Švyturys – šviesos karys

Vilma Kava.

Rugpjūčio 4 dieną dvidešimt vie­nas 12–17 metų vaikas iš Illino­jaus, Michigano ir Floridos valstijų susitiko Rako stovykloje, MI, ir atidarė savaitės trukmės Lietuvos šaulių sąjungos išeivijoje (LŠSI) šaulišką stovyklą jaunimui ŠVYTURYS 2024.

Dvidešimt vienas Amerikos lietuvių kilmės jaunuolis, penkios mergaitės ir šešiolika berniukų, pradėjo jaunųjų šaulių stovyklų istoriją JAV.

Vadovai

LŠSI glaudžiai bendradarbiavo su puikias stovyklų tradicijas turin­čia Lietuvos šaulių sąjunga (LŠS), ku­rios dėka sukurta turininga stovyklos programa.

Kai prieš stovyklą tėvai skambindavo ir klausdavo, koks bus sto­vyklos užimtumas, sakėme – įvairios veiklos: laužo uždegimas, drono val­dy­mas, vandens filtravimas, kėlimasis per kliūtį, orientavimasis vietovėje, priedangos statymas, pirmos pa­galbos teikimas ir kitos. Iš Lietuvos atvykę trys specialistai profesionaliai įvykdė numatytą stovyklos programą. Tai nebuvo teorija, vaikai patys išmoko viską daryti.

Stovyklos projekto vadovė Sand­ra Vasiliauskienė, LŠS pilietinio ug­dymo skyriaus vedėja, ir du instruktoriai, Donatas Vaisvalavičius, Kari­nin­ko Antano Juozapavičiaus šaulių 1-osios rinktinės neformalaus švietimo mokytojas, bei Ralfas Andriūnas, Alfonso Smetonos šaulių 5-osios rinktinės neformalaus švietimo mokytojas, kūrė kiekvienos dienos turinį, ugdydami vaikų lyderio savybes bei formuodami šauliškus įgūdžius.

Uždarant stovyklą, LŠSI vado pavaduotoja Roma Bikulčius ir Klai­pėdos jūrų šaulių kuopos vadas Gied­rius Bikulčius stovyklos projekto vyk­dytojus apdovanojo LŠSI Šaulių žvaigždės medaliais.

Jaunimas per savaitę išaugo – taip skiriasi pirmąją dieną video užfiksuotas rikiavimasis, lygiavimas, žygiavimas ir paskutinę dieną, kai nuleidžiama stovyklos vėliava. Vai­kai pasitiki savimi, žino, ką daro, jie yra komanda.

Visą laiką su jaunimu buvo ir LŠSI vado patarėjas Gintautas Vasi­levs­kis, jis mokėsi būti stovyklos in­struktoriumi, stebėjo patyrusių vado­vų iš Lietuvos patirtį ir talkino veiklose.

Stovyklautojai

Kai kuriems vaikams tai buvo pirmas kartas, kai jie taip ilgai buvo atskirti nuo tėvų. Kai kurie pirmą kartą gyveno palapinėse. Kai kas bijojo, kad nepritaps ar neatliks už­duočių.

Nė vienas stovyklautojas neišva­žiavo iš stovyklos anksčiau laiko, ir tai rodo jos sėkmę.

Vadovai ir savanoriai girdėjo vai­kų rūpesčius ir padėjo tvirtėti, neabe­joti savimi, džiaugtis stovyklos veikla ir bendravimu su kitais vaikais.

Nugalėjimo savęs ir baimių buvo daug. Nakvojimas miške, kai girdi nepažįstamus garsus, kėlimasis septintą valandą ryto, o dar ir lietui pliau­piant, dienos disciplina, mokymasis veikti drauge. Reikėjo ir sumanumo, ir mokymų įsisavinimo, pvz., užkurti laužą taip, kad nudegtų ištiesta virvė. Reikėjo ir fizinio stiprumo bei tikslo siekimo tvirtumo, kaip, pvz., keliantis per upelį prisirišus prie lyno.

Vaikai viską atliko puikiai, o svarbiausia – sustiprėjo patys, pasiti­kėjo savimi.

Prieš stovyklą tėvai baiminosi, kad vaikai iš mišrių šeimų nekalba ar silpnai kalba lietuviškai. Buvo su­sitarta, kad kai veiklos vyks lietuvių kalba, kiti vaikai padės versdami į anglų kalbą, taip mokysis ir bendravimo, ir atsakomybės už draugą. 

Tą vertimo pagalbą draugui pa­ste­bėjo ir į stovyklą atvykę svečiai iš Lietuvos kariuomenės: Karo prievo­lės ir komplektavimo tarnybos Pane­vėžio skyriaus atstovai, kapitonė Ra­sa Grigalienė, štabo seržantas Renal­das Stuknys ir grandinis Borisas Bylinskis. Jie apdovanojo kariuome­nės suvenyrais vaikus už pagalbą draugui verčiant į anglų kalbą.

