Neaprėpiamas M. K. Čiurlionio pasaulis: nuo gelmių iki kosmoso platybių

Algis Vaškevičius.

Šiemet minime 150-ąsias dailininko ir kompozitoriaus Mikalojaus Konstantino Čiurlionio (1875–1911) gimimo metines. Vi­si 2025 metai yra paskelbti Čiurlionio metais, jam paminėti skirti renginiai vyksta ne tik Lietuvoje, bet ir daugelyje pasaulio šalių nuo Pietų Afrikos iki Švedijos, nuo Pietų Korėjos iki Ispanijos. Didžiausias jo kū­rybinis palikimas yra saugomas Kaune, Nacionaliniame M. K. Čiurlionio dailės muziejuje.

Nacionalinis M. K. Čiurlionio dailės muziejus dar užpernai pradėjo rengtis jubiliejinei parodai, kuri buvo atidaryta šiame muziejuje kovo pabaigoje. Į parodą, pavadintą „Nuo gintarų iki žvaigždžių: M. K. Čiurlionis, amžininkai ir bendraminčiai“ kūriniai atkeliavo ir iš garsių Europos muziejų: Tate galerijos, Britų muziejaus, d‘Orsay muziejaus, Pompidou centro, Wenzelio Habliko muziejaus bei kitų.

Parodos atidaryme dalyvavo kultūros ministras Šarūnas Birutis, pirmoji ponia Diana Nausėdienė, Latvijos kultūros ministrė Agnese Lace, Ukrainos kultūros ir strateginės komunikacijos ministras Mykola Točyckis, garsūs menininkai Miguelis Rothschildas, Mariele Neudecker, Kristina Õllek, Joe Gerhardtas, Emilija Škarnulytė ir kiti.

„Žymiausio lietuvių tautos menininko darbus būtina suvokti giliau ir plačiau, žvelgiant iš orios pilietinės bendruomenės ir brandžios valstybės pozicijų. Šiandien savo kasdienybėje neretai pasigendame drąsios minties, pasaulį keičiančių idėjų, ateitį kuriančių vizijų. Šiame kontekste M. K. Čiurlionio steigiamas mūsų kultūri­nis tapatumas yra nepaprastai svarbus ir aktualus“, – parodos atidaryme jos globėjo prezidento Gitano Nausėdos žodžius perdavė pirmoji ponia D. Nausėdienė.

Ekspozicijoje Čiurlionio kūriniai prista­tomi tarp jo amžininkų (XIX–XX a.) bei šiuolaikinių žymių pasaulio ir Lietuvos menininkų. Parodoje lankytojai gali pama­tyti apie šimtą dailės kūrinių, instaliacijų bei objektų, o ši įspūdinga ekspozicija at­skleidžia M. K. Čiurlionio mąstymo ir ma­ty­mo gylį bei novatoriškumą nuo jūros gelmių iki kosmoso platybių.   

Per neilgą savo gyvenimą jis sukūrė daugiau kaip 400 muzikos kūrinių, 200 tapy­bos darbų, 40 fotografijų, 30 grafikos dar­bų, 20 fluorofortų ir monotipijų, daugiau kaip 600 eskizų. M. K. Čiurlionio kūrybinį palikimą sudaro tapybos, grafikos kūriniai bei simfoninė, chorinė ir fortepijoninė muzika, kūriniai styginių ansambliams ir var­gonams.

Žavėdamasis viskuo, ką suteikia gyve­nimas, jis mokėsi ne tik menų, bet ir istori­jos, numizmatikos, astronomijos ir teolo­gi­jos. Dailininkas ypač domėjosi kosmosu, jį žavėjo mitologija, filosofija ir teosofija – sritys, kuriose jis, kaip ir daugelis kitų to meto menininkų, mąstė apie gyvenimo prasmę, mūsų kilmę ir reikšmę.

Naujojoje ekspozicijoje atsispindi dvi pagrindinės jo kūrybos temos – jūra ir kos­mosas. Parodoje pristatomi ne tik svarbiausi M. K. Čiurlionio kūriniai, bet ir jo amžininkų bei šiandienos menininkų darbai, nagrinėjama mokslo svarba, kuria paremti daugelis tiek jo laikų, tiek dabarties kūrinių. Net keletas menininkų, įkvėpti Čiurlionio, sukūrė specialius, tik šiai paro­dai skirtus kūrinius.   

