Jaunimo centras šiandien: gyvuosime!

Pirmąjį gegužės savaitgalį vykusiame Jaunimo centro (JC) metiniame susirinkime kalbėta ne tik apie tai, kas nuveikta, bet ir apie tai, kokie darbai laukia. Priimtas sprendimas, kurį norisi pagarsinti: nuo šiol JC esanti koplyčia bus vadinama kunigo Vaclovo Gutausko SJ vardu.

VIDA KUPRYTĖ.

Čikagos Jaunimo centras (JC) – kadaise tėvų jėzuitų veiklos laukas, šiandien perduotas pasauliečių lietuvių rankoms – akivaizdžiai atgyja. Gegužės 3 d. čia vykęs metinis susirinkimas leido apžvelgti darbus ir pajusti viltingą nuotaiką: centras kvėpuoja, juda į priekį ir ieško savo vietos šiandienos lietuvių gyvenime.

JC taryba – nedidelė, bet pasiryžusi dirbti grupė, per metus nuveikė išties daug. Tai suteikia pagrindo tikėti, kad ši institucija verta platesnio lietuvių visuomenės palaikymo, tiek darbu, tiek aukomis.

Susirinkimą pradėjo kun. Gediminas Keršys malda. Tarybos pirmininkas Antanas Rašymas savo pranešime pasidalijo keliomis svarbesnėmis naujienomis. Pasak jo, JC vis dažniau suvokiamas kaip išeivijos lietuvių vertybių saugotojas.

Jau daug kas matė, kad didžiulis Vytauto Kazimiero Jonyno vitražas, išgelbėtas iš uždarytos ir parduotos Šiluvos Marijos bažnyčios Maizeville, PA, jau puošia JC sceną. O per šį susirinkimą Rašymas parodė ir du medžio kūrinius, padovanotus JC Apreiškimo parapijos, esančios New Yorke. Tai apie pusės metro aukščio lietuviškais motyvais apipavidalinta koplytėlė su rūpintojėliu, puošta gintarais, bei panašios stilistikos Vytis. Šie įspūdingi radiniai jau rado vietą svetingame JC.

Dar viena svarbi naujiena – sprendimas JC koplyčią pavadinti kun. Vaclovo Gutausko SJ vardu. Jo indėlį į Centro statybą, aukų telkimą ir jaunimo ugdymą priminė dr. Audrius Plioplys, kuris kunigą pažinojo nuo savo jaunystės dienų.

Pasak Plioplio, kun. Gutauskas jau Vokietijos pabėgėlių stovyklose po karo organizavo jaunimui rekolekcijas ir pažintines keliones. Jis telkė jaunimą ir visada rasdavo, kas už visa tai sumokės, kad šeimoms nebūtų išlaidų. Atvykęs į Čikagą, jis tęsė tą patį darbą: kukliai, be viešumo, eidavo „kalėdodamas“, belsdavosi į žmonių sąžinę ir telkė aukas lietuviškiems tikslams. Buvo sakoma: jei trūksta lėšų, kun. Gutauskas ,,pagamins“. Jo veikla nebuvo triukšminga, bet paliko gilų pėdsaką. Nuo šiol koplyčia, anksčiau vadinta Jaunimo centro ar jėzuitų koplyčia, turės jo vardą.

Kalbėta ir apie ateitį. Planuojama įrengti du nedidelius muziejus: vieną – skirtą JC istorijai, kitą – jėzuitų veiklai šiame Centre. Keli kambariai bus pritaikyti ekspozicijoms, kuriose atsiras nuotraukos, dokumentai ir kiti įdomesni radiniai.

Susirinkimą raštu sveikino Lietuvos Respublikos gen. konsulas Čikagoje Regimantas Jablonskas ir JAV Lietuvių Bendruomenės pirmininkė Edita Bruzėnienė. Dalyvavo ir Lietuvių Fondo (LF) pirmininkas Viktoras Kaufmanas, kuris negailėjo padrąsinimo žodžių JC. Jam kalbant iš auditorijos pasigirdo konkrečių prašymų, kad LF dar dosniau remtų Centrą, ypač šiuo metu, kai dedamos didelės pastangos atnaujinti pastatus ir pritaikyti juos įvairiems lietuvių kultūros vienetams. Vox populi garsiai pasisakė, kad centro reikšmė išeivijos istorijai ir ateičiai yra labai didelė, o jo rėmėjų ratas – siauresnis nei kitų organizacijų.

Savo mintimis pasidalijo ir valdybos narys Raimundas Novak, gerai žinomas kaip Čikagos „Fireboat“ vedėjas. Jo dosnumo dėka JC kelias vasaras rengia pinigų  telkimo vajus, plaukiojant Michigano ežere ir Čikagos upe. Jis pasidalijo, kad šios vasaros Šokių šventės savaitgalį svečiai galės taip pat pasidžiaugti Čikagos vaizdais nuo istorinio laivo denio.

Svarbi susirinkimo dalis buvo organizacijų, veikiančių JC, pasisakymai. Vieni dėkojo, kiti dalijosi planais ar siūlymais, kaip Centras galėtų dar geriau tarnauti visuomenei.

