Vilniaus universiteto alumnai visame pasaulyje – atsiliepkite!

Vilniaus universitetas (VU) ruošiasi sparčiai artėjančiam 450 metų jubiliejui. Šalia kito triukšmingo ir margo šventimo labiausiai norėtųsi sukelti universiteto alumni „Džiaugsmo bangą“ – Gaudeamus.

LINA DUSEVIČIENĖ.

Savo reikšme žodis alumni labai draugiškas – jis apima net ir trumpai pasimokiusius studentus. Tai mus įkvepia kviesti į Vilniaus universiteto alumni būrį VU lituanistikos ir istorijos kursus lankiusius visų kartų lietuvius visame pasaulyje.

Vilniaus universitetui kaip tikrajai Alma Mater, žiniomis maitinusiai motinai (tokia švelni Alma Mater reikšmė) rūpi, kaip susiklostė ir kur nuvedė VU žiniomis praturtintas jūsų gyvenimo kelias.

ATSILIEPKITE ir PRISIJUNKITE (internetu ar gyvai) „Džiaugsmo bangos“ repeticijai VU alumni festivalio metu rugsėjo 19 d. (https://www.vu.lt/alumnifestivalis)

Jau atrastos ir išgirstos pasaulinės VU alumni istorijos tą įkvėpimą dar labiau stiprina.

Raimundas Marius Lapas iš Čikagos buvo Lituanistikos kursų klausytojas 1977 metais. Kaip pats prisipažįsta 2019 09 14 „Drauge” spausdintuose prisiminimuose, „studijos garbingoje sostinėje, akademinė aplinka ir pažintys su Lietuvos inteligentija stipriai įžiebė meilę ir pagarbą Lietuvos paveldui“. Apsilankymai Marijos Šlapelienės ir Halinos Korsakienės namuose, pažintys ir pokalbiai su Retųjų spaudinių skyriaus vadovu Nojumi Feigelmanu, su dar ikikarinio Vilniaus visuomenininku, muzikologu Antanu Krutuliu, menotyrininke Ingrida Korsakaite, patirtis klausant Beatričės Grincevičiūtės „Žvaigždutės“ išaugino meno mylėtoją, lietuviškos dailės puoselėtoją ir kolekcionierių.

Daiva Venckutė iš Los Angeles gavo Vilniaus universiteto kvietimą diasporos studentams dalyvauti vasaros archeologijos stovykloje 1989 metais. Ji darbavosi Kernavės ir Vilniaus žemutinės pilies kasinėjimuose. Dirbo visi kartu – Lietuvos ir užsienio lietuviai, dalinosi patirtimi apie pastangas išsaugoti tradicijas ir kultūrą tolimoje Amerikoje ir pasiryžimą siekti nepriklausomybės nuo nykios sovietinės okupacijos Lietuvoje.

Būtent šitos suvoktos bendrystės, Lietuvoje likusių draugų įkvėpta Daiva grįžo į Vilnių 1991 metais dvi dienos po Sausio 13-osios. Ir iki sovietų atsitraukimo vertė naujienas apie sovietų nusikaltimus Baltijos šalyse ir lietuvių pasipriešinimą Lietuvos televizijos Lapėse, Kauno rajone, laidoms anglų kalba, Sąjūdžio tarptautinėms naujienoms, vėliau – Lietuvos Aukščiausiosios tarybos naujienų tarnybai.

Arūnas Čiuberkis iš New Yorko buvo Lituanistikos kursų klausytojas 1984 metų vasarą. Kaip įprastai šešių savaičių kursuose, susiburdavo apie 30 lietuvių iš pačių įvairiausių šalių ir žemynų – JAV, Kanados, Šveicarijos, Jungtinės Karalystės, Kolumbijos, Argentinos, Australijos. Būdavo įprasta savaitgaliais sprukti nuo griežtų prižiūrėtojų su giminėmis, kurie laukdavo paslapčia Saulėtekio miškeliuose.

Vienos iškylos metu giminaitis Juozas Širvinskas supažindino su Kostu Smoriginu, o šis – su Eimuntu Nekrošiumi. Jie paprašė padėti su spektaklių vertimais į anglų kalbą, o šie nepastebimai peraugo į ilgametę Jaunimo teatro užsienio gastrolių vadybą. Arūno pastangomis teatro spektakliai „Pirosmani Pirosmani“, „Kvadratas“ pasiekė Australijos, Jungtinės Karalystės, JAV scenas.

Vėliau, 1993–2003 metais Arūnas kartu su bendraminčiais JAV lietuviais ir kolegomis medikais, dirbdami Nevyriausybinėje organizacijoje Catholic Medical Mission Board (Katalikiškoji gydytojų misijų taryba) gavo Soros fondo stipendiją aštuonių savaičių trukmės neurorologijos gydytojų kineziterapeutų mokymams Lietuvoje, ir pats tuos mokymus vedė.

Net nuostabu, kaip visas VU alumni istorijas sieja tamprus ryšys su Lietuva, kokia begalinė šio ryšio su Lietuva temų, sričių, būdų įvairovė, kiek augimo galimybių atveria ir kuria toks ryšys.

Lina Dusevičienė, VU fondas, Ryšiai su Lietuvos diaspora

 – – –

Turite klausimų?

Rašykite: lina.duseviciene@vuf.lt

Skambinkite: +370 600 68509

Straipsnis skelbtas laikraštyje „Draugas” (2026 m. kovo 26 d. numeryje, Vol. CXVll Nr. 25)