Antroji LKRŠ jubiliejaus diena Marquette Parke

Dienos, sujungusios dvi lietuvių parapijas, bendruomenes ir kartas.

Rugsėjo 20 dieną jubiliejaus šventė persikėlė į Švč. Mergelės Marijos Gimimo parapiją Čikagos Marquette Parke. Čia bendruomenė vėl susirinko prie altoriaus dėkoti Dievui už 65-erius LKRŠ tarnystės metus ir melsti palaimos jos ateičiai.

RIMAS ČERNIUS.
JŪRATĖ ŽUKAUSKIENĖ.

Šv. Mišias aukojo Jo Eminencija kardinolas Rolandas Makrickas, o kartu koncelebravo arkivyskupai Gintaras Grušas ir Lionginas Virbalas SJ, kun. Jaunius Kelpšas, kun. Jonas Puodžiūnas OFM ir kun. Gediminas Keršys.

Tai, ko gero, ketvirtas kartas parapijos istorijoje, kada naująją Švč. Mergelės Marijos Gimimo parapijos bažnyčią aplankė kardinolas. Naujos bažnyčios įkurtuvėse 1957 metais dalyvavo Čikagos arkivyskupas kardinolas Samuel Stritch. 1977 m., švenčiant parapijos 50-ąjį jubiliejų, bažnyčią aplankė kardinolas John Cody. 2008 m. Švč. Mergelės Marijos pasirodymo Šiluvoje 400 metų sukakties minėjimo proga buvo atvykęs kardinolas Francis George. O dabar, 2026 metais, šios parapijos tikinčiuosius aplankė lietuvis kardinolas Rolandas Makrickas.

Šios šv. Mišios buvo ypatingos ir parapijos jaunimui – jų metu aštuoniolika jaunuolių priėmė Sutvirtinimo sakramentą. Tačiau ši diena prasmingai susiejo ne tik asmeninį jaunų žmonių tikėjimo žingsnį, bet ir pačios LKRŠ misijos perdavimo naujoms kartoms temą.

Kardinolas Rolandas Makrickas savo homilijoje kalbėjo apie Evangelijos vynuogyno darbininkus ir Dievo dosnumą, apie tai, kad Dievas pašaukia kiekvieną – vieną anksčiau, kitą vėliau, bet Jis yra dosnus visiems. Tas pamokymas tinka LKRŠ jubiliejui. Įvairūs žmonės buvo ir yra pakviesti dirbti Šalpos vynuogyne. Vieni pradėjo dirbti organizacijos pradžioje ir jau yra amžinybėje. Kardinolas paminėjo Šalpos pradininkus ir ilgamečius darbuotojus: vyskupus Vincentą Brizgį ir Paulių Baltakį, kunigą Kazimierą Pugevičių, prelatą Edmundą Putrimą bei daugelį kitų savo gyvenimo dalį paskyrusių šiai misijai. „Kiekviena karta turi savo valandą, savo misiją“, – sakė kardinolas.

Ši mintis tarsi sujungė abi jubiliejaus dienas. Ji priminė, kad kiekviena karta LKRŠ istorijoje turėjo savąjį uždavinį. Vieniems teko padėti persekiojamai Bažnyčiai Lietuvoje, kiti skleidė „Lietuvos Katalikų Bažnyčios Kroniką“, telkė paramą ir informavo pasaulį. Šiandienos kartai tenka naujas uždavinys – išsaugoti tai, kas sukurta, ir atrasti būdus, kaip tikėjimo bei tarnystės misiją perduoti jaunimui.

Po pamokslo ir tikėjimo pažadų atnaujinimo Jo Eminencija kardinolas Rolandas Makrickas Sutvirtinimo sakramentą suteikė aštuoniolikai jaunuolių.

Šv. Mišių metu giedojo parapijos choras, vadovaujamas Ričardo Soko, ir jaunimo choras, vadovaujamas vargonininkės Giedrės Martin. Ypač gražiai nuskambėjo giesmė ,,Šviesk, Jėzau, šviesk”, kurią jaunimo choras atliko Komunijos metu.

Šv. Mišioms pasibaigus, visi Sutvirtinimo sakramentą priėmusieji buvo pakviesti į bažnyčios priekį – kiekvienas atskirai – ir jiems buvo įteikti sertifikatai ir dovanėlės. Sutvirtintieji tada turėjo progą nusifotografuoti su į svečius atvykusiais dvasininkais ir taip įamžinti šią svarbią savo gyvenimo dieną.

Iš bažnyčios visi rinkosi gražiai papuoštoje parapijos salėje, kur buvo surengtas LKRŠ jubiliejaus minėjimas. Čia vėl susitiko LKRŠ bičiuliai, dvasininkai, parapijiečiai ir svečiai. Visų akys krypo į gražiai papuoštą sceną, kurioje LKRŠ simbolinį logotipą įrėmino rankų darbo tautinė juosta.

