Algis Vaškevičius.
Kaune, Maironio lietuvių literatūros muziejuje ketvirtadienį paminėtos 110-osios poeto, dramaturgo, spaudos darbuotojo, muziejininko Bernardo Brazdžionio (1907–2002) gimimo metinės. Ši vieta pasirinkta neatsitiktinai – B. Brazdžionis nuo 1940 iki 1944 metų, kai pasitraukė iš Lietuvos, buvo pirmuoju Maironio muziejaus direktoriumi. Jo, kaip direktoriaus indėlis labai svarbus – tik įkūrus šį muziejų, fonduose buvo 1200 eksponatų – Maironio asmeniniai daiktai, paveikslai, knygos, o direktoriumi tapus B. Brazdžioniui, jis nusprendė išplėsti memorialinio muziejaus ribas ir rinkti kitų rašytojų literatūrinį bei memorialinį palikimą. Tad dabar muziejaus rinkinius sudaro apie 300 000 eksponatų.
Dieną poeto kūrybos gerbėjai, Kauno miesto savivaldybės atstovai, kūrėjai rinkosi Petrašiūnų kapinėse prie poeto kapo, kur buvo padėtos gėlės ir uždegtos žvakelės. Vakare renginys persikėlė į muziejų ir vyko pernai po restauracijos duris pagaliau atvėrusio Maironio buto svetainėje, kur susirinko labai daug poeto gerbėjų. Ir tai nenuostabu – B. Brazdžionis buvo ir liko labai mylimas ir Lietuvoje, ir lietuvių už Atlanto.
Maironio muziejuje ta proga buvo parengta nauja paroda iš didžiulio čia saugomo poeto rinkinio. Čia buvo galima pamatyti nemažai jo asmeninių daiktų, atkeliavusių iš poeto namų Los Angeles: jo rašiklį, fotoaparatą, keletą pasų, tarp jų – ir paskutinį, išduotą jau Nepriklausomoje Lietuvoje. Čia ir paveikslai, daug įdomių retų nuotraukų, dokumentų, meno kūrinių. Parodą parengė muziejaus B. Brazdžionio rinkinio skyriaus vedėja Jūratė Ivanauskienė.
Muziejaus direktorė rašytoja Aldona Ruseckaitė, prisimindama poetą, sakė, jog savaitgalį poeto 110-ąjį jubiliejų švenčia ir Los Angeles lietuviai. „Mūsų jie paprašė parašyti sveikinimą, ir tai su malonumu padarėme. Jie ten turi kiemelį, kur susirenka, bendrauja, švenčia. Tokiu būdu tarp mūsų, esančių čia ir lietuvių tenai yra ryšys, jaučiame vieni kitus ir sveikiname”, – sakė direktorė.
Ji kalbėjo apie tai, jog dokumentuose daug kur rašoma, jog poeto gimimo diena yra vasario 1-oji, bet pats jis visada sakęs, kad yra gimęs per grabnyčias, vasario 2-ąją. Pagal naują kalendorių tai būtų vasario 14-oji, bet šios datos jis nepripažino ir Valentino dienos nemėgo. „Nors jau prabėgo penkiolika metų, kai jo nėra su mumis, bet atrodo, kad poetas yra labai arti, labai pažįstamas, savas, nes daugelis jį puikiai pamena, kai po daugelio metų emigracijoje grįžo į tėvynę, kaip čia buvo sutiktas, daugelis dalyvavo tuose susitikimuose, klausė jo žodžių, gavo jo autografus”, – sakė A. Ruseckaitė.
Direktorė papasakojo apie tai, kad muziejus saugo didžiulį B. Brazdžionio palikimą – jo archyvą, kurį A. Ruseckaitė pati su kolege Los Angeles 2003 metais surinko ir paruošė išsiuntimui į Lietuvą. Tai didžiulis turtas, nes poetas labai rūpestingai rinko visus daiktus, dokumentus, nuotraukas, o per juos atsispindi ne tik paties B. Brazdžionio, bet ir daugelio kitų to meto kūrėjų, su kuriais jis bendravo ir susirašinėjo gyvenimai.
Parvežus visą archyvą į Kauną, muziejuje buvo sukurtas jo rinkinio skyrius, kuriame iki šiol darbuojasi ir viską tvarko, katalogizuoja, aprašo dvi muziejininkės. Darbų atlikta daug, bet iki jų pabaigos dar toli ir laukia dar ne vienas atradimas.
„Tiesiog stebima jo rūpestingumas, neapsakomas kruopštumas, kai išsaugotas visas gyvenimas, net koks renginio ar transporto bilietėlis, koks nors nuo laiko pageltęs čekis – viskas yra ir viskas liudija apie jo gyvenimą. Po didelio Maironio archyvo antrasis yra būtent B. Brazdžionio rinkinys”, – džiaugėsi A. Ruseckaitė. Po jos kalbos nuskambėjo poeto balso įrašas – jis skambiai, raiškiai skaitė vieną iš savo eilėraščių.
Įdomų pranešimą susirinkusiems skaitė B. Brazdžionio rinkinio skyriaus vedėja J. Ivanauskienė. Ji pateikė įspūdingus skaičius – jau peržiūrėta, sutvarkyta, aprašyta 17 000 jo eksponatų, bet, pasak vedėjos, ji vargu ar šį darbą užbaigs, nes dar laukia daugybė dokumentų, o reikia pakelti, peržiūrėti, aprašyti kiekvieną lapelį.
