Atminimo renginyje – (iš k.) S. Balzekas Jr., Lietuvos generalinis konsulas Čikagoje M. Bekešius su žmona Egle nusifotografavo kartu su muziejaus moterų gildijos narėmis ir M. Krauchunas bendražygėmis.
Atminimo renginyje – (iš k.) S. Balzekas Jr., Lietuvos generalinis konsulas Čikagoje M. Bekešius su žmona Egle nusifotografavo kartu su muziejaus moterų gildijos narėmis ir M. Krauchunas bendražygėmis. (V. Petrauskienės nuotr.)

Tylusis angelas išskrido – jo šviesa liko

Virginija Petrauskienė.

R. Krauchunas susirinkusiems pasakojo apie savo mamą, kuri nušvietė ir sušildė daugelio žmonių gyvenimus.
R. Krauchunas susirinkusiems pasakojo apie savo mamą, kuri nušvietė ir sušildė daugelio žmonių gyvenimus.

Balzeko lietuvių kultūros muziejuje rugsėjo 30 dieną susirinko žmonės, kurie pažinojo, mylėjo ir gerbė šią vasarą Anapilin iškeliavusią lietuvių kultūros ambasadore vadintą a. a. MARY KRAUCHUNAS. Vieta, į kurią velionės artimieji sukvietė jos draugus, buvo pasirinkta neatsitiktinai: M. Krauchunas buvo viena iš muziejaus moterų gildijos įkūrėjų, o 2005 metais Balzeko lietuvių kultūros muziejus ją išrinko Metų žmogumi.

Tai tik nedidelė dalis įvairių titulų bei apdovanojimų ir pripažinimų, kurių per savo gyvenimą pelnė M. Krauchunas. Tačiau dėl savo kuklumo ir gerų darbų ji kartais būdavo vadinama tyliuoju angelu.

Salėje susirinkusiems svečiams buvo rodomos M. Krauchunas nuotraukos, kuriose ji buvo įmžinta įvairiais savo gyvenimo etapais – nuo jaunystės iki gyvenimo pabaigos. Visose šiose fotografijose jos veidas spinduliuoja gerumą, išmintį, inteligenciją. Tokie buvo ir šios moters darbai. Atminimo popietės dalyviai galėjo pasigrožėti M. Krauchunas sukurtais velykinių kiaušinių marginimo raštais, tradicinėmis iš šiaudelių pagamintų kalėdų eglutės puošmenomis. Salės centre buvo eksponuojamas Mary (lietuvių bendruomenėje vadintos Marija) švenčių metu vilkėtas tautinis kostiumas. Atrodė, tarsi ji pati visus stebėtų, kaip nematomas tylintis angelas.

Marija savo būsimą vyrą Viktor Krauchunas sutiko Vienoje.
Marija savo būsimą vyrą Viktor Krauchunas sutiko Vienoje.

Apie mamos gyvenimą pasakojo Marijos vienturtis sūnus Raymond Krauchunas. „Nėra vieno žodžio, kuriuo galėčiau apibūdinti savo mamą. Ji buvo nepriklausoma, pasišventusi, atkakli, ištikima, rūpestinga, mylinti, palaikanti, kukli, protinga, prak­tiška…”, – vardijo sūnus. Šios savybės ir atsispindėjo jos gyvenimo veikloje.

Marija gimė 1921 metų rugsėjį Lietuvoje, mažame Kurklių kaimelyje, Ignoto ir Marijos Januškų šeimoje. Ji augo viena tarp penkių brolių. Didžiulė šeima glaudėsi viename kambaryje, vaikai miegodavo ant krosnies. Tam, kad pragyventų, Marijos tėvai laikė ūkį: turėjo gyvulių, augino daržus. Mokykla, kurioje mokėsi Januškų vaikai, buvo toli nuo namų, todėl į pamokas tekdavo keliauti arklio traukiamu vežimu. Kad galėtų tęsti mokslus, Marija turėjo mokytis labai gerai ir tokiu būdu nusipelnyti stipendiją.

