Vitalius Zaikauskas.
Posakį, kad žmogų pažinsi iš aprangos, galima papildyti – žmogų pažinsi ir iš balso, iš jo tembro, stiprumo artikuliacijos, dikcijos, aukštumo ar žemumo ir pan. Tai kaip piršto atspauda – kiekvienam duotas savas, su niekuo nesupainiojamas. Balsą mes įgyjame gimdami, jis su kiekvienu amžiaus tarpsniu keičiasi, paauglystėje įvyksta mutacijos, vienaip kalba vaikas, kitaip – senolis.
Atlikti tyrimai rodo, kad iš balso galima nustatyti kalbančiojo dominavimą – siekį garsia kalba ar manieromis užgožti kitus, kad būtų girdimas tik jis vienas, iš balso galima nustatyti, ar žmogus linkęs į bendravimą, kokia jo sveikata, ar vertėtų suklusti, nes prieš jus stovi žmogus, kurio reikėtų laikytis atokiau – nepatikimas ir pan. Bent jau aš (pats nežinau kodėl) mažiau pasitikiu kalbančiais greitakalbe, aukštu registru.
Žinoma, tai labai subjektyvu. Paklausiau kelių savo draugų; vieni sako, kad jiems malonu girdėti greitakalbius, kitus atstumiančiai veikia kalbantys per nosį, nepatinka aštrus balso tembras (Prisipažinsiu, man labai negražus Tinos Turner balsas – atsiprašau visų jos gerbėjų) ir t. t.
Žinoma, kai kurių žmonių balsus gali keisti balso stygų uždegimai ir kitokios negalios, dažnas skundžiasi užkimimu. Tie profesionalai, kurių balsas yra jų darbo įrankis, jam turi būti itin dėmesingi, atsargiai ir saikingai jį naudoti, puoselėti. Pasak specialistų, beveik visos balso problemos gali būti visiškai išgydomos. Jeigu jos neįsisenėjusios.
Gražus balsas – sveikas balsas
Pasaulinė balso diena (World Voice Day) pirmą kartą Lietuvoje pažymėta dar 2013 metais. Bet pasaulyje žinoma nuo 1999 metų.
Pirmasis Lietuvoje ja susidomėjo žinomas vokalo pedagogas, vokalinio džiazo mokyklos „Jazz Land“ vadovas ir aranžuotojas Artūras Novikas. Jis moko ne tik gražaus dainavimo, bet ir instrumentinio džiazo dainavimo, kai balsu imituojami muzikos instrumentai.
Artūras Novikas tuomet pasakojo, kad apie Pasaulinę balso dieną pirmą kartą išgirdo iš profesoriaus LOR gydytojo Virgilijaus Ulozo.
Maestro pasakojo, kad jo mokiniai gana dažnai kreipiasi į LOR gydytojus. „Vis nesibaigianti žiema kankina ir mano mokinių balsus, o jie labai jaudinasi, jei koncerte balsas skamba ne taip, kaip turėtų. Pamenu, kai viena „Jazz Island“ narė po kiekvienos repeticijos skambindavo mamai ir prašydavo, kad ją užrašytų pas LOR gydytoją. Vaikai tikisi stebuklingų receptų prieš svarbius koncertus ir smagu, kad dažniausiai jų sulaukia“.
Lietuvos nacionalinis operos ir baleto teatras (LNOBT) lapkričio 22 dieną jau antrą kartą surengė tarpdisciplininį simpoziumą „Žmogus kuria balsą“, pilną patirčių ir žinių, kuriomis dalinosi gydytojai, vokalo specialistai, psichologai ir, savaime suprantama, dainininkai, oratoriai, kuriems balsas yra darbo įrankis.
Šiame simpoziume buvo bandyta į balsą pažvelgti iš kelių pusių – domėtasi ne tik balso skaidrumu, bet daug kalbėta, ką daryti, kad balsas nepervargtų, kaip gelbėti, jeigu taip atsitinka.
LNOBT direktorė Laima Vilimienė, pradėdama renginį, sakė, kad simpoziumas – puiki proga pažvelgti į balso galimybes. „Linkiu, kad ši diena taptų ne tik mokymosi, tačiau ir įkvėpimo, naujų ryšių ir naujų idėjų atradimu.“
Nebijokite savo fantazijos
Miglė Vilčiauskaitė-Migloko – dainininkė, kompozitorė, dainų tekstų autorė, muzikos edukatorė, muzikos terapijos magistrantė, muzikantė. Profesionaliai improvizuodama ji žaidžia su muzikiniais įvaizdžiais, transformuodama juos. Čia ji surengė pratybas kaip dar prieš išeinant į sceną ar ir oratoriaus tribūną paruošti balsą, kaip nuimti nerimą, kaip lavinti vokalinį kūrybingumą. Ji išjudino publiką, prašydama tai atsistoti, tai daryti judesius rankomis, tarti įvairiaus aukštumo garsus, kaip „apšildyti“ balsą, kaip „piešti save savo balsu“.
