ryšius su savo kilmės šalimi per profesinę veiklą, verslą, akademinį bendradarbiavimą ar visuomenines iniciatyvas. Daugelis diasporos atstovų jau sėkmingai kuria tiltus tarp Lietuvos ir savo gyvenamosios šalies – dalijasi profesine patirtimi, padeda užmegzti tarptautinius verslo ryšius, inicijuoja bendrus projektus, prisideda prie Lietuvos ekonominio ir kultūrinio matomumo pasaulyje. Ne mažiau svarbus ir įsitraukimas į lietuvių bendruomenių veiklą. Lituanistinės mokyklos, kultūriniai renginiai, jaunimo iniciatyvos, mentorystės programos ar bendri projektai su Lietuvos organizacijomis padeda išlaikyti gyvą lietuvišką tapatybę.

Grįžimas į Lietuvą visų pirma yra grįžimas ne tik į valstybę, bet ir į konkrečią savivaldybę, miestą ar miestelį, su kuriuo žmogų sieja jo šeimos, studijų ar profesinė istorija. Būtent savivaldybėse vyksta kasdienis gyvenimas – kuriama karjera, auginami vaikai, steigiami verslai ir mezgami bendruomeniniai ryšiai. Todėl vis daugiau Lietuvos savivaldybių aktyviai dirba su diaspora, ieško būdų palaikyti ryšį su išvykusiais kraštiečiais ir padėti jiems pasirengti grįžti. Prie to prisideda ir savivaldybių Garbės ambasadorių tinklas, padedantis stiprinti regionų ir užsienyje gyvenančių lietuvių ryšius. Garbės ambasadoriai pasinaudodami savo profesiniais kontaktais, žiniomis ir iniciatyvomis prisideda prie savo krašto tarptautinio matomumo, skatina verslo, kultūros, mokslo ir turizmo partnerystes. Tai puikus pavyzdys, kad net ir svetur galima aktyviai dalyvauti savo gimtojo miesto ar regiono gyvenime ir prisidėti prie jo ateities kūrimo.

Ar daug yra itin sėkmingo grįžimo gyventi į Lietuvą pavyzdžių?

Matome daug grįžimo į Lietuvą sėkmės istorijų apie jaunus žmones, kurie po studijų ar pirmųjų profesinių patirčių užsienyje pasirinko kurti ateitį Lietuvoje, taip pat šeimas, sugrįžusias dėl geresnio vaikų ugdymo, artimesnio ryšio su artimaisiais ar gyvenimo kokybės. Svarbu pabrėžti, kad kiekviena grįžimo istorija yra unikali ir sėkminga savaip. Matome, kad sugrįžtantys lietuviai į Lietuvą parveža savo patirtį, tarptautines kompetencijas, profesinius ryšius, naujų idėjų ir platesnį požiūrį. Vieni įsilieja į Lietuvos įmones ir prisideda prie jų augimo, kiti kuria savo smulkųjį ar vidutinį verslą. Taip pat nemažai grįžusiųjų renkasi karjerą viešajame sektoriuje, aktyviai dirba valstybės institucijose ar savivaldybių administracijose, kur savo sukauptą tarptautinę patirtį pritaiko spręsdami vietos bendruomenėms svarbius klausimus.

Kita vertus, grįžimas nėra vien tik galutinis sprendimas persikelti gyventi į Lietuvą. Dažnai jis prasideda nuo mažesnių, bet labai svarbių žingsnių, – aktyvaus dalyvavimo lietuvių bendruomenės visuomeninėse veiklose, ilgesnių ar dažnesnių apsilankymų Lietuvoje, nuotolinio darbo Lietuvos įmonėse, verslo ryšių kūrimo, patirties dalijimosi su organizacijomis ar mokslo įstaigomis, įsitraukimo į savanoriškas labdaros veiklas ar tiesiog Lietuvos vardo garsinimo savo gyvenamojoje aplinkoje. Nesvarbu, ar žmogus jau priėmė sprendimą grįžti, ar dar tik svarsto apie tokią galimybę, o gal renkasi išlaikyti aktyvų ryšį gyvendamas užsienyje, – kiekviena ryšio gija yra vertinga Lietuvai.

