Lietuvių Fondui –­ 60 (I) Deimantinė Lietuvių Fondo sukaktis

Parengė Dalia Cidzikaitė.

XX a. septintojo dešimtmečio pra­džioje antrosios lietuvių emigran­tų Jungtinėse Amerikos Valstijose bangos atstovų iškelta mintis įsteigti „mili­jono dolerių fondą lietuviškiem rei­kalam” galėjo ir netapti „kūnu”. Nuo jų atvykimo į JAV tebuvo praėjęs vienas dešimtmetis, ne vienam jų teko keisti profesiją, dirbti mažai apmokamus, fiziškai sunkius darbus, pradėti savo gyvenimą kone nuo pradžių. Net ir tada didžioji dauguma karo vėtytų ir mėtytų lietuvių pabėgėlių jautėsi tebesikabinantys į gyvenimą, bandantys išgyventi. Tad 1960 m. gruodžio 8 d. dienraštyje „Draugas” dr. Antano Raz­mos iškelta mintis „bendrom jė­gom suorganizuoti ką nors konkretesnio, kad tuo dabar ir ateityje lietuviai galėtų naudotis ir mus garbingai pri­siminti” galėjo būti palaikyta dar vie­na gražia, deja, neįgyvendinama svajone (Antanas Razma „Milijono dolerių fondas lietuviškiems reikalam ir to fondo parlamentas”, „Draugas”, 1960 m. gruodžio 8 d.). Beje, tuo metu su milijono dolerių ar geležinio fondo idė­ja varžėsi ne mažesnio pritarimo tarp JAV lietuvių sulaukusi dar viena svajonė – lietuviškos gimnazijos įkūrimas. Todėl nemažai buvo ir tokių kaip veterinaras L. Kriaučeliūnas, kuris spaudoje rašė: „fondo minčiai šiuo me­tu nepritariu, bet jeigu būtų organi­zuojama lietuviška gimnazija, mielai jungiuos į rėmėjų eiles…” („Draugas”, 1961 m. vasario 18 d.).

Žiūrint iš šių dienų perspektyvos, dr. Razma norėjo ne tiek ir daug – jis kreipėsi į 1 400 pasaulyje gyvenančių pa­siturinčių lietuvių, prašydamas naujai kuriamam fondui paaukoti po 1 000 dolerių. To meto realybė buvo iš­kalbinga: lietuvių gydytojų ir dantų gy­dytojų buvo priskaičiuojama per 700, kitus 700 sudarė inžinieriai, pre­kybininkai, bankininkai ir kitų profesijų lietuviai. Tad nors užsibrėžtas mi­lijonas ir yra fantastiškas skaičius, mąstė dr. Razma, bent jau matema­tiškai „mums lietuviams jis yra pa­siekiamas reikalas”. Šiandien Lietu­vių Fondo (LF, angl. Lithuanian Foun­dation, Inc.) įkūrimas – jau istorija. Apie ją galima paskaityti trijuose LF veiklą aprašančiuose tomuose: Lietu­vių Fondo pirmasis dvidešimtmetis, 1962–1982 (red. Apolinaras P. Bagdo­nas), Lietuvių Fondas 1962–1982–1992 (vyr. red. Antanas Juodvalkis) ir Lietuvių Fondas / Lithuanian Foun­da­tion III 1992–2012 (red. Danutė Bindokienė]). Šiame straipsnyje trum­pai apžvelgsiu šešis organizacijos dešimtmečius.

Pirmasis dešimtmetis (1962–1972)

1961 m. sausio 8 d. Čikagoje įvyko pirmasis formalus būsimo fondo organizatorių posėdis. Tų metų kovo 19 d. pradėtos derybos su Čikagos veikėjais ir JAV Lietuvių Bendruo­me­nės (LB) Centro valdybos pirmi­ninku Stasiu Barzduku ir vicepirmi­ninku dr. Algirdu Nasvyčiu. Pasta­rojo susirinkimo metu dalyvių dauguma pasisakė už vieno fondo įstei­gimą. 1961 m. rugsėjo 2–3 d. New York vykusioje JAV LB Krašto III tarybos I sesijoje JAV LB Krašto tarybos nariai vienbalsiai pritarė dr. Antano Raz­mos pasiūlymui steigti Lietuvių Fon­dą, kurį tvarkys nariai-aukotojai. 1962 m. vasario 10 d. išrinkta laikinoji dvylikos narių LF Taryba (tarybos pirmininkas – dr. Antanas Razma, valdybos – Teodoras Blinstrubas). Buvo suredaguoti fondo įstatai (autorius adv. Algimantas Kėželis) ir pa­tvirtinti JAV LB. 1962 m. kovo 14 d. LF įregistruotas Illinois valstijoje kaip pelno nesiekianti organizacija – Lithuanian Foundation, Inc. 1963 m. gegužės 18 d. Jaunimo centre įvyko pirmasis metinis LF suvažiavimas. Iki suvažiavimo naujai įkurtam fondui suaukota 71,670 dol. Slaptu balsavimu į naują tarybą išrinkti: 3 me­tams – Antanas Razma, Gediminas Balukas, Ferdinandas Kaunas, Petras Kisielius ir Balys Poškus; 2 metams – Teodoras Blinstrubas, Zigmas Dailid­ka, Antanas Rėklaitis, Vytautas Tau­ras ir Viktoras Šimaitis; 1 metams – Jonas Švedas, kun. Benediktas Su­gin­tas, Kazys Ambrozaitis, Jonas Bagda­navičius ir Viktoras Naudžius.

