DRAUGAS Lithuanian World Wide News
Lietuvoje – didysis pasaulio lietuvių desantas. Šiomis dienomis vykstančioje jubiliejinėje, 100 metų pažyminčioje Dainų šventėje „Kad giria žaliuotų“ dalyvauja per 4 000 atlikėjų. Skelbiama, kad pusė jų – 2 000 dalyvių – iš įvairių pasaulio kampelių, net iš 21 pasaulio valstybės į Lietuvą susirinkę tautiečiai. Tikime, kad didžioji atvykėlių dalis – JAV lietuviai.
LINA VAITIEKŪNAITĖ
Specialiai „Draugui” iš Vilniaus
Pasitikdami jubiliejinę šimtmečio Dainų šventę viso pasaulio lietuviai susirinko jau birželio 30 d. Vilniaus Rotušės aikštėje, pradėdami Pasaulio lietuvių ir Lietuvos tautinių bendrijų dieną „Aš esu Lietuva. Sujunkime Lietuvą“. Kitą dieną aktyviai diskutavo forume, ieškodami atsakymų, kuo gali būti naudingi Lietuvai, nors šiuo metu joje ir negyvena. Susitikimas – esminė Dainų šventės dalis, nes per dainą ir šokį vieni kitus atrandantys žmonės yra šiandienos Lietuva.
Susirinko pasakyti, kaip myli Lietuvą
Sekmadienio rytą Vilniaus arkikatedroje bazilikoje už pasaulio lietuvius vyko šv. Mišios, kurioms vadovavo Vilniaus arkivyskupas Gintaras Grušas, pamokslą sakė delegatas užsienio lietuvių katalikų sielovadai arkivyskupas Lionginas Virbalas. Vidurdienį Simono Daukanto aikštėje buvo pakeltos Dainų šventės vėliavos.
Atidarydamas Pasaulio lietuvių ir Lietuvos tautinių bendrijų dieną, Lietuvos Respublikos Prezidentas Gitanas Nausėda akcentavo, kad nepriklausomai nuo politinių pažiūrų, profesijų, nuo šalies iš kurios kiekvienas lietuvis yra atvažiavęs – visi susirinko pasakyti, kaip myli Lietuvą. „Choras yra ta metafora, kuris atspindi vienybę dainoje. Esame vieningi kaip vienas didelis choras ir šiomis dienomis turėsime galimybę tai išgyventi kartu džiaugdamiesi ir dainuodami Lietuvą. Čia dalyvauja Dainų šventės suburtos lietuvių bendruomenės, plačiai pasklidusios po visą pasaulį, nuo Čilės, Meksikos iki Islandijos, nuo Ukrainos, Italijos iki Australijos“, – sakė valstybės vadovas.
Sveikindamasis Lietuvos Respublikos Prezidentas Valdas Adamkus pabrėžė, kad kreipiasi į sugrįžusiuosius, nes iš savo patirties žino, kad ir kaip toli nuo tėvynės, kad ir kokiam ilgam laikui yra išvykę, tautiečiai dvasiškai lieka vieni kitiems artimi ir reikalingi: „Mūsų širdis visada Lietuvoje ir su Lietuva. O lietuviškas žodis, tautiečio ranka ar petys gali labai daug. Mums reikia vienas kitų, Lietuvai – kiekvieno iš mūsų, kad būtų tęsiama tautos istorija ir kultūra, kad lietuvybė sklistų ir augtų.“
„Visais laikais, kai buvo draudžiama lietuviška knyga ir lietuviškas žodis, iš lūpų į lūpas, iš širdies į širdį liejosi lietuviška daina. Ačiū visiems, kurie tęsia šią neįkainuojamą tradiciją. Nuoširdžiai sveikinu visus čia susirinkusius ir mintimis apkabinu kiekvieną iš jūsų“, – sakė Valdas Adamkus.
Rotušės aikštėje gyvenimas virė
Pasaulio lietuvių bendruomenės iniciatyva vienoje vietoje susitiko visa Lietuva: jos regionai, Lietuvoje gyvenančių skirtingų tautų atstovai, po visą pasaulį pabirę lietuviai.
Visą dieną Rotušės aikštėje veikė paviljonų miestelis, kuriame bendruomenės kartu su savo šalių menininkais pristatė įspūdingiausius projektus, iškilius pasaulio lietuvius ir jų pasiekimus, garsinančius Lietuvą užsienyje. Lankytojų laukė gyvosios dirbtuvės ir atviros maisto degustacijos, o didžiojoje aikštės scenoje – pasaulio lietuvių bendruomenių ir Lietuvos tautinių bendrijų meno kolektyvų pasirodymai.