Pirmasis kalbėjo Lietuvių tyrimo centro (LTC) pirmininkas Robertas Vitas. Nors dalis LTC archyvų dabar yra Lemonte, JC vis dar daug kas saugoma. Čia laikoma apie 100 000 tomų knygų biblioteka, veikia trys muziejai, taip pat plečiamos spaudos saugyklos. Vitas priminė, kad nors daug išeivijos periodikos jau nuskenuota ir prieinama internetu (pasižvalgykite tinklalapyje spauda.org), popieriniai leidiniai sąmoningai saugomi, nes skaitmeninimas ne visada būna tikslus, pasitaiko praleistų puslapių ar net ištisų numerių.

Po JC stogu jau 35-erius metus veikia ir Čikagos lituanistinė mokykla. Elena Tuskenytė priminė, kad mokykla kadaise išaugo iki 400 mokinių, o šiandien kiekvieną šeštadienį čia mokosi apie šimtas vaikų. Mažesnis skaičius nėra trūkumas – tai galimybė skirti daugiau dėmesio kiekvienam mokiniui.

Vienas iš naujausių Centro „gyventojų“ – laikraščio „Draugas“ redakcija, administracija, biblioteka ir archyvas, įsikūrę buvusiame vienuolyne. ,,Draugo“ tarybos pirmininkas Vytas Stanevičius pasveikino šį žingsnį ir padėkojo JC už priėmimą, pabrėždamas, kad naujos patalpos suteikia galimybę „Draugui“ tęsti savo veiklą ir kartu prisidėti prie Centro gyvybingumo.

JC taip pat įsikūrę Šaulių sąjunga, Amerikos lietuvių šlovės rūmai, Amerikos lietuvių taryba, dr. Audriaus Plioplio neurologinio meno studija bei kiti.

Veikia ir ,,Čiurlionio“ galerija. Šios patalpos pastaruoju metu taip pat buvo atnaujintos – pakeltos lubos, išdažytos sienos, pasiruošta naujam parodų sezonui. Susirinkimo metu Silvija Motiejūnas perskaitė galerijos direktorės Viktorijos Černičenko pranešimą, kuriame netrūko įdomių ir kūrybingų pasiūlymų, kaip dar labiau pagyvinti JC veiklą, stiprinti jo matomumą ir patrauklumą. Iš tiesų ,,Čiurlionio“ galerijos erdvės yra itin tinkamos parodoms rengti.

Finansinėje dalyje revizijos komisijos vardu Roma Bikulčienė patvirtino, kad apskaita tvarkoma tvarkingai, ir pateikė siūlymų efektyvesniam lėšų valdymui.

Iždininkė Inesa Makaras, apžvelgdama finansinę padėtį, taip pat išsamiau aptarė buvusio vienuolyno patalpų pritaikymą „Draugo“ redakcijai. Apleistas pastatas buvo tvarkomas iš pagrindų: nudažytos sienos, sutvarkyti sanitariniai mazgai, spręstos šildymo problemos. Kadangi senosios šildymo sistemos sutvarkyti nepavyko, pasirinktas sprendimas šildyti ir vėsinti atskiras patalpas. Iki šiol šie darbai kainavo apie 240 tūkstančių dolerių, ir dar ne visi jie yra baigti. Didelę dalį išlaidų padengė aukos, fondų parama ir beprocentės paskolos, kurios dabar pamažu grąžinamos.

Ieškoma ir naujų pajamų šaltinių – planuojama daugiau renginių, aktyviau nuomoti sales, kalbamasi su įvairiomis bendruomenėmis, tarp jų – ir ispanakalbiais, jau vyksta derybos dėl šokių mokyklos įsikūrimo mažojoje salėje. Akivaizdu, kad tokio dydžio Centras reikalauja nuolatinio dėmesio ir kūrybingų sprendimų – tiek ieškant lėšų, tiek pritraukiant žmones.

Susirinkimo metu patvirtinta taryba naujai kadencijai: pirmininkas Antanas Rašymas, Jonas Žiūraitis, dr. Audrius Plioplys, Inesa Makaras, Viktorija Šileika, Jonas Platakis, Nora Alonso, dr. Robertas Vitas, Rima Prišmantienė ir Sandra Abrutis. Valdybą sudaro: Antanas Rašymas, Raimundas Novak, Ingrida Farrell ir kun. G. Keršys. Nuoširdžiai padėkota tarybos darbą baigiančioms narėms Elenai Tuskenytei ir Viktorijai Černičenko už jų indėlį ir skirtą laiką. Antanas Rašymas išreiškė pasiryžimą tęsti pradėtus darbus ir, tikėdamasis bendruomenės palaikymo, toliau stiprinti šią svarbią lietuvių išeivijos erdvę.

Artėjant vasarai, JC kviečia visus į Šaltibarščių šventę birželio 7 dieną – tai puiki proga susitikti, pabendrauti ir paremti Centro veiklą. Be to, Centras organizuoja autobusą į Šokių šventę liepos 12 d. nuo Jaunimo centro iki McCormick Place. Tai patogi ir maloni galimybė kartu pasiekti vieną didžiausių vasaros lietuviškų renginių Čikagoje. Daugiau informacijos apie registraciją – netrukus.

Straipsnis skelbtas laikraštyje „Draugas” (2026 m. gegužės 7 d. numeryje, Vol. CXVll Nr. 37)