Nuo 1962 m. LF turi savo įgaliotinius įvairiose JAV vietovėse ir net Pietų Amerikoje bei Australijoje. Pir­maisiais metais LF lietuviškam švietimui paskyrė 1,200 dol. 1967 m. LF sulaukė pirmojo prašymo stipendijai gauti. Tais metais paskirta pirmoji 1,500 dol. stipendija lituanistikos studijoms.

Antrasis dešimtmetis (1972–1982)

1973 m. LF įsteigtas pirmasis Algio Stankaus stipendijų fondas, skirtas studentams iš Lietuvos tęsti muzikos ir meno studijas JAV. Pir­mą­jį milijoną dolerių LF sutelkė per pirmuosius dvylika veiklos metų. 1974 m. pabaigoje LF pasiekė pagrindinio kapitalo 1 mln. dol. ribą ir ją perkopė. Tada LF buvo 3 964 nariai.

1980 m. LF pagrindinis kapitalas pasiekė 2 mln. dol. Dailininko Adomo Valeškos pasiūlymu, 1980 m. prie LF buvo įsteigta Meno puoselėjimo ko­misija. Vėliau LF taryba nutarė šalia LF įsteigti atskirą organizaciją – Lie­tuvių dailiojo meno institutą, kuris vei­kė kaip LF padalinys ir kaupė išei­vijos dailininkų meno darbų kolekciją. Iki 1982 m. LF lietuvišką veiklą išeivijoje parėmė vieno milijono do­lerių parama. 1980–1981 m. LF nupir­ko didžiąją dailininko Prano Domšai­čio kūrybinio palikimo dalį, kuri vė­liau bus padovanota Lietuvai.

Trečiasis ir ketvirtasis dešimtmečiai (1992–2002 ir 1982–1992)

1984 m. LF kapitalas pasiekė 3 mln. dol. 1991 m. liepos 27 d. Čikagoje vykusiame neeiliniame LF narių su­važiavime nuspręsta vieną milijoną dolerių iš pagrindinio kapitalo pa­skirti neseniai įkurtai Lietuvos Res­publikai, konkrečiai – naujos valstybės švietimo ir kultūros reikalams. Nuo 1990 m. LF yra nepriklausomas LR švietimo, mokslo, kultūros ir stu­dijuojančio lietuvių jaunimo rėmėjas.

2000 m. LF kapitalas perkopė 10 mln. dol. sumą. Tais pačiais metais miręs J. Alphonsas Šarauskas (1920–2000) LF testamentu paliko per 2,3 mln. dol. Šiandien J. Alphonso ̌Ša­rausko fondas remia įvairius  projektus.

2001 m. liepos 26 d. Lietuvos dai­lės muziejaus galerijoje atidaryta nuolatinė Prano Domšaičio kūrybos ekspozicija. 2002 m. Juozas Ručys (1911–2002) visą savo turtą – 1,054,650 dol. – testamentu paliko LF.

Penktasis dešimtmetis (2002–2012)

2003 m. LF kapitalas pasiekė 15 mln. dol. 2005 m. sausį LF direktorių taryba, įvertinusi LF steigėjo ir ilga­me­čio tarybų ir valdybų pirmininko dr. Antano Razmos nuopelnus LF, vienbalsiai išrinko dr. Razmą LF Ta­rybos garbės pirmininku su teise iki gyvos galvos dalyvauti visuose LF ta­rybos, valdybos ir jų komitetų posė­džiuose. 2004 m. Klaipėdos paveikslų galerija pavadinta Prano Domšaičio vardu. 2005 m. pradėtas leisti LF periodinis leidinys ,,Liepsna”.

