„Poezijos pavasaris” – ir toks pat, ir kaskart vis kitoks

Algis Vaškevičius.

Kaip ir kasmet gegužę, per patį sodų žydėjimą per Lietuvą skamba „Poezijos pavasario” renginiai. Ir ne tik per Lietuvą – pastaraisiais metais šio vienintelio tokio poezijos festivalio, kuris šiemet surengtas jau 55-ąjį kartą geografija labai išsiplėtė – tad lietuviška poezija skambėjo ir Rusijos Federacijoje, Didžiojoje Britanijoje, Airijoje, Lenkijoje, Jungtinėse Amerikos Valstijose, Šveicarijoje. Į Lietuvą kasmet atvyksta ir būrys poetų iš kitų šalių – ne išimtis buvo ir šie metai.

Per dvi savaites – 142 renginiai

Manau, ne vieną svečią stebina, kokia populiari čia poezija, jei per dvi savaites surengti 142 renginiai, apėmę ir didesnius miestus, ir kaimelius, o visa tai tęsiasi šitiek metų. Poezija gyva, ji reikalinga, jos knygos, nors ir nedideliais tiražais išleistos suranda savo skaitytojus. Tą turbūt pasakytų ir per metus daugiausia – net 11 poezijos knygų išleidusi nedidelė 2010 metais įsteigta „Kauko laiptų” leidykla ir jos vadovas poetas Viktoras Rudžianskas.

„Poezijos pavasarį” kasmet organizuoja Lietuvos rašytojų sąjunga ir Rašytojų klubas, jame savo kūrybą skaito Lietuvos ir užsienio poetai, dalyvauja aktoriai, dainininkai, muzikantai, dailininkai. Turint prieš akis daug lapų užimančią programą, net sunku įsivaizduoti, kiek žmonių visa tai rengia ir koordinuoja ­– juk šiemet 28 poetų, vertėjų, literatūros kritikų, festivalio svečių, aktorių, muzikų grupės vyko pas tuos, kurie neabejingi poetiniam žodžiui.

Pirmasis poezijos festivalis buvo surengtas 1965 metais Palemone, kai buvo minimos poetės Salomėjos Nėries 20-osios mirties metinės. Pirmojo poezijos pavasario iniciatorius ir pirmasis laureatas – Justinas Marcinkevičius, o šio renginio simbolis – Stasio Krasausko „poezijos paukštė”.

Pagal tradiciją festivalio išvakarėse išleidžiamas naujų eilėraščių, poezijos vertimų ir esė apie literatūrą almanachas „Poezijos pavasaris”. Šiemet beveik 300 puslapių leidinį ir kompaktinę plokštelę sudarė Elžbieta Banytė, Marius Burokas, Viktoras Rudžianskas ir Audinga Peluritytė, o „Poezijos pavasario” svečių kūrybą iš užsienio šalių atrinko Vytas Dekšnys. Turbūt ne vienas savo namų bibliotekėlėse dar turi ankstesnių metų almanachų, išmargintų poetų autografais. Tai puikus liudijimas apie bėgantį laiką ir poetinio žodžio nemarumą.

Įteiktos įvairios premijos kūrėjams

Šiemet 15 dienų trukęs „Poezijos pavasaris” prasidėjo Vilniaus mažajame teatre, Nacionaliniame Kauno dramos teatre ir Vienos galerijoje „Improper Walls”. Daugybėje renginių buvo galima susitikti su įvairių šalių žymiausiais poetais, dalyvauti konferencijose, spektakliuose, skaitymuose, koncertuose bei parodose.

Dar prieš festivalį jo organizatoriai paskelbė, kad laureatu šiemet tapo poetas ir vertėjas Marius Burokas, kuriam Maironio premija paskirta už eilėraščių rinkinį „Švaraus buvimo”. Festivalyje taip pat buvo įteiktos Dionizo Poškos, Salomėjos Nėries, Jono Aisčio, Zigmo Gėlės premijos, Vilniaus miesto mero premija ir „Poezijos pavasario” rengėjų premija už geriausią knygą vaikams. Be premijų, kūrėjai buvo apdovanoti įvairiais prizais – už eseistiką, už lietuvių ir už pasaulio poezijos vertimus bei už literatūros sklaidą.