Būdama 20-ties, Marija atvažiavo į Kauną, kur apsigyveno brolio šeimoje. Pati pradėjo dirbti mokytoja. Ji turėjo svajonę ir planavo ateityje tapti gydytoja. Tačiau Antrasis pasaulinis karas nutraukė normalų Lietuvos gyvenimą. „Kad išsigelbėtų nuo vokiečių ir rusų, mano mama su savo broliais iškeliavo į ilgą kelionę, palikdami Lietuvoje savo tėvus. Nuo to laiko ji daugiau nebesusitiko su savo mama ir tėčiu”, – prisiminė R. Krauchunas.

Marija savo gyvenimu skleidė šviesą ir gėrį aplinkiniams.
Marija savo gyvenimu skleidė šviesą ir gėrį aplinkiniams.

Karo metu pasiekusi Vieną, Marija įsidarbino slaugytoja ligoninėje, kur buvo gydomi kare sužeisti kareiviai. Daugelis iš jų karo mūšių metu buvo netekę galūnių – rankų, ar kojų. Gerokai vėliau gyvenime ši karo metų darbo patirtis jai pravertė, kai čia, Amerikoje, teko padėti Shriner’s ligoninėje gydomiems vaikams iš Lietuvos.

Iš Vienos Marija atvyko į Miuncheną, kur įsitraukė į lietuvių studentų veiklą. Ten ji susitiko jauną amerikiečių kariškį Viktor Krauchunas, kuris puikiai kalbėjo lietuviškai. Po dvejų metų, kai 1947-aisiais Marija atvyko į Ameriką, jiedu susituokė.

R. Krauchunas pasakojo, kad jo mama mokėjo kelias kalbas, tačiau nemokėjo tuo metu pačios reikalingiausios – anglų. Todėl ji įstojo į Wright Junior koledžą mo­kytis anglų kalbos. Baigusi mokslus, ji nepilną darbo savaitę dirbo vertėja – vertėjavo teismuo­se, Čikagos policijos departamen­te. „Apie 1960-uosius mano mama įsitraukė į visuomeninę veiklą ir ėmė joje lyderiauti. Ji tapo Barry School Tėvų ir mokytojų asociacijos prezidente, Lietuvių moterų federacijos klubo Čikagoje prezidente (1961–1967), mama buvo ir viena iš Balzeko lietuvių kultūros muziejaus moterų gildijos įkūrėjų, kurį laiką ėjo šios gildijos prezdentės pareigas. Tai buvo laikas, kai mama tapo tarsi lietuvių kultūros ambasadore”, – susirinkusiems pasakojo M. Krauchunas sūnus.

M. Krauchunas daug laiko ir jėgų atidavė sergantiems Lietuvos vaikams.
M. Krauchunas daug laiko ir jėgų atidavė sergantiems Lietuvos vaikams.

Iš tiesų, M. Krauchunas rankų darbo šiaudinukais papuoštos kalėdų eglutės Čikagoje išgarsino šią lietuvių tautos šventinę tradiciją. Kasmet, pradedant 1960-aisiais, iki pat 2016 metų, Marija kartu su Balzeko lietuvių kultūros muziejaus darbuotojomis įvairiose Čikagos vietose puošdavo kalėdų eglę savo sukurtais šiaudiniais žaisliukais. Per tuos metus lietuviškos kalėdų eglės vieta keisdavosi. Ji yra stovėjusi Midway, O’Hare oro uostuose, Cook County Treasures Office, Navy Pier. Lietuviškais šiaudinukais papuoštas medis visada išsiskirdavo iš kitų tautų atstovų papuoštų eglučių. 

Kalbant apie a. a. M. Krauchunas kūrybą, negalima nepaminėti ir jos sugebėjimo meniškai išmarginti velykinius kiaušinius. Muziejus turi puikią jų kolekciją, kurią padovanojo pati Marija.