2006 m. LF Taryba priėmė Finan­sų komiteto siūlymą investicijų pata­rėjais pasirinkti „Morgan Stanley Smith Barney”. Tais pačiais metais įsteigta LF taurė, kuri įteikiama stip­riausiai vyrų grupės (A) komandai. Kar­tu su LF taure nu­galėtojams įtei­kiama ir 1 000 dol. pi­niginė premija, kurią laimėjusioji ko­manda perduoda jos pasirinktai lituanistinei mo­kyk­lai.

2007 m. LF Lietuvos dailės muzie­jui padovanojo dar 135 Prano Dom­šaičio darbus. Iš viso Lietuvai pado­vanoti 665 šio dailininko darbai. Tais pačiais metais Lietuvą pasiekė ir Mstislavo Dobužinskio piešinių ko­lek­cija (37 darbai). 2007 m. patobulintas LF investicijų administravimas, suteikęs galimybę racionaliau tvar­kyti LF kapitalą, prognozuoti pajamas bei uždirbti pelno, skirti kuo dau­giau lėšų paramai ir stipendijoms. 2007 m. po atliktos LF narių ap­klausos pakoreguotos LF pelno skirs­tymo gairės. Išleista kompaktinė plokštelė (DVD) apie LF reikšmę išei­vijos lietuviškai veiklai ir lankstinu­kas.

2008-uosius LF paskelbė Jaunimo metais. 2008 m. pirmą kartą surašytos LF investicijų veiklos gairės ,,In­vestment Policy Statement”, kurios nu­statė rizikos tolerancijos ribas, pa­gal kurias buvo iš pagrindų pertvar­kyti visų investicijų paskyrimai. 2008 m. Finansų komisija, pasirėmusi Yale Fondo pavyzdžiu, suformavo in­vesticijų kryptį, pirmumą teikiant ilgalaikėms investicijoms, numatant metines paskolas, pelną bei išlaidas. Tais pačiais metais priimtas sprendimas suteikti 1,1 mln. dol. paskolą Jaunimo rūmų prie Pasaulio Lietu­vių centro (PLC) statybai su 4,75 proc. palū­kanomis.

2009 m. LF pradėjo bendradarbiau­ti su „Foundant” bendrove. Įdieg­ta „Grant Lifecycle Manager” programa lietuvių ir anglų kalbomis, leidusi paraiškų ir stipendijų teikėjams savo anketas pateikti internetu. 2009 m. LF taryba sutiko perimti PLC 1,08,000 dol. banko paskolą. 2011 m. kovo 8 d. vykusiame LF tarybos po­sėdyje nutarta sumažinti direktorių skaičių taryboje. LF narių metiniame suvažiavime priėmus LF įstatų pakei­timą, direktorių skaičius taryboje bu­vo sumažintas nuo 18 iki 15. Nuo 2012 m. kasmet renkami penki direktoriai.

Šeštasis dešimtmetis (2012–2022)

2012 m. balandžio 14 d. LF 50-mečio pokylis iškilmingai paminėtas „The Hyatt Lodge” viešbutyje (Oak Brook, IL). Jo metu pagerbti LF įkū­rėjai dr. Antanas Razma, Sr. ir dr. Ka­zys Ambrozaitis. 2013 m. LF pasitiko su 20 mln. dol. kapitalu. 2013 m. LF Lietuvos dailės muziejui perdavė Ados Peldavičiūtės-Montvydienės (1907–1967) 26 paveikslų kolekciją. Tų pačių metų liepos 3 d. Ados Peldavi­čiūtės-Montvydienės paroda atidaryta Lietuvių dailės muziejuje Vilniuje.

2014 m. LF kapitalas perkopė 38 mln. dol. sumą. Tais metais gautas di­džiausias LF istorijoje palikimas – Jo­seph Vilcha (Juozas Vilčiauskas, (1923–2014) fondui testamentu paliko 15,5 mln. dol. sumą. 2014 m. LF su­laukė dar vieno – Genovaitės (1922–2011) ir Kazio (1915–2004) Trečiokų – palikimo, kurį sudarė 2,787 mln. dol. Trečiokus su fondu siejo ilgametė draugystė. Jie buvo vieni pirmųjų LF narių, 1962 m. paaukojusių 1,200 dol. Trečiokų prašymu, šiandien jų pali­ki­mo palūkanos skiriamos studentų stipendijoms. 2015 m. LF priklausė dau­giau nei 8 000 narių visame pa­sau­lyje.