Vilniaus rotušėje sostinės meras Remigijus Šimašius apdovanojo tarptautinio festivalio laureatą poetą Artūrą Valionį – už knygas „Iš natų” ir „π-moll”, aktyvią kultūrinę veiklą, poeziją muzikoje kūrėjui atiteko 2 tūkstančių eurų premija. Poetas yra išleidęs penkias poezijos knygas, jis dalyvauja įvairiuose poezijos festivaliuose ir renginiuose, o jo kūryba išversta į anglų, švedų, lenkų, latvių, latgalių, makedonų, katalonų, slovėnų kalbas.

Laimono Noreikos vardo apdovanojimas šiemet skirtas geriausiam festivalio „Poezijos pavasaris” aktoriui skaitovui Dainiui Svobonui už programas „Taip, Donelaiti. Keturi pamokslai” ir „Taip niekas tavęs nemylės”. Apdovanojimas pavadintas L. Noreikos vardu, nes daugiau kaip prieš 40 metų Laimonas Noreika tapo pirmuoju geriausiu aktoriumi skaitovu.

Poezija skambėjo ir Tolminkiemyje

Vilniuje gimęs ir augęs aktorius mielai dalyvauja įvairiuose poetų ir kūrėjų renginiuose kaip skaitovas. Minint K. Donelaičio 300-ąsias gimimo metines, drauge su Kauno valstybiniu choru Dainius Svobonas apvažiavo beveik visą Lietuvą, atlikdamas kompoziciją „Taip, Donelaiti. Keturi pamokslai”. Sėkmingas bendradarbiavimas paskatino ir tolimes­nę bendrystę – taip gimė Lietuvos šimtmečiui dedikuota programa „Taip niekas tavęs nemylės”, ap­lankiusi nemažai miestų ir miestelių.

Jau ne vienerius metus „Poezijos pavasario” renginiai aplanko ir K. Donelaičio memorialinį muziejų Tolminkiemyje. Šiemet čia taip pat vyko gražus renginys, kuriame dalyvavo ir grupelė Lietuvos poetų, ir Karaliaučiaus krašto kūrėjų. Nors dėl įvai­rių biurokratinių kliūčių, sudėtingo vizų gavimo į renginį neatvysta tiek žmonių, kiek norėtų, svarbu, kad poetinis žodis Tolminkiemyje yra gyvas.

Tai, kad K. Donelaičio „Metai” nepaseno ir reikalingi, įrodo ir paskutinį gegužės šeštadienį Paryžiuje surengtas „Metų” vertimo į prancūzų kalbą pristatymas, kuriame dalyvavo kūrinio vertėja Karolina Masiulytė-Paliulienė, poeto kūrybą taip pat skaitė aktorius, garsaus lietuvių išeivijos skulptoriaus Antano Mončio sūnus Jean-Christophe Moncys.

Laureatas – ir poetas, ir vertėjas

55-ojo Tarptautinio poezijos festivalio „Poezijos pavasaris” laureatu tapo poetas, vertėjas M.Burokas už eilėraščių knygą „Švaraus buvimo”. Ši 3 tūkstančių eurų premija skiriama už geriausią naują poezijos knygą, išleistą per praėjusius kalendorinius metus. Rašytojų sąjunga apdovanojimui šiemet pasiūlė penkis autorius: M. Buroką (už knygą „Švaraus buvimo”), Vytautą Kazielą („Alyvmedžiai”), Giedrę Kaz­lauskaitę („Gintaro kambarys”), Mindaugą Nastaravičių („Bendratis”), Dovilę Zelčiūtę („Prieglau­dos miestai”). M. Buroko rinkinys, išleistas Lietuvos rašytojų sąjungos leidyklos, komisijai pasirodė verčiausias „Poezijos pavasario” laurų.