Ši moteris neapsiribojo vien kūryba. Ji buvo viena iš aktyviausių Lietuvos nepriklausomybės rėmėjų. O laisvę atkūrusiai Lietuvai reikėjo visokios pagalbos. M. Krauchunas kaip savanorė įsijungė į pagalbos neįgaliems Lietuvos vaikams veiklą. Ji tapo savanore pagalbininke vaikams, kurie būdavo atvežami operacijoms į Shriner’s vaikų ligoninę. Marija lydėdavo atvykėlius, vertėjaudavo ir kitaip padėdavo čia su mažaisiais ligoniukais atvykusioms šeimoms.

R. Krauchunas praskleidė ir asmeninio mamos gyvenimo detales: 1984 metais susirgus jos vyrui, Marija visą savo laiką skyrė jo slaugymui. „Tėvą ji slaugė 24 valandas per parą. Ir taip juo rūpinosi paskutiniuosius ketverius jo gyvenimo metus. Šeima jai buvo svarbiausia. Kai mums reikėjo mamos, ji buvo šalia”, – sakė velionės sūnus.

Dar pernai Midway oro uoste M. Krauchunas kartu su Balzeko muziejaus darbuotojomis Rita Janz (k.) ir Karile Vaitkute puošė eglę.
Dar pernai Midway oro uoste M. Krauchunas kartu su Balzeko muziejaus darbuotojomis Rita Janz (k.) ir Karile Vaitkute puošė eglę.

Prisiminimais apie a. a. M. Krauchunas dalijosi ir šią moterį artimai pažinoję žmonės, ir tie, su kuriais jai teko susidurti visuomeninio darbo metu. Kalbėjusieji, kuriuos vieną po kito kvietė į tribūną velionės anūkė Amber – muziejaus prezidentas Stanley Balzekas Jr., LR generalinis konsulas Čikagoje Mantvydas Bekešius, muziejaus moterų gildijos prezidentė Loreta Geštautas, Čikagos lietuvių moterų klubo atstovė Erika Brooks, Peter Smith, MD, Shriner’s ligoninės gydytojas – visi Mariją prisiminė kaip daug gero per savo gyvenimą nuveikusį žmogų.

P. Smith šiltai ir su jumoru prisiminė Mariją. „Ji visa širdimi rūpinosi iš Lietuvos į mūsų ligoninę atvežtais vaikais. Viena mergaitė, buvusi ligoniukė iš Lietuvos, net po daugelio metų man paskambino ir pranešė apie savo vestuves. Mary mane kartais pamokydavo lietuvių kalbos, pasakojo apie savo šalį. Aš ir dabar dar kai ką galiu pasakyti lietuviškai”, – sakė medikas. Pavyzdžiui, labai svarbi frazė, kurią P. Smith lietuviškai ištardavo mažiesiems ligoniukams, patyrusiems stuburo operaciją, buvo „pajudink pirštus”. Gydytojas pademonstravo, kad šiuos du lietuviškus žodžius ir dar vieną frazę – „duokite dar alaus”– prisimena iki šiol.

Į atminimo pietus susirinkę žmonės ir viešai, ir savo privačiuose pokalbiuose prisiminė išskirtinę šviesą skleidusią ir daug šios šviesos po savęs palikusią moterį iš Lietuvos – M. Krauchunas.

Renginio akimirka – kalba LR generalinis konsulas Čikagoje Mantvydas Bekešius.
Renginio akimirka – kalba LR generalinis konsulas Čikagoje Mantvydas Bekešius.
Iš k.: muziejaus atstovai – Karilė Vaitkutė, Stanley Balzekas Jr. su svečiais Erika Brooks, Mantvydu Bekešiumi ir jo žmona Egle, bei muziejaus programų direktore Rita Janz.
Iš k.: muziejaus atstovai – Karilė Vaitkutė, Stanley Balzekas Jr. su svečiais Erika Brooks, Mantvydu Bekešiumi ir jo žmona Egle, bei muziejaus programų direktore Rita Janz.