,,Aš čia gyva” Sendraugių stovykla „Dainavoje“

Birželio 18–25 d. „Dainavoje“ vyko pirmoji šių metų ateitininkų vasaros stovykla – Sendraugių, kurios tema buvo „Aš čia gyva“. Į stovyklą buvo susirinkę apie 150 įvairaus amžiaus dalyvių – nuo kūdikių iki senjorų. Vieni stovykloje praleido visą savaitę, kiti atvyko kelioms dienoms. Buvo šeimų su vaikais, vienos giminės net kelios kartos ir pavienių stovyklautojų. Dalyviai buvo suvažiavę iš Colorado, Florida, Illinois, Indiana, Michigan, New Hampshire, North Carolina, Ohio, Oregon ir Vermont. Šiemet stovykloje dalyvavo ir viešnia ateitininkė iš Prancūzijos – Rūta Kareckaitė-Gouriou.

RAMUNĖ KUBILIŪTĖ.

Ši vasara „Dainavoje“ ypatinga – stovyklavietė mini 70-metį. Jubiliejus šių metų stovyklose pažymimas – ar tortu, ar dainomis ir šūkiais. Ant didelio plakato stovyklautojai rašo linkėjimus stovyklai.

Jubiliejinę nuotaiką temdė ir rimtas rūpestis. Vos už dviejų mylių nuo „Dainavos“, planuojama įrengti komercinę žvyro kasyklą. Didžiausią nerimą kelia ne tik būsimas triukšmas ir intensyvus sunkiasvorio transporto eismas, bet ir galimas poveikis Dainavos Spyglio ežerui, kurį maitina natūralūs šaltiniai. Stovyklautojai buvo kviečiami pasirašyti peticiją, reiškiančią nepritarimą projektui.

Nors kiekviena stovyklos diena turėjo savo temą ir savitą programą, buvo ir kasdienių tradicijų: rytinė malda ant Kryžių kalnelio, vėliavų pakėlimas ir nuleidimas, bendras dainavimas, paskaitos, vaikų užsiėmimai, sportas, maudynės Spyglio ežere ir, žinoma, Audros Januškienės bei jos talkininkių gardžiai ruošiamas maistas.

Ketvirtadienis – susipažinimas

Pirmąją stovyklos dieną stovyklautojai kūrėsi jiems skirtuose kambariuose, o pirmą kartą į „Dainavą“ atvykusieji susipažino su nauja aplinka.

Vakare visi dalyvavo nuotaikingame susipažinimo žaidime. „Jūreiviai“ plaukė įsivaizduojamu laivu ir kapitonui atsakinėjo: „Aš čia gyva(s)!“ Vėliau grupės, „plaukdamos“ valtimis iš plastikinių staltiesių, atliko komandines užduotis ir ieškojo, kas jas sieja. Taip stovyklos tema pirmą kartą tapo gyva visiems jos dalyviams.

Penktadienis – „Gyva tauta“

Penktadienio rytą „Dainavoje“ lankėsi ypatingas svečias – Lietuvos Respublikos ambasadorius Jungtinėse Amerikos Valstijose Gediminas Varvuolis. Tai buvo pirmasis ambasadoriaus apsilankymas Dainavoje. Kartu atvyko ir Lietuvos ambasados pirmoji sekretorė kultūros reikalams Giedrė Šidagytė-Gudaitienė, kuriai tai taip pat buvo pirmoji viešnagė „Dainavoje“.

Savo pranešime ambasadorius apžvelgė dabartinius Lietuvos ir Jungtinių Amerikos Valstijų santykius, bendradarbiavimą gynybos, energetikos ir kitose srityse, Lietuvos vaidmenį tarptautinėje politikoje bei šiandienos iššūkius. Jis pabrėžė, kad nors Lietuva yra nedidelė valstybė, ji siekia būti patikima JAV partnere, o užsienyje gyvenantys lietuviai turėtų būti savo šalies ambasadoriai.

Po pranešimo vyko gyva (klausimų ir atsakymų) diskusija. Stovyklautojai domėjosi dvigubos pilietybės klausimais, pilietiniu pasipriešinimu, Lietuvos santykiais su kitomis Europos valstybėmis, investicijomis, emigracija, darbuotojų trūkumu ir kitomis šiandien Lietuvai aktualiomis temomis. Į visus klausimus ambasadorius atsakinėjo išsamiai ir diplomatiškai.

