Vytauto Didžiojo karo muziejuje – parodos apie Ukrainos kovą už demokratiją

Algis Vaškevičius.

Šiomis dienomis mūsų mintys nuolat sukasi apie įvykius Ukrainoje, apie didvyrišką ukrainiečių kovą su okupantais. Tą pačią dieną, kai vasario 24-ąją prasidėjo Rusijos invazija Ukrainoje, Kaune, Vytauto Didžiojo karo muziejuje buvo atidarytos dvi naujos parodos apie Ukrainos kovą už savo teritorinį vientisumą bei demokratiją, taip pat šio muziejaus kriptoje eksponuojamas ypatingas kryžius „Už jūsų ir mūsų laisvę”. 

Pirmojoje parodoje pristatomas panoraminis 360° vaizdo filmas „Rusijos Federacijos karas prieš Ukrainą”, filmo premjera įvyko 2018 metais New Yorke, Jungtinėse Amerikos Valstijose. Tai Ukrainos Dnipro nacionalinio Dimitrijaus Javornickio vardo istorijos muziejaus padalinio ATO (antiteroristinės operacijos) muziejaus parengtą paroda – filmas. Tai pirmasis toks karo muziejus Ukrainoje, atvėręs duris 2016 metais gatvės ekspozicija „Donbaso keliai”. Muziejus įkurtas pagerbiant 2014–2018 metais Dnepropetrovsko regione žuvusių 570 Ukrainos kovotojų atminimą.

Paroda – panoraminis filmas Kauno karo muziejuje yra skirta atskleisti šiandieninės Ukrainos kovą už valstybės teritorijos vientisumą ir už demok­ratiškos, laisvos visuomenės ateitį, kovą už taiką. Filme yra pristatomas tarptautinis Ukrainos palaikymas, taip pat ir Lietuvos indėlis, karo nusikaltimai Ukrainos teritorijoje, hibridinis karas, karo žala socialinei infrastruktūrai ir karas vaikų akimis.

Filmo režisierius ir operatorius Javgenijus Titarenko karo realybę matė iš arti, savanoriu tarnavo medicininės paramos batalione ir pats nufilmavo daugelį filme rodomų kadrų. Filmo prodiuserė Natalija Chazan yra įvykių Maidane dalyvė, Valstybės gynybos fondo savanorė. Filmo žiūrovai ekrane gali patys pasididinti rodomą vaizdą arba jį nukreipti į vieną ar kitą pusę.   

Antrojoje parodoje šiame muziejuje pristatoma Jono Ohmano – vertėjo, visuomenininko, karo Ukrainoje dalyvio dovanotų Vytauto Didžiojo karo muziejui vertybių, liudijusių ukrainiečių kovą už laisvą ir vieningą Ukrainą kolekcija. Joje – vėliavos, antsiu­vai, uniformos, ekipuotė, kurie į šią ekspoziciją buvo pervežti tiesiai iš fronto. Visos šios surinktos vertybės yra muziejaus kolekcijos pagrindas, įamžinantis ukrainiečių valią, ryžtą, Lietuvos ir jos gyventojų pagalbą Ukrainos kariams.

Švedijoje gimęs ir jau beveik 20 metų Lietuvoje gyvenantis J. Ohmanas į karą Ukrainoje yra įsitraukęs labai rimtai. Jis yra ir dokumentinių filmų kūrėjas, buvęs pastorius ir desantininkas, vadovaujantis organizacijai „Blue/Yellow”, kuri jau seniai padeda Ukrainai ir kuriai šiomis, prasidėjus Rusijos invazijai Ukrainoje lietuviai aukoja lėšas.

Vien per pirmąsias dvi invazijos dienas nevyriausybinei organizacijai „Blue/Yellow”, remiančiai Ukrainos kariuomenę, lietuviai paaukojo apie du milijonus eurų. „Du milijonai – mes apakę, ką dar galiu pasakyti… Neturiu komentarų. Ir apakęs, ir laimingas, ir ryžtingas. Jau pradedame dėlioti resursus kitaip nei anksčiau”, – sakė tada J. Ohmanas. Jis vasario pabaigoje trumpam grįžo į Lietuvą ir kovo pradžioje vėl išvyko į Ukrainą.

Pasak J. Ohmano, aštuonerius metus dirbančios organizacijos mobilusis telefonas šiuo metu nepaliauja pypsėjęs, pranešdamas vis apie naujus gautus pavedimus. Už gautas lėšas Ukrainos kariams parūpinama degalų, transporto.