Iškilmių renginio vedėjai buvo parapijos klebonas kunigas Jaunius Kelpšas ir parapijietė Suzanne Binkis, kuri programos eigą pranešė anglų kalba.

Arkivyskupas Gintaras Grušas invokacijoje prisiminė visus, kurie per ilgus dešimt mečius darbavosi LKRŠ gretose, ir meldė Dievo palaimos organizacijos ateičiai.

Po invokacijos kompozitorius Kęstutis Daugirdas ir jo žmona Karolina atliko giesmę, kurią sukūrė Kęstučio brolis Šarūnas Daugirdas. Gražu buvo pradėti religinės organizacijos sukakties minėjimo iškilmes giesme, kurios refrenas: Kai noriu žengti/ Du žingsnius iš karto/ Tris laiptus aukštyn/ Padėk man, Dieve/ Grįžti į pradžią/ Tavo meilę man.

Arkivyskupas Lionginas Virbalas SJ, savo sveikinime priminė, kad LKRŠ istorija kartu yra ir lietuvių išeivijos tikėjimo istorija. Jo žodžiuose nuskambėjo viena iš esminių Šalpos tarnystės minčių – gerumu dalytis nieko sau nelaukiant. Kadaise tai reiškė pagalbą persekiojamai Bažnyčiai bei „Lietuvos Katalikų Bažnyčios Kronikos“ sklaidą, o šiandien vis svarbesnė tampa investicija į jaunimą ir Lietuvos ateitį.

Po arkivyskupo Virbalo žodžio, Kęstučio ir Karolinos Daugirdų duetas atliko tėvynės ilgesio persmelktą partizanų ir tremtinių dainą ,,Kad ne auksinės vasaros”.

LKRŠ ir susirinkusiuosius taip pat pasveikino Lietuvos Respublikos generalinio konsulato Čikagoje atstovas Robertas Naudžiūnas. Jis priminė, kad Religinė Šalpa pradėjo veikti kada Lietuva pergyveno sunkų laikotarpį, kada Lietuvoje buvo ribojama tikėjimo laisvė. Lietuviai, gyvenantys už Atlanto, telkėsi padėti Lietuvoje likusiems. Konsulato atstovas teigė, kad tokia bendra išeivijos ir Lietuvoje gyvenančių lietuvių misija išlieka ir dabar.

Jo Eminencija kardinolas Rolandas Makrickas, kreipdamasis į šventės dalyvius, dėkojo už Šalpos ištikimybę savo misijai ir ragino ateityje vadovautis Evangelijos kvietimu mylėti ir tarnauti. Jis prisiminė tuos, kurie jau iškeliavo į amžinybę, ir linkėjo, kad LKRŠ dar ilgus metus tęstų savo tarnystę. Kardinolas savo kalboje išsakė mintį, kad LKRŠ jubiliejus yra tarsi šios organizacijos sutvirtinimas, tuo būdu Religinės Šalpos jubiliejaus šventę jis tarsi sugretino su bažnyčioje atšvęstu Sutvirtinimo sakramentu. Galima sakyti, kad šį sekmadienį vyko du sutvirtinimai.

Jo Eminencija paminėjo, kad prieš dieną buvo nuvykęs į Čikagos priemiestį, kur užaugo Robert Prevost, dabar tapęs Popiežiumi Leonu. Popiežiaus jaunystės namas – labai paprastas. Kalbėtojas pabrėžė, kad iš paprastos šeimos, paprastos aplinkos, gali išaugti labai svarbūs dalykai. Baigdamas savo kalbą, kardinolas meldė Viešpaties palaiminimo ir Švč. Mergelės Marijos globos LKRŠ. Linkėdamas Religinei Šalpai gražios ateities, kardinolas Makrickas sveikinimą užbaigė lotynišku posakiu – ad multos annos, kuris išsako linkėjimą gyvuoti daugelį metų.

Renginio dalyviams buvo parodytas ir Romo Jelinsko filmas „Rankos, kurios jungia“, pristatantis LKRŠ istoriją ir misiją. Filme ją liudija arkivyskupas Gintaras Grušas, arkivyskupas Lionginas Virbalas, kardinolas Sigitas Tamkevičius, Gintė Damušytė ir kiti žmonės, artimai susiję su Šalpos istorija. Filmą kūrybingai sujungė intarpai, kuriuose maža mergytė dėliojo nuotraukų dėlionę, vaizduojančią svarbiau sius Šalpos istorijos momentus. Filmui pasibaigus, scenoje pasirodė ta pati filme matyta mergytė, vardu Ula. Ji turėjo jau užbaigtą ir įrėmintą filme matytą dėlionę. Ši įrėminta dėlionė su kardinolo ir arkivyskupų parašais vėliau tapo svarbiausiu šventės aukciono laimikiu.