Gydytojas psichoterapeutas Dainius Jakučionis jau daugiau nei 15 metų gilinasi į žmogaus elgsenos ir jausenos subtilybes, konsultuoja individualiai ir veda mokymus organizacijoms. Nenustodamas tobulėti jis nuolat ieško, kaip geriausiai padėti žmonėms, viešojoje erdvėje pasisako psichikos sveikatos temomis.
Kaip prisijaukinti mūzas ir paskatinti kūrybiškumą?
Kūrybiškumas – vis labiau šiuolaikiniame pasaulyje vertinama ypatybė. Vis dar gajus mitas, kad mūzos aplanko vien talentingus, kad jų reikia laukti. Mokslas ir kūrėjai su tuo nesutinka ir ieško būdų, kaip nuolat išlikti kūrybingiems. Daugelis tyrimų rodo, kad kūrybiškumas – tai ne mūzų laukimas, o tam tikros strategijos.
Pranešime jis analizavo būdus kūrybiškumui didinti ir kaip juos pritaikyti sau.
Šis jo pranešimas buvo labiau psichoterapijos kursas, leido kiekvienam paklajoti po savo prisiminimus, būsenas. Šis pratimas, kaip sakė lektorius, turėtų mums parodyti, kas trukdo mūsų kūrybiškumui, kas neleidžia nevaržomai ir nekontroliuojamai paleisti vaizduotę, pajausti jos galias.
Pasak D. Jakučionio, labiausiai vaizduotę „tramdo“ įpročiai ir emocijos.
Jis klausytojams pasiūlė pratimą: paėmus bet kokį po ranka pirmiausiai pasitaikiusį daiktą, sugalvoti, kaip galima panaudoti jį daugiau nei įprastai. Profesiorius pakėlė sąvaržėlę. Visi klausytojai turėjo minutę laiko pagalvoti, kur ir kaip būtų galima ją panaudoti, gal ir absurdiškai.
Kaip degti, bet ne perdegti
Psichologas Paulius Rakštikas yra ir LNOBT emocinės sveikatos stiprinimo programų kūrėjas. Kadangi daugeliui žmonių sunku gyvenime rasti pusiausvyrą, jis mano, kad reikia „mylėti ir dirbti, ambicingai siekti ir išmintingai atsitraukti. Lazda turi ne tik du galus, ji turi tašką, kuris leidžia išlaikyti pusiausvyrą.“
Visi gyvename ir kuriame skirtingai, dienos ritualus taip pat turime savus. Vieni kūrėjai akcentuoja sunkų kasdienį darbą (pvz., Ingmar Bergman iš aštuonių darbo valandų išsunkdavo vos keliolika minučių tikrosios kūrybos ir dar mažiau minučių vertingo filmo), kiti baugina kraupia gyvenimo monotonija (pvz., Immanuel Kant), treti moko, kaip svarbu disciplinuotoje kasdienybėje apgauti (pvz., Nicholson Baker). Vieni (Honore de Balzac) kūrė maniakiškai, naktimis, išgerdami litrus kavos, kitiems ir to nepakako kūrybai išlaisvinti – štai Thom Wolf kūrybinę atmosferą kurstė save glamonėdamas.
Ir mes turime ieškoti būdų, kaip sukurti sau ir savo kūrybai palankią dienotvarkę.
Gydytojos otorinolaringologės Austėjos Pečeliūnienės pagrindinė domėjimosi sritis – balso problemų gydymas ir prevencija. Jau daugiau nei penkerius metus ji yra LNOBT komandos dalis, rūpinasi atlikėjų balsais, rengia mokymus apie dažniausias balso problemas ir būdus jų išvengti.
A. Pečeliūnienė – Europos foniatrų draugijos narė, simpoziumo balso klausimais idėjos autorė ir viena iš organizatorių. Jos nuomone, balso priežiūros žinios padeda išvengti daugelio balso bėdų ir turi būti prieinamos kiekvienam.
Balsas ir vaistai. Kada jie padeda, o kada yra nuodas?
A. Pečeliūnienė pasakoja, kad pas ją dažniausiai ateina dainininkai, klausdami, ką daryti, jeigu staiga užkimo balsas.
Daugelis nustebs sužinoję, kad dalis vaistų, net ir nereceptinių, gali turėti neigiamos įtakos balsui, sausinti balso klosčių paviršių, skatinti kraujosruvų atsiradimą ar netgi lemti ilgalaikį užkimimą.
Šie klausimai aptariami pranešime, įvertinant ir populiariausių nereceptinių preparatų poveikį balso klostėms bei kiek jie gali padėti greičiau atgauti balsą po ligos.
Virgilijus Ulozas – gydytojas otorinolaringologas, Lietuvos sveikatos mokslų universiteto profesorius, Pasaulio balso konsorciumo valdybos narys, turi ilgametę patirtį balso ligų gydymo srityje, atlieka mikrochirurgines gerklų operacijas.
