DRAUGAS Lithuanian World Wide News
Į 140-osioms Prezidento Aleksandro Stulginskio metinėms skirtą parodą iš JAV atvyko per 20 jo palikuonių – anūkės Ramunė ir Jūratė iš Čikagos, anūkas Jonas iš Madisono bei jų šeimos. Vienintelė Prezidento dukra Aldona, sulaukusi net 104 metų amžiaus, atsiuntė sveikinimą nuotoliu.
Algis Vaškevičius.
Liepos 6-ąją, Valstybės dieną ypatingas renginys vyko Istorinėje Lietuvos Respublikos Prezidentūroje Kaune – čia paminėtos Lietuvos prezidento Aleksandro Stulginskio (1885–1969) 140-osios gimimo metinės ir atidaryta jam skirta paroda „Aleksandras Stulginskis: ir garbingai, ir Lietuvai naudingai“. Parodos atidarymo svečius nuotoliu iš Jungtinių Amerikos Valstijų sveikino vienintelė prezidento dukra, neseniai savo 104-ąjį gimtadienį atšventusi Aldona Stulginskaitė-Juozevičienė, o į Kauną atvyko visi trys prezidento anūkai bei didelis būrys – daugiau kaip 20 proanūkių bei proproanūkių iš įvairių JAV kampelių – Čikagos, New Yorko, Californijos, Floridos ir kitų.
A. Stulginskiui per intensyvų politinės veiklos dešimtmetį teko ne tik būti Nepriklausomos Lietuvos atkūrimo liudininku ir Nepriklausomybės Akto signataru, bet ir vadovauti jaunai valstybei einant Steigiamojo Seimo Pirmininko ir Respublikos prezidento pareigas Šias pareigas jis pradėjo eiti 1920 metais, būdamas vos 35 metų amžiaus ir jauniausias iš Europos šalių vadovų. A. Stulginskis yra laikomas vienu sėkmingiausių Lietuvos politinių lyderių.
Naujoji paroda, kurioje daug nuotraukų, istorinių dokumentų, asmeninių daiktų, padovanotų prezidento artimųjų bando atskleisti, kaip per tokį trumpą laiką jaunas agronomas pasiekė svarbiausias politinės valdžios viršūnes? Čia yra kviečiama pažvelgti į A. Stulginskio asmenybę, jo siekius ir svajones, susiformavusią pasaulėžiūrą ir moralines vertybes, jį supusius žmones, jį ugdžiusias mokslo įstaigas, politiniam darbui subrandinusias politines organizacijas ir daugelį kitų aspektų. Tokiu būdu siekiama atskleisti ir jaunos asmenybės sėkmingos politinės karjeros paslaptį.
Muziejaus istorikų parengtą parodos pasakojimą papildo ir audiogidas, kuris kalba vienintelės Stulginskių dukros Aldonos vardu. Kartu su dukters pasakojimu parodą rengusi kūrybinė grupė kviečia iš arčiau pažvelgti į visus A. Stulginskio gyvenimo etapus, kuriuos, anot amžininko Mykolo Krupavičiaus, jis nugyveno „ir garbingai, ir Lietuvai naudingai!“ – iš čia ir parodos pavadinimas.
Istorinėje Prezidentūroje yra nedaug vietos, tad pirmiausia naująją parodą pamatė tik kviestiniai svečiai. Salėje šiaip ne taip sutilpo apie 100 kėdžių, o norinčių patekti į atidarymą buvo gerokai daugiau. Parodą kuruoja trys Istorinės Prezidentūros darbuotojai – šios institucijos vadovė Renata Mikalajūnaitė, dr. Ingrida Jakubavičienė ir Laurynas Blažys. Pastarasis kartu su I. Jakubavičiene dar iki oficialaus atidarymo A. Stulginskio artimiesiems, atvykusiems iš JAV, pristatė parodos stendus, papasakojo apie įdomiausius eksponatus.
Pasak renginį vedusios R. Mikalajūnaitės, A. Stulginskis „praėjo su tauta visą kelią nuo valstybės susikūrimo, nuo demokratijos klestėjimo ir jos nuosmukio, nuo valstybės praradimo iki tremties ir sugrįžimo į išprievartautą, okupuotą šalį”. Visus šios prezidento gyvenimo etapus ir pristato naujoji paroda.