„Gauname rimtus prašymus iš Ukrainos. Pavyzdžiui, prašo kariai dešimt tonų dyzelio per mėnesį, kad galėtų kariauti. Mes perkam visureigius, medicininę įrangą, vaistinėles. Jau žiūrime elektroniką su Ukrainos žvalgyba. Nustatysime transporto kelius per Lenkiją, vešime ma­šinas iki sienos, kur ukrainiečiai jas paims, nudažys, ir į karą. Reikia kariaut, diplomatija baigėsi”, – šiomis dienomis žiniasklaidai kalbėjo J. Ohmanas.

Parodoje muziejuje – J. Ohmano parvežtos uniformos, šalmai, kuprinės, kita ekipuotė, keletas ginklų, taip pat Lietuvos ir Ukrainos vėliavos, ant kurių ranka surašyta daug ukrainiečių padėkų šiai organizacijai ir jos vadovui.   

Muziejaus kriptoje lankytojai, kurių tikrai daug, ypač savaitgalio dienomis gali pamatyti dar vieną ypatingą eksponatą – kryžių „Už Jūsų ir Mūsų laisvę”. Šis kryžius yra pagamintas iš ankstesniame fronte surinktų minų skeveldrų, tūtų ir kito ka­ro metalo, kuris sėjo mirtį. Kryžius yra skirtas visų Rusijos sukeltų karinių konfliktų aukoms atminti, jis yra apjuostas asmens indentifikavimo žetonais (ID) su žuvusių Ukrainos karių vardais, data ir vieta.

Tai yra Ukrainos karių padėka Lietuvai ir jos žmonėms už Ukrainos laisvės kovos palaikymą ir pagalbą sunkiu metu. Kuriant šį kryžių buvo sulaukta labai didelio palaikymo, prie akcijos prisijungė kariniai vienetai, dalyvaujantys karo veiksmuose, o iš viso surinkta 10 maišų karo menančio metalo.

Jau nuo 2014 metų rudens Lietuvoje yra gydomi ir reabilituojami sužeisti ukrainiečių kariai, tada dalyvavę Rusijos ir Ukrainos kare. 2017 m. balandį Lietuvos kariuomenės Jono Basanavičiaus karo medicinos tarnybos Karių reabilitacijos centro Ukrainos karių laisvalaikio organizavimo kuratorius Ramūnas Šerpatauskas, palaikomas Ukrainos ambasados Lietuvoje, Kryžių kalne prie Šiaulių pastatė pirmąjį Ukrainos karių kryžių.

Netrukus kilo idėja pagaminti kryžių, kuris būtų skirtas visų Rusijos sukeltų karinių konfliktų aukoms atminti iš fronte surinktų minų skeveldrų, tūtų ir panašaus karo metalo, kuris sėjo mirtį. Įgyvendinti šį projektą ėmėsi ukrainietis, savanoris, bataliono „Donbas Ukraina” karys Oleksa Sokil. Surinktas metalas buvo pervežtas į Poltavos miestą, kur karo veteranai, pagal specialybę – kalviai, ėmėsi gaminti kryžių pagal Ukrainos kazokų stilistiką.

Parodoje galima pamatyti ir patį kryžių, ir nuotraukas, kuriose užfiksuota jo gamyba, vėliau – ir jo pristatymas Ukrainoje. Kryžiaus centre yra skydas, kuris padalintas į dvi dalis – Lietuvos ir Ukrainos vėliavų spalvas, o ant jų pavaizduoti šių dviejų valstybių simboliai – Gediminaičių stulpai ir Tridantis. Kryžių juosia asmens indentifikavimo žetonai su žuvusių Ukrainos karių vardais, data ir vieta.

Šis kryžius yra įdomus dar ir dėl to, kad tarp žetonų galima rasti ir 1991 m. sausio 13-osios aukos Gintaro Žagunio, Medininkų tragedijos ir pasku­tinės sovietų agresijos aukos – savanorio Artūro Sakalausko vardinius žetonus. Kryžius bus eksponuojamas Vytauto Didžiojo karo muziejuje Kaune, vėliau Vilniuje, Klaipėdoje ir kituose Lietuvos miestuose, o galiausiai keliaus į Šiaulių rajone Meškuičių seniūnijoje esantį Kryžių kalną, kuriame bus pastatytas ir iškilmingai atidengtas. Vasario 24-ąją, pirmąją rusų invazijos dieną Karo muziejuje atidarytos parodos veiks ne vieną savai­tę, todėl jas spės pamatyti visi neabejingi žmonės.

Straipsnis skelbtas laikraščio „Draugas” šeštadieniniame priede „Kultūra” (2022-ųjų m. Kovo 12 d. numeryje, nr. 10 (20))