Vedėja papasakojo apie tai, kad tvarkant poeto archyvą būna ir labai malonių bei netikėtų atradimų. Vienas toks atradimas padarytas visai neseniai – prieš praėjusias Kalėdas aplanke tarp nuotraukų kopijų netikėtai surastas B. Brazdžionio pasas, išduotas 1918 metų sausio 28 d., likus vos porai savaičių iki Lietuvos Nepriklausomybės paskelbimo. Šis įdomus ir geros būklės dokumentas su nuotrauka bei piršto atspaudu yra išduotas tuomet vienuolikos metų berniukui.
J. Ivanauskienė sakė, kad keturių lapų pasas atspausdintas dviem kalbom – lietuvių ir vokiečių, paso savininko duomenys įrašyti tik vokiečių kalba. Viršelyje yra atspaustas Vokietijos imperijos herbas – erelis, po juo vokiečių ir lietuvių kalbomis parašytas dokumento pavadinimas.
Pase atspausdinti ir jo nuostatai, kurie aiškina griežtą paso naudojimo tvarką – „Kas, apie savo paso pametimą sužinojęs, nepraneštų į 24 valandas įstaigai, išdavusiai raštą, bus baudžiamas kalėjimu iki 5 metų, esant gi palengvinančioms aplinkybėms, pinigais ligi 6000 markių.” Pase įrašyti jo savininko duomenys, vokiečių kalba nurodant neįprastą vardą ir pavardę Barnhard Brazonis.
„Kai radome šį dokumentą, pagalvojome, kad dabar galutinai paaiškės, ar poeto gimimo data vasario 1-oji, ar 2-oji diena, bet ir ir šis labai ankstyvas asmens dokumentas atsakymo nedavė – gimimo diena ten apskritai neįrašyta, tik metai ir mėnuo”, – pasakojo vedėja.
Pase yra ir originali vienuolikmečio nuotrauka, fotografuota specialiai šiam pasui, taip pat vokiečių kalba įrašyta, jog ypatinga žymė – „Sommersprossig”, t. y. strazdanotas, apačioje – B. Brazdžionio dešiniojo smiliaus atspaudas. Paskutiniame puslapyje yra dabar jau mažai kam žinomos pareigybės šaltyšiaus patvirtinimas, kad paso savininkas fotografijoje esantis asmuo bei paso išdavimo vieta ir data: Pasvalys, 1918 metų sausio 28 d.
Pranešėja priminė, kad 1908 metais Brazdžioniai kartu su vienerių metų sūnumi Bernardu iš Lietuvos išvyko į Ameriką geresnio gyvenimo ieškoti, o atgal grįžo 1914 metais, kai jau buvo gimusi ir dukra Marijona, būsimo poeto sesuo. Ji papasakojo, kaip poetas susipažino su būsima žmona Aldona, su kuria laimingai gyveno 68-erius metus, kalbėjo apie jo religingumą, priminė, kiek įvairių premijų, apdovanojimų yra gavęs poetas per savo ilgą gyvenimą, už kurias dėkodavo Dievui, tautai ir lietuviui.
„B. Brazdžionis yra minėjęs, kad Amerikoje jo širdis yra padalinta tarp trijų miestų – Bostono, kur praleido vaikystės metus, New Yorko ir Čikagos, kuri buvusi tarsi miniatiūrinė Lietuva. Mes savo fonduose turime apie 70 dokumentų, kurie liudija apie poeto pasitraukimą iš Lietuvos 1944 metų liepą – viskas labai smulkiai aprašyta, net yra išlikęs traukinio bilietas iš Eitkūnų į Gracą”, – pasakojo muziejininkė.
Laiškai liudija, kad Brazdžioniai iš Vokietijos Ravensburgo miesto planavo važiuoti į Venesuelą, bet gavo iškvietimą ir laidavimą iš Amerikos, kurį atsiuntė tolima giminaitė Pranė Lapienė, gyvenusi prie Atlanto vandenyno ir ten turėjusi savo vasarvietę bei smuklę. Yra išlikę kelionės dokumentai, pervežamų daiktų, rūbų ir knygų sąrašai, meno kūrinių pervežimo į JAV deklaracijos, smulkūs memorialiniai daiktai, kuriuos B. Brazdžionis kaip tikras muziejininkas išsaugojo. Laive, kuriuo 1949 metais Brazdžioniai atplaukė į Bostoną, buvo 829 keleiviai, iš jų 149 – lietuviai. Pranešėja pabrėžė, kad visi darbai, kuriuos dirbo poetas, buvo skirti Lietuvai ir šis žodis jam buvo šventas.
Poeto 110-ųjų metinių minėjimą papuošė literatūrinė kompozicija „Per pasaulį keliauja žmogus”, kurios metu jo poeziją skaitė aktoriai Virginija Kochanskytė ir Petras Venslovas, daug kartų bendravę su poetu ir šią programą anksčiau parodę įvairiose vietose. Programos metu skambėjo poeto taip mėgta kanklių muzika, kuria atliko mokytojos Jurgos Senkutės parengtos jaunosios kankliuotojos.