Visiems stovyklos vaikams Ro­bertas Šidlauskas įteikė šauliškų įgū­džių formavimo klasių baigimo sertifikatus.

Baigiantis stovyklai, projekto va­dovė Sandra Vasiliauskienė, LŠS pilie­tinio ugdymo skyriaus vedėja ir LŠSI vado patarėjas Gintautas Vasilevskis kiekvienam stovyklautojui įteikė dalyvavimo stovykloje pa­žymėjimą.

Vaikai daug ir nuoširdžiai dirbo stovyklos metu.

Savanoriai

Stovykla ŠVYTURYS 2024 vyko remiama atsidavusių savanorių. Sa­vanoriavimas Amerikoje turi šimta­metes tradicijas, juo remiasi ir Ame­rikos lietuvių bendruomenės įvairių organizacijų veikla. 

Virtuvės reikalų ėmėsi sertifi­kuo­ta šefė Diana Subačius. Tai buvo pirmoji Dianos savanoriavimo sto­vyk­loje patirtis ir jai puikiai padėjo skautė Giedrė Tulper-Lenčiauskas, turinti ilgametę patirtį savanoriauti Rako stovykloje. Giedrė priklauso Baltijos jūrų šaulių kuopai, yra šau­lių rėmėja, rengiasi ateityje duoti šaulio priesaiką.

Sriuba kasdien, kaip ir salotos – Diana Subačius vaikams parinko sveiko maisto jų skonį atitinkantį me­niu. Patiekalus gyrė visi, ir vai­kai, ir suaugusieji. 

Virtuvėje talkino taip pat ir šaulė Felicija Jablonskis, kartu su sutuoktiniu Linu Jablonskiu aktyviai įsijungę į stovyklos gyvenimą. Felicija susidomėjusiems „švyturiukams” vie­ną vakarą papasakojo savo likimo istoriją – jos tėvelius sovietai gyvu­liniuose vagonuose išvežė į Sibirą, kur ji ir gimė. Stovyklos uždarymo va­karienė buvo surengta taip pat Felicijos iniciatyva. Ji papuošė salę ir iškepė specialų patiekalą – „Kelmą”. Felicija iš širdies padėkojo iš Lietu­vos atvykusiems stovyklos vado­vams. Moters gerumas graudino vai­kus, jie sakė, kad Felicija jiems primena jų močiutes Lietuvoje. Taip pamatėme, kad jauniems žmonėms reikia visokios energijos, ir stiprios, ir globojančios, ir nukreipiančios, ir besirūpinančios.

Šaulys Linas Jablonskis, kurio radijo šaukinys yra KD9SDX, aiškino stovyklautojams apie radijo ryšio stotelę, kaip ji veikia. Kiekvienas stovyklautojas turėjo galimybę pa­ben­drauti su tuo metu ryšyje buvusiu kitu trumpabangininku iš Indianos. 

Medikė Gintarė Kučinskė įsiklau­sė į paauglių nusiskundimus ir profesionaliai rado sprendimus. To­kioje pozicijoje Gintarė savanoriauja pirmą kartą, ji sako norinti padėti bendruomenei ugdyti jaunus žmones ir savo pavyzdžiu skatina prisidėti kitus.

Savanorė Aušra Paulauskas ren­gė kiekvienos stovyklos dienos video reportažų kroniką, taip pat vedė ryto mankštas. Jos asmeninė patirtis kaip ilgametės vaikų meno mokyklos va­dovės buvo aukščiausios vertės.

Nė vienas savanoris nebuvo atsitiktinis žmogus kolektyve, kiekvienas stengėsi ir jų prisidėjimas yra stovyklos pergalė. 

Į stovyklos gyvenimą buvo įsitraukęs ir Robertas Šidlauskas, savo profesinėmis žiniomis formavęs „švyturiukų” šauliškus įgūdžius.

Brolis šaulys Julius Tatariūnas prie stovyklos veiklos prisidėjo per nuotolį. Jis sukūrė interneto svetainę sauliai.org ir ją prižiūri. Jis taip pat sukūrė ir Youtube kanalą bei atidarė LŠSI, Lithuanian National Guard kanalus kitose platformose, jas visas tvarko skirdamas asmeninį laiką. 

Milžiniškas ačiū skautams, kad patikėjo šaulių svajone ir išnuomavo Rako stovyklą būriui lietuvių kilmės patriotiškai nusiteikusio jaunimo. Ačiū kasdien padėjusiems Taiydai Ru­daitis Chiapetta, Arui  Lintakui ir Andriui Račkauskui bei broliams Viliui ir Vytui Buntinams.

Visiems savanoriams ir padėjėjams LŠSI įteikė Padėkos raštus. 

