DRAUGAS Lithuanian World Wide News
Pastatai, kaip ir žmonės, gyvena savo nepakartojamus gyvenimus. Jie gimsta iš drąsių vizijų, išgyvena triukšmingą jaunystę, subręsta, tapdami žmonių gyvenimo širdimi ir, bėgant laikui, pasitraukia, užleisdami vietą naujoms epochoms. Vienas iš tokių nuostabių, tačiau jau pranykusių Čikagos lietuvių istorijos puslapių – pirmasis lietuvių kultūros centras, legendinis Chicago Lithuanian Auditorium.
GEDIMINAS INDREIKA.
Čikagos Lietuvių auditorija (Chicago Lithuanian Auditorium) buvo pirmasis lietuvių kultūros židinys, sukurtas bendradarbiaujant įvairioms politinėms srovėms priklausiusiems tautiečiams. Triaukštis pastatas atvėrė duris prieš 101-erius metus – 1925 m. vasario 14 dieną. Nugriautas buvo 1992 m. gegužės mėn.
Auditorija stovėjo 3133 S. Halsted St. Bridgeporto apylinkėje. Lietuvių auditorijos atidarymas užtikrino, kad turėsime savus namus koncertams ir pobūviams, nebereikės ieškoti patalpų pas kitataučius. Auditorijos pastatas puošė Bridgeporto apylinkę, šviesiai gelsvas fasadas maloniai nuteikė praeivius.
Lietuvių auditorija talpino koncertų salę, 4 mažesnes sales pokyliams ir susirinkimams, ir keletą komerciniam verslui taikytų erdvių su atskiru įėjimu iš Halsted gatvės pusės. Prohibicijos periodu paradinių durų dešinėj veikė tabako krautuvė. Po 1931 m. tenai jau veikė užkandinė ir karčiama.
Auditorijos įkūrimo istorija
1920 m. Benediktas Butkus, katalikiškų draugijų susivienijimo pirmininkas, pirmasis siūlė Bridgeporte statyti lietuvių namus. Jo užmojis buvo sutiktas su paniekos žodžiais, lyg jis būtų nežinąs apie ką kalba svajotojas. Nors jau buvo 1914 metais pastatytas „Mildos“ teatras su didele žiūrovų sale, bet teatro savininko Prano Šatkausko buvo išnuomota graikui, turėjusiam kino teatro verslą.
Idėja pastatyti lietuvių namus buvo įgyvendinta B. Butkaus ir Antano Zalatoriaus pastangomis. Jie suorganizavo Lietuvių auditorijos bendrovę statybai finansuoti ir žemės sklypams įsigyti. Lietuvių organizacijos supirko bendrovės akcijų, už kurias buvo žadėta dalintis būsimu bendrovės pelnu. Žemė būsimam statiniui buvo pradėta kasti 1923 m. spalio 22 d.
Iškilmingą Lietuvių auditorijos atidarymo dieną – šeštadienį, vasario 14-ąją, lietuvių draugijos rinkosi prie Šv. Jurgio bažnyčios, buvusios 33-os ir Auburn St. gatvių sankryžoje. Popiet eisena organizacijų su vėliavomis ir pučiamųjų orkestru pajudėjo link Halsted gatvės, kuri buvo uždaryta automobilių ir tramvajų eismui. Nužygiavusi du kvartalus iki Lietuvių auditorijos durų, minia suėjo į naujo pastato vidų.
Atidarymo ceremonijoje sveikinimo žodžius tarė Lietuvos konsulas Povilas Žadeikis. „Lietuvių auditorija – tai lietuvių avilys, apie kurį visi susispies. Auditorija bus taipgi lietuvių vienybės ir pasišventimo paminklas“, – sakė konsulas. Atidarymo programos leidinyje rašoma: „Po ilgo, sunkaus darbo tapo pastatyta Čikagos Lietuvių Auditorija. Tai puikiausias namas lietuviams… Buvo pakviestos visos draugijos be skirtumo pažvalgų, lyties ar tikėjimo, į talką visi.“
Antanas Zalatorius papasakojo, kokias kliūtis teko peršokt, kol statyba buvo baigta. Jis sakė, kad Auditorija bus lietuvių pasididžiavimas prieš kitas tautines bendrijas.