Į Pasaulio lietuvių ir Lietuvos tautinių bendrijų dieną atvyko apie 650 atlikėjų, 37 tautinės bendrijos ir organizacijos iš 29 skirtingų pasaulio šalių. Po pasaulį pasklidę lietuviai dainomis, šokiais ir kita veikla rodė, kad net ir svetur gyvenantiems ar gimusiems lietuviams Lietuva yra svarbi ir mylima.
Lietuvybę puoselėja įvairiomis formomis
Simonas Bingelis šventės lankytojams pristatinėjo ne tik JAV lietuvių jaunimo bendruomenę. Vaikinas atstovavo Pasaulio lietuvių jaunimo sąjungą ir leido su ja susipažinti tiek Lietuvoje gyvenantiems, tiek į ją atvykusiems tautiečiams.
„Aš gimiau ir užaugau JAV. Tačiau visą laiką šeimoje jaučiau gyvą ir nuolat puoselėjama lietuvybę – laiką leisdavome lietuvių bendruomenėje, aš sekmadieniais lankiau lituanistinę mokyklą Čikagoje“, – pasakojo Kristina Liaugaudaitė Howland, rodanti pavyzdį, kaip išlaikyti lietuvybę gyvenant toli nuo Lietuvos. Dabar ji džiaugiasi atvykusi su Minesotos lietuvių šokių grupe, kuri taip pat pasirodys šimtmečio šventėje.
Daiva Kazlauskas, atstovaudama JAV lietuvių bendruomenę, vis tiek patvirtino grįžusi namo. „Amerika, galima sakyti, yra darbovietė ir tuo pačiu lietuvių bendruomenė, be kurios ten būti neįmanoma. O Lietuvoje yra namai, kuriuose aplankai tėvus, susitinki su draugais. Todėl būtina joje pasirodyti ir švęsti Dainų šventę kartu“, – tvirtino lietuvė.
Ryšį su gimtine, o kartu ir jos ilgesį visiems rodė Australijos lietuvė Gintarė Pilypaitė-Juodelė, į šventę atkeliavusi megzdama Lietuvos trispalvę ir į šią veiklą įtraukdama tiek Australijos, tiek kitų šalių lietuvių bendruomenes. „Tikslas yra susipažinti ir visiems, galima sakyti, įmegzti savo mintis iš akies į akį, iš rankų į rankas“, – aiškino Gintarė.
Linkėjimai „Draugas“ skaitytojams
„Mus visus jungia tikslas šokti ir dainuoti, susipažinti, parodyti vienas kitam ir Lietuvai, kad mūsų tradicijos gyvos nors ir gyvename skirtingose šalyse, – sakė Pasaulio lietuvių bendruomenės pirmininkė Dalia Henkes, siųsdama linkėjimus ir „Draugas“ skaitytojams. – Nesvarbu, kur esame belaukdami Dainų šventės, nes mes visi esame Lietuva. Pasaulio lietuvių bendruomenė kviečia šimtmečio proga visus susijungti, visiems kartu galvoti apie Lietuvos nacionalinį saugumą ir demokratijos stiprinimą. Kas negali būti Vilniuje, vis tiek gali švęsti širdyje ir taip būti kartu.“
Pasaulio lietuviai liepos 1 d. sukvietė į forumą „Kuo galiu būti naudingas Lietuvai, nors šiuo metu joje negyvenu?”, kuriame diskutavo ir ieškojo įžvalgų, kalbėdami apie Lietuvos valstybės santykį su diaspora. Dalyviai nagrinėjo visuomeninių organizacijų galią ir naudą, pristatė pažangią Lietuvą ir jos naujoves, aiškino, kaip šalyje yra laukiami parvykstantys lietuviai nebūtinai ir fiziškai, aptarė lietuvybės išsaugojimo galimybes, suprasdami, ką galima padaryti dėl Lietuvos saugumo, laisvės ir nepriklausomybės.
„Mes visi esame Lietuva. Tikime, kad po Dainų šventės visi išsivežime emociją, kaip Lietuvoje gali būti gera, ir tą ryšį toliau stiprinsime, kaip pavyzdį jį rodysime savo atžaloms“, – kalbėjo pasaulio lietuviai, neskirstydami, iš kurios šalies jie dabar yra atvykę.
Straipsnis skelbtas laikraštyje „Draugas” (2024 m. liepos 4 – 6 d. numeryje, Vol. CXV Nr. 53-54)