ŠVYTURYS 2024 stovykla buvo kuriama didelės grupės atsidavusių žmonių. Mes, suaugusieji, susirinko­me į stovyklą vienas kito dažniausiai nepažinodami, nesutikę, tačiau susijungėme į darbingą, kūrybingą, tikslo siekiantį kolektyvą.

Organizatoriai

LŠSI entuziastai daugiau nei pusę metų, dar nuo pernai, kruopščiai dirbo, kad šauliška stovykla jaunimui būtų parengta.

Penki žmonės – LŠSI vadas Ovidijus Bernatonis, vado pavaduotoja Roma Bikulčius, vado patarėjas Gintautas Vasilevskis, „Švyturio” jū­rų šaulių kuopos (Detroitas) šaulys Linas Orentas ir šaulių rėmėja Vilma Kava buvo tie, kurie patikėjo idėja ir daugiau nei pusę metų atsidavę kūrė pirmąją LŠSI stovyklą jaunimui ŠVYTURYS 2024, kad ji sėkmingai įvyktų.

Per rengimo laiką mes tarėmės beveik kasdien, buvome ir dideliame džiaugsme ir žemame nusivylime, kai faktai rodė, kad stovyklos neįma­noma paruošti, kai palaikydavo tik tikėjimas ir viltis. Stovyklos triumfas atpirko visas rūpesčių emocijas.

LŠSI vado pavaduotoja Roma Bi­kulčius atidarė specialią atskirą sto­vyklos sąskaitą. Vado patarėjas Gin­tautas Vasilevskis koordinavo santykius su projektui padedančiomis institucijomis. Šaulių rėmėja Vilma Kava parengė informacijos sklaidos planą ir jį įgyvendino. Tai tik keletas iš begalinio srauto darbų.

Stovyklos vadovas, „Švyturio” jūrų šaulių kuopos Detroite šaulys Linas Orentas buvo ta jėga, kuri nepriekaištingai parengė visus reika­lingus stovyklos dokumentus, ir Mi­chigano valstijos inspekcija, tikrinu­si visus leidimus ir licencijas, davė patį geriausią įvertinimą. Brolio šau­lio ir skauto Lino keturiasdešimt metų stovyklavimo patirtis leido ab­soliučiai geriausiai pasiruošti sto­vyk­lai: jis ne tik žinojo, kaip stovyklą surengti, bet ir turėjo viską, ko tik reikėjo kiekvienos dienos veiklai.

LŠSI vadas Ovidijus Bernatonis yra stovyklos ŠVYTURYS 2024 idėjos autorius. Jis keletą metų vis primindavo ir skatino imtis stovyklą sureng­ti, be mažiausios abejonės tikėdamas jos reikalingumu. Kai supratome, kad stovyklos finansavimo lėšos iš ten, iš kur natūraliai tikėjomės ir planavome, neateis, vadas Ovidijus bu­vo tas, kuris gausiausiai sponsoriavo stovyklą asmeniškai ir paskambino kiekvienam savo draugui, prašydamas paremti, taip reikšmingai kar­tu su bičiuliais ir kitais dosniais žmonėmis prisidėjo prie finansų telkimo. 

Visą tą laiką už šios grupės žmo­nių stovėjo dvi didelės jėgos – Lie­tuvos Krašto apsaugos ministerijos ir LŠS atstovai, kurios tikėjo, padėjo ir skatino.

Už šios grupės žmonių stovėjo ir parėmė veikloje Strateginių iniciatyvų centras ir jo direktorius Alkas Paltarokas.

Kai prireikė, atėjo draugai ir pažįstami, jie finansiškai pagelbėjo stovyklai, kad ši galėtų tinkamai priimti vaikus.

LŠSI vado Ovidijaus Bernatonio vardu nuoširdžiai ačiū visiems.

Stovykla buvo įkvepiančiai sėkminga. 

Ją aplankė ir Lietuvos Respub­likos generalinio konsulato Čikagoje atašė Julijonas Matukas.

Stovyklautojus pasiekė puiki ži­nia – pirmąją LŠSI suorganizuotą vai­kų vasaros stovyklą pasveikino Lietuvos kariuomenės vadas generolas Raimundas Vaišnoras ir LŠS V. Putvinskio-Pūtvio klubo prezidentas Stasys Ignatavičius.

Taip pat atėjo pasveikinimas iš Norvegijos lietuvių jūros šaulių bū­rio vado Nikolajaus Juzeliūno, jis at­siuntė  kartu su jo pussesere parašytos dainos „Jūros šaulių maršas” na­tas ir žodžius.

Gal kas iš brolių šaulių pasaulyje šią dainą atliks. Būtų didelis smagumas ją išgirsti.

Stovykla buvo žinoma Ameri­ko­je, Lietuvoje ir pasaulyje. Ačiū vi­siems, palaikiusiems ir nuoširdžiai linkėjusiems sėkmės.

