Gyvybės Medis, detalė.

Paslaptingi Gropper ir Valeškos vitražai

Gediminas Indreika.

William Gropper (1897–1977). (Smithsonian nuotr.)

Temple Har Zion šventovėje River Forest, Illinois, įrengta įspūdinga sakralinio meno instaliacija – penkių vitražų ciklas Šventojo Rašto Pradžios kny­gos tematika. Sukurti menininko William Gropper, iš jo eskizų vitražus atliko Adolfo Valeškos studija. Vitražuose įpinta judaiz­mo ženklų, kuriuos supras tik akylesnis stebėtojas. Langų  pavadinimai – Gyvybės Medis, Gėrio ir Blogio langas, Abraomo langas, Jokūbo langas ir Juozapo langas.

William Gropper gimė 1897 m. New Yorke, rumunų žydų diasporos šeimoje. Pasižymėjęs meniniais gabumais, gavo  karikatūristo darbą „New York Tribune” laikraštyje. 1927 m. kartu su rašytoju Theodore Dreiser apkeliavo Sovietų Sąjungą spalio revoliucijos sukakties proga. W. Gropper specializavosi grafikos srityje, iliustravo knygas, tapė freskas Amerikos valdiškiems pastatams: Interjero departamen­to įstaigai Washington, Detroito centriniam paštui ir t. t. Kai 1935 m. Japonijos imperatorius Hirohito gavo Nobelio taikos premiją, Gropper nupiešė šaržą, pašiepiantį imperatorių. Japonijos valdžia reikalavo, kad laikraštis už tai viešai atsiprašytų. Gropper bendradarbiavo kairiųjų spaudoje, simpatizavo socialistams. Apie savo pa­saulėžiūrą jis sakė: „Mane kaltina esant raudonu. Aš nepriklausau jokiai politinei partijai. Jeigu žydas yra puolamas, aš esu žydas. Jeigu negras yra puolamas, esu negras. Bet kuri persekiojama mažuma – tai aš esu.”

Adolfas Valeška. („Draugo” archyvo nuotr.)

1965 m. Temple Har Zion komiteto pirmininkas Maurice Lipschultz parinko W. Gropper būti šventovės langų autorium. Užduotis – sukurti meno objek­tą, kuris suteiktų charakterį pasta­tui, religinę prasmę institucijai ir estetinį džiaugsmą bendruomenei. Tai buvo pirmas kartas, kai Gropper kūrė bibline tematika.

Adolfas Valeška (1905–1994) plačiai žinomas Amerikos lietuvių bendruomenei. 1951 m. įkūrė dekoratyvinio meno studiją Čikagos centre, kurioje įdarbino lietuvius menininkus. Mozaikomis, vitražais ir skulptūromis dekoravo įvairių religinių bendruomenių maldos namus, ligonines, verslo įstaigas.

Iš išorės Har Zion sinagogos minimalistinis, pilkas akmens fasadas neliudija, kad čia maldos namai. Sienoje įmontuota Milton Horn skulptūra „Not by Might” (Ne per Galybę) ženklina pastato sakralinę paskirtį. M. Lipschultz pavedė Valeškos studijai atlikti skaldyto stiklo vitražus pagal Gropper eskizus.  Valeška nepažinojo Gropper, tikriausiai jiedu nebuvo susitikę aptarti kūrinio gamybos subtilybių. Gropper anūkas Craig Gropper teigia, kad jie bendravo tik nuotoliniu būdu. 1966 m. sausio 24 d. laiške  rabinas Joseph Tabachnik rašė menininkui: „Prieš pristatant eskizus komitetui, prašau parūpinti detalizuotą aprašymą, ką languose atvaizduosi. Mėgėjai (laymen) matys ne tik spalvas, jiems bus įdomu, kas juose atvaizduota.”

Langas Gyvybės medis. (Gedimino Indreikos nuotr.)

Valeška jau buvo įsisavinęs storas­tiklio techniką, bet intensyvus monumentalių vitražų gamybos darbas išties buvo iššūkis, užtruko beveik dvejus metus. Valeška meistriškai sudėliojo tūkstančius laužyto stiklo gabalėlių į meno derinį. Kiek jis dirbo pats, kiek talkininkavo vitražistė Bronė Jameikienė, nežinoma. Langų matmenys – 7 metrų aukščio, 1,75 metrų pločio. Kai kur vit­ražuose užbarstyta stiklo drožlių ant spalvoto stiklo paviršiaus, kad bū­tų išgautas norimas atspalvis ir tekstū­ra. Valeška stengėsi užbaigti vitražus numatytu laiku, prieš Didžiąsias žydų šventes 1967 metais. Tačiau stiklo deginimo krosnis (kiln) gedo. Gal poliarinis viesulas, 1967 m. sausį paralyžiavęs Čikagą, trukdė darbams. Laiške Har Zion komitetui Valeška rašė, kad dėl techninių kliūčių negalės visų 5 vitražų pristatyti laiku.