Dirbtinis intelektas – draugas ar priešas?
Pranešime jis apžvelgė, kaip dirbtinis intelektas gali padėti diagnozuoti balso ligas ir užbėgti problemoms už akių. Aptarta balso chirurgijos vieta gydant balso problemas.
Prof. V. Ulozas kalbėjo apie tai, kuo gydymui padeda dirbtinis intelektas. Jis ypač reikšmingas tyrimams, nustatant balso pokyčių laipsnį ir pobūdį, tai padeda diagnozuojant konkrečias ligas.
„Mūsų mokslininkų sukurta ‘Voice Screen’ programėlė, kurią galite atsisiųsti, prieinama jau 13 skirtingų kalbų. Gavusi jūsų balso pavyzdį, ji per kelias sekundes pateikia rekomendacijas gydymui, jei toks yra reikalingas. Kartais dainininkams prireikia ir chirurginės intervencijos, bet tai jau kraštutinė priemonė“, – pažymėjo profesorius.
Mokytis iš patirties
Lietuvos muzikos ir teatro akademijos Dainavimo katedros vedėja prof. Asta Krikščiūnaitė teigė: „Pagrindinis dalykas – balsą tausojanti dainavimo technika, kuri padeda išsaugoti ne drebantį ir ne linguojantį balsą iki pat gyvenimo pabaigos. Visgi tikrasis dainininko tobulėjimas vyksta scenoje, o ne klasėje“, – tvirtina profesorė, pateikusi pavyzdžių iš savo sceninės patirties.
„Balsas, kol jis sveikas, yra kaip Dievo dovana. Bet balsas jaučiasi taip, kaip jaučiasi kūnas. Todėl prieš pasirodymus visada susikoncentruoju į save, į savo savijautą“, – neslėpė dainininkė ir dainavimo mokytoja Simona Jakubėnaitė.
Džiazo atlikėja Eglė Vakarinaitė, bandanti įvairias dainavimo technikas, papasakojo, kodėl lietuvių kalba ne vienam mūsų dainininkui pasirodo netikėtai sunki ir kodėl žemo registro muzikinius kūrinius geriau atlikti koncertinės programos pradžioje.
O sertifikuotas kvėpavimo technikų treneris prof. Joseph Bates iš JAV, turintis daugiau nei 30 metų vokalo pedagogo patirtį, akcentavo atlikėjų kūno laikysenos, kasdienių kalbos įpročių svarbą ir pademonstravo dainininkams naudingus fizinius bei kvėpavimo pratimus.
Dainininkų sėkmės ir nesėkmės
Simpoziume „Žmogus kuria balsą“ diskutuota su įvairios muzikos atlikėjais. Šįkart – apie nesėkmių svarbą dainininko karjeros sėkmei.
„Dainuoju nuo mažų dienų, anksti apsisprendžiau, kad būsiu dainininkė. Bet aš tris kartus savo gyvenime norėjau mesti muziką, nors visus tris kartus man nepavyko. Kai studijuodama susiduri su labai aukštais standartais, prarandi dainavimo džiaugsmą, kurį tenka vėl ir vėl prisijaukinti. Vienas esminių dalykų mūsų profesijoje – išmokti diplomatijos ir tam tikrų vingrybių, kad gautum daugiau galimybių būti scenoje“, – neslėpė operos solistė Viktorija Miškūnaitė.
Jos kolega Liudas Mikalauskas pritarė, kad atlikėjui vien talento neužtenka: „Mūsų profesijoje labai svarbu ir komunikabilumas, pokalbio palaikymas atsidūrus prie tinkamų žmonių. Atlikėjui padeda ir geras humoro jausmas, nes publikos meilė kiekvienam dainininkui svarbi. Anksčiau jautriai reaguodavau į pastabas, o dabar žinau, kad tą konkrečią dieną, konkrečią akimirką scenoje viską darau kaip galėdamas geriausiai. Reikia sugebėti ir už klaidas sau kuo greičiau atleisti“, – akcentavo solistas.
LNOBT gydytoja otorinolaringologė Austėja Pečeliūnienė pateikė keletą patarimų, ką turėtų daryti kiekvienas, kurio darbo įrankis – balsas. Štai keletas jų: vengti ilgų pokalbių telefonu, nebūtinų pokalbių, kalbėjimo triukšmingoje aplinkoje, pokalbiams net ir namuose pasirinkti ramesnę, tylesnę vietą. Vengti žalingų įpročių: manieringo kalbėjimo, intonavimo, krenkštimo. Vengti dulkėtos, prirūkytos aplinkos. Gerti užtektinai daug skysčių. Kvėpuoti per burną yra sveikiau ir mažiau rizikos nei kvėpuojant per nosį.
Straipsnis publikuotas laikraščio „Draugas” šeštadieniniame priede „Kultūra” (2024-ųjų m. Gruodžio 7 d. numeryje, nr. 44 (98))