M. Burokas – poetas, vertėjas, literatūros apžval­gininkas, „Vilnius Review” vyriausiasis redak­to­rius. Jis išleidęs poezijos knygas „Ideogramos” (1999), „Būsenos” (2005), „Išmokau nebūti” (2011). M. Burokas jau anksčiau yra apdovanotas Jaunojo jotvingio premija, LR ministerijos premija už publicistinius kūrinius (2011), Antano Miškinio literatū­rine premija (2012), Poezijos pavasario premija už užsienio poezijos vertimą į lietuvių kalbą ir Vilniaus knygų festivalio premija „Naujasis knygnešys” (2013), Vilniaus mero premija už poeziją apie Vilnių (2016), Vytauto Kubiliaus vardo premija (2018).

Poetas yra išvertęs Charleso Bukowskio, Hunterio S. Thompsono, Samuelio Becketto, Howardo Phillipso Lovecrafto, Alleno Ginsbergo kitų JAV, Kanados, Australijos rašytojų poeziją.

„Marius Burokas poeziją pagauna it pirštais musę už kojos: subtiliai, niuansuotai; sumedžioja išlaukdamas, vienas, be varovų, ir necukruodamas. Tai tyli, niauri poezija, bet jaudri. Beje, Marius eilėraščiais puikiai foto­grafuoja, kadrus pavadinčiau treigiškais… Ir svarbiausia – daug lieka už kadro. Tai poezijos egzistavimo sąlyga”, – teigė poetas, vertėjas, „Literatū­ros ir meno” savaitraščio vyriausiasis redaktorius Gytis Norvilas.

Pagerbta ir ilgametė muziejaus vadovė

Svarbiausia metų premija, skiriama už poeziją, M. Burokui įteikta gegužės 24-ąją Maironio lietuvių literatūros muziejaus sodelyje. Jaukus ir kamerinis renginys, kurį vedė poetė, „Nemuno” žurnalo vyriausioji redaktorė Erika Drungytė ir aktorius Henrikas Savickis prabėgo akimirksniu – poetai skaitė vos po vieną savo eilėraštį.

Ąžuolo lapų vainiku pagerbtas M. Burokas, kurį pasveikino ir Lietuvos rašytojų sąjungos pirmininkė Birutė Jonuškaitė, ir praėjusių metų šios premijos laureatas Almis Grybauskas. Savo kalboje laureatas ypač dėkojo savo žmonai, taip pat poetei Jurgitai Jasponytei ir dviems jų dukroms, be kurių naujosios knygos nebūtų buvę. Jis paskaitė į knygą netilpusį eilėraštį, skirtą dukrai Ugnei.

Renginio metu pagerbta ir 23 metus Maironio lietuvių literatūros muziejui vadovavusi ir daug tokių poetų pagerbimo švenčių surengusi rašytoja Aldona Ruseckaitė, šiemet baigusi savo kadencijas ir dabar čia besilankanti tik kaip viešnia. Rašytojai buvo įteiktas Gvido Latako sukurtas autorinis medalis. „Savo 40 darbo ir gyvenimo metų aš prijungiu prie šitų rūmų istorijos”, – sakė dėkodama už apdovanojimą buvusi muziejaus vadovė.

Renginyje savo eilėraščius skaitė ir poetai iš Čekijos, Nyderlandų, Rusijos, skambėjo bardų atliekamos dainos, būta ir daugiau padėkų bei sveikinimų. Dar vienas G. Latako sukurtas medalis taip pat atiteko jau minėtų „Kauko laiptų” leidyklos vadovui V. Rudžianskui, leidžiančiam ekonomiškai vargu ar atsiperkančias poezijos knygas.

Gražiam renginiui pasitarnavo ir geras oras – o juk į Maironio muziejaus kiemelį tradicija rengti čia laureato apdovanojimą atkeliavo tada, kai 1996-aisiais prie Kauno pilies iki tol vykusį renginį užklupo tokia liūtis, kad visi atbėgo pasislėpti nuo lietaus į čia, pas Maironį…