Vienas iš tokių sėkmingo grįžimo pavyzdžių – jūs pats. Žinome, kad nemažai metų gyvenote, studijavote ir dirbote JAV. Papasakokite apie tą savo gyvenimo etapą ir grįžimo į Lietuvą patirtį. Ir dar: atvykstantys į Lietuvą paviešėti kaskart džiaugiasi, kad šalis sparčiai keičiasi, gražėja, modernėja. Ir jūs, jei atvykstate į JAV, gana gerai pažįstamą ir įprastą erdvę, tikriausiai sutinkate senus draugus, aplankote pamėgtas vietas. Ar matote kokių nors pasikeitimų, jei taip – kokių?

JAV ir pačioje Čikagoje praleidau reikšmingą savo gyvenimo etapą – studijavau, dirbau ir subrendau kaip asmenybė. Gyvenimas čia suteikė neįkainojamos tarptautinės patirties, Čikagoje taip pat buvau aktyviai įsitraukęs į lietuvių bendruomenės veiklas ir visą laiką jaučiau stiprų ryšį su Lietuva. Grįžimas buvo sąmoningas mano sprendimas – norėjau sukauptą patirtį pritaikyti Lietuvoje, savo žiniomis prisidėti prie valstybės gerovės kūrimo. Nė akimirkos nesu suabejojęs dėl sprendimo grįžti į Lietuvą. Per tuos metus Lietuva neatpažįstamai pasikeitė – dabar – tai moderni, atvira ir dinamiška Europos valstybė, kurioje gera gyventi ir kurti.

Į Čikagą man visada malonu sugrįžti. Tai miestas, su kuriuo sieja daug gražių prisiminimų ir ilgametės draugystės. Žinoma, šis apsilankymas buvo ypatingas. XVII Šiaurės Amerikos lietuvių tautinių šokių šventė suteikė unikalią galimybę vienoje vietoje sutikti daugybę senų bičiulių ne tik iš JAV, bet ir iš Kanados, Jungtinės Karalystės, Lietuvos bei kitų pasaulio šalių. Dar kartą įsitikinau, kokia stipri ir vieninga yra pasaulio lietuvių bendruomenė, o jos didžiausia stiprybė – žmonės.

Vienas maloniausių šio vizito atradimų – vos atvykus į Čikagą ir išėjus pasivaikščioti Michigan aveniu – pačiame Čikagos miesto centre atidarytas naujas Balzeko lietuvių kultūros muziejaus filialas. Tai simboliškas ir labai prasmingas įrodymas, kad viename svarbiausių JAV miestų yra matoma bei branginama lietuvių istorija ir kultūra. Buvo smagu matyti, kad Čikagos lietuviai Lietuvos vėliavą yra iškėlę labai aukštai – tiesiogine ir perkeltine prasme.

O pati šventė buvo tiesiog užburianti. Tūkstančiai šokėjų, savanorių ir žiūrovų sukūrė ne pakartojamą bendrystės jausmą, atsiskleidė visa lietuviškos tradicijos, kultūros ir tapatybės jėga. Tokie renginiai yra kur kas daugiau nei koncertas ar šventė – jie perduoda lietuvybę iš kartos į kartą, stiprina ryšį su Tėvyne ir įkvepia didžiuotis savo šaknimis, kad ir kuriame pasaulio krašte gyventum. Žvelgiant į pilnas sales tautiniais drabužiais pasipuošusių šokėjų ir jų šeimų buvo akivaizdu, kad diasporos lietuviška dvasia ne tik išliko, bet ir toliau klesti. Neabejoju, kad būtent tokios akimirkos dar labiau sustiprina norą išlaikyti ryšį su Lietuva, o vieną gražią dieną ir sugrįžti namo.

Straipsnis skelbtas laikraštyje „Draugas“ (2026 m. liepos 23 d. numeryje, Vol. CXVll NR. 59)