Susirinkusieji šiltai pasveikino prezidento A. Stulginskio anūkes Ramunę Juozevičiūtę-Račkauskienę ir Jūratę Juozevičiūtę-Norvilienę su vyru Algiu Norvilu, prezidento anūką Joną Juozevičių su žmona Daina Juozevičiene. Į Kauną atvyko A. Stulginskio proanūkė Rita Račkauskaitė-Bieliauskienė su vyru Artūru Bieliausku, proanūkis Jonas Račkauskas, proanūkis Darius Norvilas su žmona Audra Bielskute, taip pat Danguolė, Kristina ir Alana iš Bielskų giminės. Ši giminė tęsia buvusio Lietuvos Prezidentūros kanclerio Pijaus Bielskaus darbus. Kiti „stulginskiukais“ pavadinti prezidento palikuonys, atvykę tądien į renginį – tai proanūkis Aras Norvilas su žmona Elis, proanūkė Venta Norvilaitė su vyru Skotu, proanūkė Aura Juozevičiūtė su vyru Endriu, proproanūkė Auksė Norvilaitė, taip pat Vytis Norvilas, Antanas Norvilas bei dar keli. Apsilankė ir Aldona Starkutė-Šmatavičienė, prižiūrėjusi A. Stulginskį iki pat jo mirties 1969 metais.
Buvo perskaitytas Lietuvos Respublikos prezidento Gitano Nausėdos sveikinimas, kuriame jis pasidžiaugė galimybe atidžiau pažvelgti į Vasario 16-osios akto signataro, antrojo Lietuvos Respublikos prezidento Aleksandro Stulginskio asmenybę, prisiminti jo nuveiktus darbus Lietuvos labui. „Teisinga ir prasminga tai, kad ir XXI amžiuje gilinamės į savo šalies istoriją formavusių žmonių likimus, jų motyvaciją ir vertybes. Būtent prezidentas Stulginskis, net ir būdamas itin jauno amžiaus, buvo vienas aktyviausių ir plačiausia veikla užsiėmusių Lietuvos valstybės ir demokratijos kūrėjų”, – teigė G. Nausėda savo sveikinime.
Iš ekrano kreipėsi ir garbaus amžiaus prezidento dukra Aldona Stulginskaitė-Juozevičienė, pasakiusi trumpą sveikinimo žodį ir padėkojusi rengėjams, kad tokia paroda, pagerbiant jos tėvą, surengta Istorinėje Prezidentūroje. Sveikinimų buvo ir daugiau – kalbėjo Lietuvos žemės ūkio ministras Ignas Hofmanas, Seimo vicepirmininkė Radvilė Morkūnaitė-Mikulėnienė, Lietuvos ūkininkų sąjungos pirmininkas Raimundas Juknevičius, Seimo narys, buvęs Seimo pirmininkas Viktoras Pranckietis, priminęs, jog būtent jam teko dirbti tada, kai kilo idėja įsteigti Aleksandro Stulginskio žvaigždę – Lietuvos Respublikos Seimo apdovanojimą, skiriamą už parlamentarizmo, demokratijos ir valstybingumo idėjų puoselėjimą.
1921 m. balandžio 28 d. Lietuvos Respublikos Seimo pirmininko ir prezidento pareigas einančio Aleksandro Stulginskio ir Onos Matulaitytės šeimoje gimusi Aldona vadinama vieninteliu prezidentūros kūdikiu. Ji daugiau nei 75-erius savo gyvenimo metus praleido JAV, tačiau niekada neprarado ryšio su Lietuva. Moteris pasirūpino, kad ir nė vienas jos vaikas, anūkas ar proanūkis neprarastų ryšio su istorine tėvyne. Tad ir renginio metu galima buvo pasidžiaugti, kad visi kalba lietuviškai, yra sukūrę lietuviškas šeimas. Apie tai paklausti prezidento anūkai sakė, jog kitaip ir būti negalėjo.
Pasak Jūratės Norvilienės, nebuvo jokio spaudimo, tėvų raginimo bendrauti su lietuviais, viskas vyko savaime, natūraliai. Susipažinimas su jos būsimu vyru įvyko per ateitininkų organizaciją. Abu jos tėvai priklausė šiai organizacijai būdami gimnazistai ir studentai Lietuvoje. „Nuo to laiko tapau ateitininke ir mums svarbiausia buvo vasaromis važiuoti į Dainavos stovyklavietėje, Michigan valstijoje, rengiamą ateitininkų stovyklą. Ten susipažinau su vyru Algiu. Jis gyveno Čikagoje, bet priklausė kitai ateitininkų kuopai, tai tekdavo susidurti tik per didesnius ateitininkų ruošiamus įvykius: gegužines, Šiluvos atlaidus ir kt. Labai laukdavome vasaros stovyklų Dainavoje, kur abu vadovavome jaunesniems ateitininkams. Taip ir man, gimnazistei, papuolė susidraugauti su rimtu, gražiu lietuviu“.