2017 m. kovo 26 d., eidamas 95-uosius metus, mirė LF įkūrėjas, JAV lietuvių veikėjas, gydytojas, Vytauto Didžiojo universiteto garbės daktaras, Lietuvos Didžiojo kunigaikščio Gedimino III laipsnio ordino kavalie­rius dr. Antanas Razma.

2021 m. gautas antras pagal dydį palikimas – Mary Kušeliauskas-Barz­da (1933–2020) 3 mln. dol. palikimas. 2021 m. įvairių projektų paramai iš­mokėta 1,042,722 dol. (iš jų 14,447 dol. iš specialių vardinių fondų pagal šių fondų steigėjų pageidavimus ir nuro­dymus, tiesiogiai Lietuvos ir JAV orga­nizacijoms); stipendijoms – 368,637 dol., iš jų 29,548 dol. iš LF specialios paskirties vardinių fondų pa­gal specifinius steigėjų pageidavimus ir nurodymus tiesiogiai mokslo įstai­goms Lietuvoje. Iš viso išmokėta 1 411,359 dol. 2021 m. pabaigoje LF veikė 115 vardinių fondų. 2021 m. LF kapitalas perkopė 50 mln. dol. Nuo 1962 m. iki 2021 m. pabaigos įvairiems lietuviškiems projektams ir stipendijoms išdalinta įspūdinga suma – 25 mln. dol.

LF apdovanojimai

• 2014 m. LF apdovanotas Lietu­vos valstybės apdovanojimu už Lietu­vos garsinimą užsienyje „Lietuvos diplomatijos žvaigždė”.

• 2017 m. gruodžio 28 d. LF už ilgametės veiklos nuopelnus įteiktas „Globalios Lietuvos apdovanojimas”. Apdovanojimą – Stasio Žirgulio sukurtą statulėlę – Vilniaus Rotušėje įteikė LR Prezidentė Dalia Grybaus­kaitė. Šis garbingas įvertinimas skirtas visiems LF kūrusiems, jam aukojusiems, organizacijoje dirbusiems ir dirbantiems žmonėms. LF vardu ap­dovanojimą priėmė LF tarybos nariai Vytautas Narutis ir Agnė Vertelkaitė, LF valdybos narys Leonas Narbutis.

• 2021 m. už ypatingus nuopelnus puoselėjant lietuvybę užsienyje, ska­tinant užsienyje gyvenančių lietuvių įtraukimą į Lietuvos gyvenimą ir ge­rovės Lietuvoje kūrimą LF apdovanotas Lietuvos Respubli­kos užsienio rei­kalų ministerijos garbės ženklo „Už pasaulio lietuvių nuo­pelnus Lietu­vai” Aukso Vyčiu.

LF Tarybos pirmininkai:

dr. Antanas Razma (1962–1965, 1979–1981, 2001–2004)
dr. Gediminas Balukas (1966–1971, 1977–1978)
dr. Kazys Ambrozaitis (1972–1973)
dr. Jonas Valaitis (1974–1976)
Stasys Baras (1982–1984, 1988–1990)
Povilas Kilius (1985–1987, 1991–1993)
Marija Remienė (1994–1995)
Vytautas Kamantas (1996–1997, 2005–2006)
Algirdas Ostis (1998–2000)
Arvydas Tamulis (2007–2009)
Rimantas Griškelis (2009–2012)
Marius Kasniūnas (2012–2015)
Saulius Čyvas (2015–2018)
Audronė Pavilčius Karalius (2018–2021)
Tauras Bublys (nuo 2021 m. gegužės – iki dabar)

LF Valdybos pirmininkai:

Teodoras Blinstrubas (1962–1965)
dr. Antanas Razma (1966–1970, 1974–1978, 1984–1986)
dr. Kazys Ambrozaitis (1971)
dr. Jonas Valaitis (1972–1973)
dr. Gediminas Balukas (1979–1982)
Viktoras Naudžius (1983)
Marija Remienė (1987–1989)
Algirdas Ostis (1990–1992)
Stasys Baras (1993–1995, 2002)
Povilas Kilius (1996–1998, 2000–2002, 2003–2004)
Rūta Staniulienė (1999)
Arvydas Tamulis (2004–2005)
Sigita Balzekienė (2005–2006)
Ramūnas Astrauskas (2007–2009)
Marius Kasniūnas (2009–2012)
Arvydas Tamulis (2012–2015)
Marius Kasniūnas (2015–2018)
Tauras Bublys (2018–2021)
Milda Davis (nuo 2021 m. gegužės – iki dabar)

Straipsnis skelbtas laikraštyje „Draugas” (2022-ųjų m. Kovo 12 d. numeryje, Vol. CXIII NR. 20)