Ingryda Suokaitė ir Rolandas Helmeris. (A. Vaškevičiaus nuotr.)

Klaipėdos P. Domšaičio galerijoje – spalvų ir formų reljefai

Algis Vaškevičius.

Parodos plakatas.

Nuo 2021 m. rugpjūčio 5-osios Prano Domšaičio galerijoje Klaipėdoje veikia garsių šiuolaikinių Vokietijoje gyvenančių dailininkų Ingrydos Suokaitės (1942) ir Rolando Helmerio (1940) kūrybos paroda „Spalvų ir formų reljefai”, surengta kaip menininkų šeimų parodų ciklo „Kūrybiniai tandemai” dalis. Visus parodoje eksponuojamus kūrinius autoriai dovanojo Lietuvos nacionaliniam dailės muziejui, taip papildydami išeivijos dailės rinkinius išties vertingais šiuolaikinio meno darbais.

Ingryda Suokaitė – lietuvių kilmės dailininkė. Ji gimė 1942 m. Zalfelde, Vokietijoje, mokėsi Vasario 16-osios gimnazijoje, studijavo tapybą ir grafinį dizainą 1962–1964 m. Štutgarto ir 1964–1969 m. Miuncheno dailės akademijose. Nuo 1963 m. menininkė aktyviai rengia personalines ir dalyvauja grupinėse parodose Vokietijoje, JAV, Argentinoje, Italijoje.

Naujojoje parodoje Klaipėdoje ji eksponuoja tapybos drobes bei koliažus. Prieš penkerius metus Vilniaus paveikslų galerijoje ji surengė pirmąją savo tapybos ir grafikos parodą „Spalvų ribos”. Dailės mylėtojai jau atpažįsta ją iš itin išgrynintos, skambių spalvinių dermių, aiškios formos darbų. Pasak dailėtyrininkų, I.Suokaitės darbuose svarbu spalvų ryškumas, kontrastai ir itin ekspresyvios, dinamikos kupinos plastikos kompozicinės struktūros, įgyvendintos ir koliažo technikomis.

Pasak parodos kuratorės Nijolės Nevčesauskienės, kūriniai iš ciklo „Besiveržiančios formos”, kur svarbiausias vaidmuo tenka dinamiškiems, optiškai veržlių formų spalviniams pavidalams, įrėminti arba akcentuoti kontūrais – virvėmis (pasak pačios I. Suokaitės – „šniūrais”). Kita darbų grupė – „Erdvė ir tuštuma” – išsiskiria minimalistinėmis baltų tonų kompozicijomis su dominuojančia tuščia erdve ir geometrinių struktūrų ir spalvų koliažiniais akcentais.

Ingrydos Suokaitės kūriniai iš ciklo „Besiveržiansios formos”.

I. Suokaitė su savo vyru R. Helmeriu yra surengusi parodą Vokietijoje, kurioje jų kūriniai pavadinti atitinkamai „Sonore” (it. „skambiai, skardžiai”,) ir „Spiccato” (it. „stiprus). Jų abiejų kūrybos plastiniai garsai šioje parodoje skamba darniai, aiškiai ir skirtingomis intonacijomis.

R. Helmeris gimė 1940 m. netoli Karlovy Varų. Jis studijavo Miuncheno dailės akademijoje, joje dėstė grafiką. Parodos kuratorė paaiškina, kad R. Helmeris atstovauja plačiai Vokietijoje paplitusiai konkrečiosios dailės krypčiai, kurdamas remiasi tiksliai apskaičiuotu spalvų, linijų bei formų, plokštumų konstravimu. Menininkas teigia naudojantis „grynai forminius elementus, tokius kaip spalvos ir formos, plokštumoje ir erdvėje atliekančius ne abstrahuojančių ženklų, vaizdingai perteikiančių gamtos pojūtį, funkciją, bet virstančius konkrečiomis priemonėmis, padedančiomis transponuoti konstruktyviąją paveikslų idėją”.

„R. Helmerio kūryba inspiruota Bauhauzo mokyklos, dailininkų abstrakcionistų, optinio meno kūrėjų, siurrealizmo ir abstraktaus ekspresionizmo atstovų darbų. R. Helmeris savo ieškojimus plastinės raiškos srityje plėtojo cikliškai tapybos, grafikos, reljefinių paviršių formų, stiklo, tekstilės meno, koliažų ir piešinių technikomis. Jis tapo serijinius darbus, o pastaruoju metu yra itin susitelkęs ties erdvinėmis tapybinėmis kompozicijomis”, – teigia N.Nevčesauskienė.

Dailininkų iš Vokietijos darbuose – ryškios spalvos ir formos. (Lietuvos nacionalinio dailės muziejaus archyvo nuotraukos)

Parodoje eksponuojami 1963–2015 m. sukurti R. Helmerio kūriniai: grafikos (šilkografija), tapybos technika (vaško kreidelės) sukurtos kompozicijos bei erdvinis tapybinis darbas.

R. Helmeris ir I. Suokaitė yra surengę parodas Argentinoje, Austrijoje, Belgijoje, Bulgarijoje, Italijoje, JAV, Prancūzijoje, Ispanijoje, Slovakijoje, Šveicarijoje ir kitose šalyse. Jų kūrinių yra garsiuose pasaulio muziejuose ir galerijose, taip pat privačiose kolekcijose.

„Idėja parodyti menininkų šeimų kūrybą nėra nauja, nes nemažai Lietuvos ir pasaulio dailininkų šeimų puoselėja tiek individualaus stiliaus paieškas, tiek meninės bendrystės idėjas. Ryškūs ir saviti dailininkai dažnai porose ne tik patys yra įdomūs, savo kūrybos fonu tarsi atskleidžia ir partnerio kūrybos bruožus.

Žinomų Vokietijos ir pasaulio meno galerijose menininkų konstruktyvistų I.Suokaitės-Helmer ir R.Helmerio pora išsiskiria savita, abstrakčia, itin spalvinga kūryba. Visą gyvenimą pasirašinėjanti savo kūrinius lietuviška pavarde, turinti ir estiškų šaknų dailininkė I.Suokaitė ir jos vyras Čekijos vokietis R.Helmeris puoselėja konstruktyvistinio meno idėjas, yra suvienyti meninių ieškojimų ir aistros menui kartu jau daugiau nei pusšimtį metų”, – teigia parodos kuratorė.

Rolando Helmerio darbas.

I. Suokaitės ir R. Helmerio darbų paroda „Abstraktu – geometriška – konkretu” 2019 metais buvo surengta ir Vytauto Kasiulio dailės muziejuje. Pasak parodos kuratorės, jų kūrybai būdingi meniniai sprendimai gali būti įvardijami būtent šiais trimis meno istorijos terminais: abstraktu, geometriška, konkretu.

Vokietijoje gyvenantys ir kuriantys menininkai, padovanoję savo kūrinius Lietuvos nacionaliniam dailės muziejui, sutvirtino galimybes Lietuvai integruotis į pasaulinės dailės procesus, atrasti aktualų ryšį su svetur gyvenančiais tautiečiais. Paroda Klaipėdos P.Domšaičio galerijoje veiks iki spalio 24 dienos.

Rolando Helmerio abstrakti, spalvinga kuryba.

Straipsnis skelbtas laikraščio „Draugas” šeštadieniniame priede „Kultūra” (2021-ųjų m. Rugsėjo 4 d. numeryje, nr. 31 (70))