Kun. Jonas Puodžiūnas OFM, kalbėdamas apie LKRŠ tarnystę, priminė, kad net ir vienam žmogui suteikta pagalba yra prasminga. Savo kalbą jis pradėjo palyginimu apie į paplūdimį patekusias jūrų žvaigždes. Senelis vieną jūrų žvaigždę numeta atgal į jūrą. Šalia jo stovintis berniukas klausia, kodėl jis taip padarė. „Noriu išgelbėti tos jūrų žvaigždės gyvybę, nes lik dama paplūdimio smėlyje, ji žus“, – aiškino senelis. Berniukas tarė, kad paplūdimyje yra labai daug jūrų žvaigždžių. Visų neišgelbėsi. „Bet tą vieną išgelbėjau“, – at sakė senelis. „Taip ir Religinė Šalpa, – aiškino kunigas Puodžiūnas, – paeiliui padeda tiems, kuriems pagalbos reikia. Net Lietuvių Katalikų Bažnyčios Kronika buvo jūrų žvaigždė, kurią gelbėjo Religinė Šalpa. Dabar Religinė Šalpa užaugo, į jos veiklą jungiasi nauji, jauni darbuotojai. Kunigas kvietė visus šventės dalyvius sujungti rankas, nes rankos, sujungtos kilniam darbui, yra šventos. Jungti rankas kilniam darbui – mintis, ypač gražiai susišaukė su jubiliejinio filmo pavadinimu „Rankos, kurios jungia“.

Iškilmių renginio dalyviai valgė ,,Kunigaikščių užeigos” skaniai paruoštus pietus. Kunigas Gediminas Keršys ir Tadas Dabšys vedė lėšų telkimo vajų, ragindami iškilmių dalyvius aukoti Religinei Šalpai. Kiekvienam aukotojui buvo įteiktas mėlynas balionas, kurį patarnautojos atnešdavo prie aukotojo stalo. Kvietimą aukoti pradėjus su siūlomomis didesnėmis aukų sumomis, balionai lėtai keliavo ant stalų. Bet aukų sumoms mažėjant, mėlynais balionais pasipuošė jau kur kas daugiau stalų. Iš daugiau, ir mažiau aukoję – visi ga vo po vieną balioną. Tai buvo lyg atgarsis šv. Mišių metu išgirstos Evangelijos, kur visi vynuogyno darbuotojai, ir ilgai, ir trumpai dirbę, gavo po denarą.

Kęstutis ir Karolina Daugirdai, atsiliepdami į svečių prašymus, padainavo dainą apie Lietuvą, kuri gražiai užbaigė renginio programą.

Kunigas Jaunius Kelpšas padėkojo visiems šventės organizatoriams, programos atlikėjams ir dalyviams, ypač svečiams – kardinolui Makrickui, arkivyskupams Grušui ir Virbalui, taip pat renginio organizatorei Jūratei Žukauskienei. Renginiui pasibaigus, dalyviai ne greit skirstėsi. Daugelis norėjo pasinaudoti reta proga pasikalbėti su atvykusiu kardinolu, arkivyskupais ir, žinoma, su jais nusifotografuoti. Kad turėtų šio ypatingo ,,dviejų sutvirtinimų” sekmadienio prisiminimą savo fotografijų albume.

LKRŠ kvietimas – Auskime gerumą

Dvi jubiliejaus dienos dar kartą atskleidė, kad LKRŠ 65 metų istorija nėra vien datos, vardai ar atliktų darbų sąrašas. Tai pirmiausia žmonės. Žmonės, kurie meldėsi. Žmonės, kurie aukojo. Žmonės, kurie rizikavo, perduodami žinią apie persekiojamą Bažnyčią. Žmonės, kurie telkė paramą. Žmonės, kurie tarnavo tyliai ir be didelio dėmesio. Ir žmonės, kurie šiandien ieško naujų kelių šiai misijai tęsti.

Tegul kiekvienas mūsų darbas, auka, malda, padrąsinimas ir tarnystė tampa dar vienu indėliu į bendrą LKRŠ istoriją. Šis jubiliejus sujungė parapijas, krantus ir kartas ir dar kartą priminė, kad LKRŠ misija gyva tol, kol yra žmonių, pasirengusių ją tęsti.

Tad 65-erių metų tarnystės jubiliejus tebūna ne tik prasmingas žvilgsnis į nueitą kelią, bet ir naujo etapo pradžia – etapo, kuriame ilgametė patirtis susitinka su naujomis rankomis, naujomis idėjomis ir jaunąja karta.

Jubiliejaus šventę puošusi tautinė juosta gražiai įprasmino šią mintį – skirtin gi jos raštai susilieja į vieną visumą, kaip ir daugybės žmonių darbai per 65-erius metus susijungė į bendrą LKRŠ tarnystę.

Tegul Viešpats laimina ir lydi šį naują kelią, o mes visi ir toliau prie jo prisidėkime savo darbais, malda ir gerumu.

Auskime gerumą – kartu tęsdami LKRŠ misiją „Įkvėpti tikėjimo, tarnaujant su meile“.

Straipsnis skelbtas laikraštyje „Draugas“ (2026 m. rugsėjo 26 d. numeryje, Vol. CXVll NR. 78)