„Naujienų“ redaktorius Pijus Grigaitis išreiškė padėką draugijoms ir asmenims, kurie simpatizavo Auditorijos idėjai, suaukojo pinigų ir įsigijo „šėrų“.
„Svetainė yra ir ji tarnaus mūsų kultūriniams reikalams ir ji pastūmės mūsų pažangą. Lietuvių auditorija yra vaisius supratimo, jog mes turime bendrai veikti ir ant tos minties, kaip ant pamato…. Linkiu, kad po šituo erdviu auditorijos stogu visuomet gyventų susitarimo ir draugiškumo idėja.“ („Naujienos“, 1925-2-16)
Šeštadienio programoje ,,Birutės“ choras sugiedojo himnus, solistas K. Sabonis padainavo linksmų dzūkiškų dainų. Sekmadienio programoje įvyko „Birutės“ choro koncertas, diriguojamas Jono Byansko. Solistės ir solistai padainavo klasikinės muzikos kūrinių.
Teatro įvairovė ir minėjimai
Nuo 1925 m. Lietuvių auditorijos scenoje vaidino profesionalus Juozo Vaičkaus dramos teatras. Antanas Vanagaitis, perėmęs „Birutės“ choro vadovavimą, su dramos skyriaus nariais ir Stasiu Pilka pastatė veikalų „Aušros sūnus“ ir Maironio „Kęstučio mirtis“. 1925 balandžio 26 d. „Birutė“ statė Vanagaičio triukšmingą muzikinį spektaklį „Po-Pu-Ri“ su simfoniniu orkestru. Čikagoje prasidėjo vadinama „Margučio epocha“.
Mikui Jozavitui perėmus „Birutės“ vadovavimą, 1930 m. pastatyta Mascagni opera „Cavalleria Rusticana“. 1934 balandžio 8 d. „Birutė“ parodė Miko Petrausko pastatytos operos „Eglė žalčių karalienė“, diriguojant Jonui Byanskui, premjerą.
Lietuvai švenčiant nepriklausomybės dešimtmetį, 1928 vasario 15 d. Lietuvių tautinis komitetas surengė minėjimą. Kalbėjo Lietuvos aviacijos kapitonas Steponas Darius ir advokatas Jonas Bagdžiūnas Borden.
Auditorijoje vykdavo choro „Pirmyn“ pastatymai, vadovaujami muziko Kazio Steponavičiaus. 1931 metais buvo pastatyta Danko operetė „Paulina“ ir Gluck „Gegužės karalaitė“. 1933 m. – Audran‘o „Laima“, 1935 m. – Žemkalnio „Blinda svieto lygintojas“. „Pirmyn“ choro 30 metų sukakties koncertas įvyko 1939 m. sausio 22 d.
„Draugas“ periodiškai ruošdavo metinius koncertus Lietuvių auditorijoje. 1931 m. koncerte pasirodė solistė Elena Rakauskienė ir Kostas Sabonis. Toliau dainavo ukrainiečių choras, tuomet laimėjęs „Chicago Tribune“ rengto konkurso premiją. 1933 m. „Draugo“ koncerte programą atliko Vyčių choras, vadovaujamas Juozo Saurio ir Sasnausko vyrų choras, vad. Antano Pociaus. „Draugo“ 25 metų jubiliejaus koncerte Lietuvių auditorijoje 1934 m. lapkričio 14 d. dalyvavo vyskupas Teofilius Matulionis, prieš metus išleistas iš rusų kalėjimo. Vyskupas kalboje siekė stiprinti tautiškumo ir religinę sąmonę. Koncertą atliko visų aštuonių Čikagos lietuviškų parapijų chorai, diriguojant A. Pociui.
Straipsnis skelbtas laikraštyje „Draugas“ (2026 m. rugpjūčio 27 d. numeryje, Vol. CXVll NR. 69)