Kai Aldona Stulginskaitė, jau tuo metu Juozevičienė, kartu su vyru ir dviem dukrelėmis atvyko į Ameriką, ją ten globojo Aleksandro Stulginskio brolis Kazimieras ir jo ūkyje Westville kaime, Illinois valstijoje jie gyveno. Su lietuviškais medicinos kandidatų laipsniais į Ameriką atvykusiems medikams teko pereiti tam tikras numatytas procedūras, kad galėtų dirbti pagal specialybę. Aldona pradžioje liko dėdės ūkyje, o Jonas atliko privalomąją praktiką Šv. Antano ligoninėje Čikagoje. Vėliau šeima keliavo paskui Joną, kuris dirbo valstybinėse ligoninėse kitose valstijose, kol galiausiai grižo į Čikagą ir įkūrė savo medicinos kabinetą.
Stulginskių palikuonys, renginio metu paklausti, ar palaiko ryšius su kitais giminaičiais iš tėvo brolių ir sesers pusės, atsakė, jog vyresni Aleksandro Stulginskio broliai Jonas, Pranciškus, Povilas ir netgi sesuo Barbora dar prieš Pirmąjį pasaulinį karą buvo išvykę dirbti į Ameriką ir finansais rėmė Aleksandro, kaip savo jauniausio brolio, studijas Kunigų seminarijoje. Ir dabar tie ryšiai kažkiek palaikomi, o anie giminaičiai kiekvienais metais susitinka Westville. Jie lietuviškai jau nekalba, bet dar gamina lietuviškus patiekalus, kaip juos išmokė tėvai ir seneliai.
Paroda primena, jog 1941 m. birželio 14–15 d. Lietuvos prezidentas A. Stulginskis su žmona Ona buvo ištremti į Sibirą. 1944 m. rudenį vos prieš pusmetį studijas baigusi ir ką tik šeimą sukūrusi jų dukra Aldona išvyko iš Lietuvos, neturėdama jokių žinių apie į Sibirą ištremtus tėvus. Ji turėjo tik paskutinį tėvų laišką su priesaku išlikti lietuve, katalike ir didžiulį norą išgyventi. Į Ameriką su Aldona ir jos vyru Jonu atkeliavo ir jų Vokietijoje gimusios dukros: Ramunė (gim. 1944 m.) ir Jūratė (gim. 1946 m.).
Dar Vokietijoje 1947 m. sužinojusi, kad tėvai gyvi, Aldona Stulginskaitė-Juozevičienė ieškojo būdų jiems padėti. Šeima susirašinėjo, tačiau rimtesnę finansinę pagalbą tėvams Aldona galėjo suteikti tik jiems grįžus iš Sibiro į Lietuvą 1956 m. Su mama Aldonai, deja, daugiau neteko susitikti (ji mirė 1962 m.), o tėvą pavyko aplankyti du kartus – 1965 ir 1967 metais. Su seneliu susipažino ir abi Aldonos dukros, jos savo trumpais prisiminimais apie senelį pasidalino ir parodos atidarymo metu. 1969 m. buvo suplanuotas apsilankymas Lietuvoje ir su sūnumi Jonu, bet tada Aldona negavo vizos, o A. Stulginskis mirė 1969 m. rugsėjo 22 d.
Paprašyti papasakoti apie savo profesijas, abi prezidento anūkės sakė, jog pasirinko močiutės O. Stulginskienės, kurios niekada nesutiko, kelią – tapo mokytojomis, o sūnus Jonas rinkosi savo tėvo profesiją – tapo gydytoju reumatologu.
Tą dieną dar buvo daug jaudinančių prisiminimų, buvo ir ūkiškos vaišės, kurių dalis iškeliaus į Ameriką prezidento dukrai, buvo bendros nuotraukos ir daug gražios lietuviškos kalbos. Ši paroda Istorinėje Prezidentūroje veiks iki ateinančių metų lapkričio pabaigos, ją tikrai verta aplankyti.