Po pietų Darius Polikaitis pasidalijo prisiminimais apie savo dalyvavimą trečiajame „Roko marše“, vykusiame 1989 m. vasarą, Lietuvai gyvenant Atgimimo nuotaikomis. Jis priminė, kad lietuviams daina visada buvo daugiau negu muzika – ji tapo tautinės tapatybės ir laisvės siekio išraiška. Cituodamas Vytautą Landsbergį Darius priminė žodžius: „Daina tapo mūsų laisve“.

Pasakodamas apie savo muzikinį kelią Darius prisiminė pirmuosius pasirodymus ateitininkų stovyklose „Dainavoje“, dainas pagal lietuvių poetų eiles ir šeimos, ypač mamos, skatinimą kurti bei muzikuoti. 1984 m. kartu su Vidu Neverausku, Linu ir Audriumi Polikaičiais išleista plokštelė „Aš čia gyva“, sukurta pagal Bernardo Brazdžionio eiles, tapo įkvėpimu ir šių metų Sendraugių stovyklos temai.

Darius pasakojo apie kvietimą dalyvauti „Roko marše“ ir dviejų savaičių koncertinę kelionę po Lietuvą. Amerikos lietuvių muzikantai kartu su Lietuvos atlikėjais koncertavo įvairiuose šalies miestuose, o visur juos lydėjo nepaprastas žmonių entuziazmas. Pasak jo, jautėsi atgimstančios Lietuvos dvasia – spontaniškai keliamos trispalvės, giedamas Lietuvos himnas, drąsėjanti visuomenė. Kartu dar buvo juntama ir senoji sistema – koncertus stebėjo valdžios pareigūnai, nors jų ir nestabdė.

Pranešimą Darius papildė archyviniais vaizdo įrašais, skaidrėmis, ano meto leidiniais ir dainų įrašais. Jis prisiminė, kad Čikagos muzikantai į Lietuvą atvežė ir ten paliko tuo metu sunkiai gaunamą sintezatorių – dovaną Lietuvos roko muzikantams.

Pasakojimui pasibaigus Lietuvoje užaugę stovyklautojai pranešėją papildė prisiminimais apie savo Atgimimo metus, „Roko maršą“ ir anuometinę nuotaiką. Ne vienas kartu niūniavo gerai pažįstamų dainų žodžius.

Kas kūrė Sendraugių stovyklą?
2026 m. Sendraugių ateitininkų stovyklą rengė gausus būrys savanorių, kurių pastangomis visą savaitę programa vyko sklandžiai.

Ruošos komitetas:
Rima Idzelytė Brandes, Lija Siliūnaitė Crowley, Mėta Landytė Ciannelli, Daina Čyvienė ir Andrytė Siliūnaitė Jackson.

Vaikų vadovai:
Gintas Brandes, Sofija Ferrell, Aleksas Janz, Sigita Jurgutytė, Jonas McLeod, Evalina Neverauskaitė ir Ąžuolas Žukauskas.

Jaunieji vadovai – vadoviukai:
Skaistė Brandes, Neringa Jurgutytė, Kajus Leščinskas, Aras Piestys ir Gintas Piestys.

Virtuvė:
Vyriausioji šeimininkė Audra Januškienė, Liepa Januškaitė, Ligita Jasenauskienė ir Giedrė Tulper.

Virtuvės pagalbininkai:
Paschalis Žukauskas ir Julija Žilinskė.

Muzikinė palyda:
Rūta Kareckaitė-Gouriou (gitara), Daniel Goodman (akordeonas), Vidas Neverauskas (akordeonas ir gitara).

Rytinė mankšta:
Austėja Brandes ir Vasara Jurgutytė.

Šv. Mišios:
Šeštadienį stovyklautojams šv. Mišias aukojo iš Lemonto atvykęs t. Vaidas Lukoševičius SJ.

Spaudos atstovai:
Stovyklos kroniką rengė Rita Janz, Lionė Kazlauskienė, Audra Kubiliūtė Daulienė, Ramunė Kubiliūtė ir Dalia Sadauskienė.

Bus daugiau
Kitame numeryje – žvejybos turnyras ir pokalbiai apie dirbtinį intelektą.

Straipsnis skelbtas laikraštyje „Draugas“ (2026 m. liepos 11 d. numeryje, Vol. CXVll NR. 56)