Viena iš parodos kuratorių, britė Kathleen Soriano, susitikusi su lankytojais, pasakojo, jog visa paroda suskirstyta į tris da­lis: „Jūra“, „Kosmosas“ ir „Navigacija“. Pirmojoje dalyje daugiausia dėmesio skiriama jūrai, čia tyrinėjamos tos daugialypės emocijos, kurias jūra šimtmečiais žadi­no tiek mumyse, tiek ir menininkuose.

Parodos dalis „Navigacija“ per jūras nukelia į kosmosą, ir gal neatsitiktinai ke­lionei per abi šias erdves pasitelkiamas laivas – vienu atveju jūrinis, kitu – kosminis. Laivo simbolika labai ryški pirmajame šios kelionės etape pristatomuose kūriniuo­se, o ankstyvieji filmai ir kosmoso idėjos įsivaizdavimai sudaro antrąjį „Navigacijos“ etapą.

Paskutinėje parodos dalyje „Kosmosas“ nagrinėjamas ryšys tarp meno ir mokslo, svarstoma kosmologijos, religijų, filosofijų ir pasaulio sukūrimo istorijų įtaka menininkų kūrybai nuo M. K. Čiurlionio laikų iki šių dienų. Šioje dalyje eksponuojamus paveikslus, piešinius, graviūras ir knygas papildo moksliniai objektai, įrankiai ir istoriniai žvaigždžių žemėlapiai.

„Čiurlionis gyvena, kvėpuoja jūra ir kosmosu – abiem parodos temomis, o jo kū­riniai ne tik tampa kiekvienos atskiros jos dalies atspirties tašku, bet dažnai ir už­baigia jų prasmes. Taip Čiurlionis, regis, į savo glėbį priima jį supančius menininkus, o šie savo ruožtu apkabina jį“, – teigė ši viena iš trijų parodos kuratorių.

Pasak Nacionalinio M. K. Čiurlionio dailės muziejaus direktorės Dainos Kama­rauskienės, „M. K. Čiurlionio parodos, nedrąsiai pradėjusios savo tarptautines kelio­nes nuo XX a. pabaigos, dabar jau įsibėgėjo, jo kūryba beveik kasmet pristatoma vis kitoje šalyje. M. K. Čiurlionio kūriniai vis dažniau keliauja į bendras tarptautines pa­rodas. Tačiau ar iš tiesų pajutome ir įsi­sąmoninome jo svarbą, išskirtinumą ir bendrystę su amžininkais, ar randame idėjų tęstinumą šiandienos mene?“, – klausė ji.

„Šioje parodoje, visų pirma, norėjosi švęsti M. K. Čiurlionį, o taip pat surasti nau­ją būdą, kaip tą padaryti, parodyti jį net ir netikėtoje šviesoje. M. K. Čiurlionis – labai smalsus menininkas. Nusprendėme, kad jį perteikti reikia net dviejų begalybių – jūros ir kosmoso. Per šias dvi temas parodoje ir vingiuojame, bandydami susieti praeitį su dabartimi ir žvilgtelti į ateitį centre išlaikant M. K. Čiurlionį, pabrėžiant jo svarbą, akcentuojant jo darbus“, – prista­tydama parodą pasakojo kita jos kuratorė Greta Katkevičienė.

Muziejaus M. K. Čiurlionio rinkinių skyriaus vedėja Vaiva Laukaitienė priminė, kad kūrėjo gimtadienius muziejus visuomet minėdavo jo darbų parodas veždami kur nors kitur. „Šįkart nusprendėme savo muziejaus lankytojams parodyti, kaip gali M. K. Čiurlionis atrodyti kitų menininkų kontekste. Jo darbus įprasta matyti atskirose galerijose kaip vienišą menininką. Tačiau jis nėra vienišas nei savo temomis, nei interesais, nei savo meno kokybe“, – sa­kė ji.

Kai kurie darbai atkeliavo ne tik iš mu­ziejų, bet ir iš privačių kolekcininkų ar menininkų dirbtuvių. Yra ir darbų, kurie rodomi pirmą kartą ar nebuvo rodyti daug dešimtmečių, kaip vienas iš paties M. K. Čiurlionio triptiko „Rūstybė“ kūrinių, lankytojams pristatomas pirmą kartą po jo įsigijimo 1922 metais.

Ši paroda, nuo pat pirmųjų dienų sulaukusi didelio lankytojų susidomėjimo, veiks iki spalio 12 dienos.

Straipsnis publikuotas laikraščio „Draugas” šeštadieniniame priede „Kultūra” (2025-ųjų m. Balandžio 12 d. numeryje, nr. 15 (30))