Gėrio ir Blogio langas. (THZ) nuotraukos

Har Zion sinagogoje yra dvi šventyklų salės. Gropper ir Valeškos langai buvo įrengti didesnio tūrio šventykloje, kuri naudojama per iškilmingas šven­tes. Vitražai kupini užkoduotų sim­bolių, kuriuos norisi iššifruoti ir suvokti. Sinagogos nuostata – Pradžios knygos iliustravimui negalima  pavaizduoti žmogaus veido.

PRADŽIOS KNYGOS VITRAŽŲ PAAIŠKINIMAS

Penki vitražai išdėstyti rytinėje sienoje šia tvarka, pradedant iš dešinės:      

Gyvybės medis – Langas vaizduo­ja pasaulio sutvėrimą. Viršuje saulė simbolizuoja Kūrėjo žodžius „Tebūnie šviesa!” Žemėje tuštumą pripildo augmenija, paukščiai, vaisiai, gyvuliai, žuvys, vanduo ir Adomas su Ieva. Šviesa yra dviprasmiška – Dievo visatos šviesa  ir žmogui duota apšvieta per tikėjimą. Apačioje Menora ženklina, kad subata (šabat) yra maldos ir poilsio diena. 

Gėrio ir Blogio langas – Baltas žaibo švystelėjimas kerta žemėn. Kainas nužudo savo brolį Abelį. Langas vaizduoja Abelio kraują, neramumus ir smurtą, įsigalėjusį žmonijoje. Nojus statosi arką iš medžio. Gyvūnai ir paukščiai renkasi prieš didįjį tvaną. Lietus ir akvamarino spalvos bangos užlie­ja žemę. Dievui sutramdžius jūrą, apačioje, po vaivorykšte, skrenda taikos balandis su alyvų šakele.   

Abraomo langas, Temple Har Zion.

Abrao­mo langas – Viršuje, juodame fone, daug žvaigždžių: „Pažvelk į dangų ir suskaityk žvaigždes, jei gali. Taip gausūs bus tavo palikuonys.” (Pradžios 15:5) Sandoroj su Abraomu Dievas įsakė jam paaukoti paukš­čių ir galvijų. Žemiau atvaizduotos rankos ir kojų galūnės liepsnose, tai Sodomos ir Gomoros sunaikinimas. Centrinėje lan­go dalyje šešiakampės Dovydo žvaigždės, simbolizuojančios Abraomo sūnų Izaoką ir jo įpėdinius. Hebrajų kalba įrašytas tekstas: „Viso pasaulio tautos bus palaimintos tavo palikuonių.” Žemiau iliustruotas Izaoko surišimas. Izaokas paruoštas paau­koti Dievui, bet Dievas pasigaili berniuko ir atveda aviną paaukoti vietoj jo. Raudonų įkaitusių anglių fone – šešiapirštė ranka, simbolizuojanti šešis milijonus žydų, nužudytų per Holokaustą.

Jokūbo langas – Viršuje kopėčios, pasirodžiusios Jokūbo sapne. Izaoko ir Rebekos sūnus Esavas užsirūstinęs stovi prieš Jokūbą, iškėlęs ranką. Žemiau pavaizduota Jokūbo viešnagė Labano namuose. Naktį, apleidžiant namus, pasirodo angelas ir palaimina Jokūbą. Angelo palaiminimas suteikia Jokūbui vardą – Izraelis.

Juozapo langas – Juozapas sapnuo­ja mėnesieną ir žvaigždes. Javų stie­bai linksta prieš jį, atiduodami jam pagarbą.  Vidurinėje lango dalyje pavaizduotas Faraono sapnas – karvės skeletas. Juozapas išaiškina Faraonui sapną, kad Egipto krašte bus septyneri bado metai. Faraonas padėkodamas Juozapui paskiria jį būti jo namų valdytoju (viceroy). Medžio kamienas papuoštas egiptietišku motyvu. Gyvybės medis, duodąs gerų vaisių, asocijuojasi su dvylika genčių, sudarančių Izrae­lio tautą.

Proga gyvai pamatyti Gropper ir Valeškos langus būna per atvirų durų architektūros dienas, kurias ruošia „Chi­cago Architecture Foundation”, arba organizuojant ekskursiją. Virtua­liai vitražus galima pamatyti Har Zion tinklalapyje www.wsthz.org.

Straipsnis skelbtas laikraščio „Draugas” šeštadieniniame priede „Kultūra” (2021-ųjų m. Lapkričio 13 d. numeryje, nr. 41 (90))