Sponsoriai

Stovykla ŠVYTURYS 2024 nuai­dė­jo Michigano miškais, pirmoji LŠSI stovykla kartu su LR Krašto apsaugos ministerijos bei LŠS parama. 

Labai ačiū stovyklos rėmėjams, patikėjusiems šauliškomis idėjomis ir prisidėjusiems realia pagalba.

Prieš pat stovyklą supratę, kad trūksta lėšų, o išlaidų pirmajai sto­vyk­lai kaupiasi nemažai, skambino­me savo draugams, bičiuliams, pažįstamiems. 

Verta dar kartą pakartoti, kad didžiausią pinigų sumą stovyklai pa­sky­rė LŠSI vadas Ovidijus Berna­tonis. 

Išskirtinis nuoširdus ačiū lietuviško verslo kompanijoms „Remy In­ternational Inc”, taip pat „Truckstar Inc” ir jos vadovui Šarūnui Vencke­vičiui bei kitoms kompanijoms, mus išgirdusioms ir padėjusioms. Jūs bu­vote laiku atmestas gelbėjimosi ratas, jūsų dėka mes išplaukėme.

LŠSI dėkoja IMER EXPRESS savininkams Vilmai ir Remigijui Kaz­lauskams, taip pat „Atlantic Ex­press Corp.”, Mariui Mazunui, Rim­vydui ir Daliai Giedraičiams, Audro­niui ir Erikai Jurgučiams, Arūnui ir Rasai Žukauskams, Rolandui Slavins­kui, Robertui Lisauskui, Vismantui Vidugiriui, „5G Trucking Inc.”. Ačiū už jūsų dosnumą, jūs esate tie, kurie padėjo, kai labai reikėjo.

Nuoširdus ačiū ir kitiems drau­gams bei bičiuliams už gerą širdį ir finansinę paramą, jūs prisidėjote kurdami istorinę stovyklą.   

Ačiū Vytauto Didžiojo šaulių rink­tinei, Čikaga, ir jos vadui Linui Marganavičiui.  

Klaipėdos jūrų šaulių kuopa (Čikaga) iš savo lėšų sumokėjo už stovyklos ŠVYTURYS 2024 emblemų gamybą, kurios buvo įteiktos uždarymo metu kiekvienam dalyviui.

Stovyklos logotipas, emblema, sukurta bendradarbiaujant su LŠS, jos autorius brolis šaulys grafikos dizaineris Vytenis Petrusevičius. Lo­go centre – erelis, simbolizuojantis JAV, sparnai ir kūnas atspindi Lietu­vos vėliavos spalvas, ir apačioje sto­vyklos pavadinimas – Švyturys.

Prisiminimai

Žmogaus gyvenimo kaleidosko­pas kolekcionuoja prisiminimus. Ko­kie vaizdiniai ir patirtys pasiliks vai­kų atmintyje?

Gal kai eidavo maudytis į netolie­se esantį ežerą? Kai sugavo žuvį? Kai kūrė laužus ir vakarojo?

Kai ėjo į žygį daugiau kaip šešis kilometrus, orientuodamiesi, kur yra šiaurė? Kai naktį plaikstėsi žaibai, griaudėjo ir liūtis plovė palapinę?

Kai mokėsi nusinešti lėkštę nuo stalo pavalgius? Sakyti ačiū maistą ruošusioms savanorėms?

Kai sėdėjo nuostabioje miško lau­kymėje, žvelgdami į lelijomis nusėtą daubos vandenį, ir stengėsi paruošti kareiviško sauso paketo maistą?

Kai, suskirstyti į grupes, brolio skauto Dariaus Rudžio padedami valdė dronus?

Kai mokėsi maskuotis, susilieti su aplinka, teptis atviras kūno vietas specialiais maskavimo dažais? 

Kai užtikrintai rišosi mazgus ir kėlėsi lynais per upę? O gal nuovargį nuo neįprastos veiklos ir kunkuliuojantį džiaugsmą, nugalėjus save, kai atrodė, neįveiks, neatliks?

Gal paskutinę naktį, kai, pagal skau­tų tradiciją, naktį degė laužas, o visa stovykla miegojo po stogine?

Kuri iš stovyklos akimirkų su­kurs vaikų charakterį, pasitikintį, kuriantį, atjaučiantį, padedantį draugui?

Ką girdės iš pasakojančių vaikų tėvai, jiems milijonai ačiū, kad pati­kėjo pirma jaunųjų šaulių stovykla JAV ir išleido vaikus.

Jūs kuriate istoriją – atidaryda­mas stovyklą jaunimui sakė LŠSI vadas Ovidijus Bernatonis.

Ir mums visiems kartu pavyko.

Švyturys – šviesos karys.

Tėvynės labui.