Renata Šerelytė. Pati didžiausia bėda, ko gero, yra ta, kad Lietuvoje į valdžią išrenkami žmonės, kurie dirba sau ir dėl savęs, bet ne dėl didžių idėjų ir valstybės. Ar savanaudis žmogus gali suprasti didžią idėją? Juk pastarosios aprėpia kur kas daugiau, nei patogus vieno žmogaus ir jo giminės gyvenimas ir …
Toliau...Kokia bus mūsų duona?
Renata Šerelytė. Pastaruoju metu kur bepažvelgsi, ką beišgirsi – viskas sukasi apie vamzdžius ir tai, kas jais teka į upes, upeliukus, ežerus ir visur kitur. Ir, žinoma, teka ne gėris. Anaiptol. Srūva nevalytos nuotekos ir fekalijos, rūgštys ir druskos. Lieka tik galvą pakraipyti – kaipgi mes, lietuviai, šventų girių ir …
Toliau...TIESA YRA BANALI
Renata Šerelytė. Kodėl mūsų, Lietuvos politikoje, ir konkrečiai – valdančiojoje koalicijoje – šiandien žodis „moralė” ir „etika” yra nelyginant tuščios plastikinės pakuotės brazgėjimas? Kodėl šie žodžiai nieko nebereiškia? Kodėl politikai, neva atstovaujantys krikščioniškąsias vertybes, laužo visus Dievo įsakymus? Ir iš kur tas baisus godumas ir nesiskaitymas nei su žmonėmis, nei …
Toliau...NERIMASTINGOSIOS STICHIJOS
Renata Šerelytė. Kai žiūri į degančią Australiją, į naikinančią ugnies sieną, po kurios pilkose dykrose lieka sielvartingos į pelenus suakmenėjusios kengūrų ir koalų figūrėlės, be žado stingsta širdis. Ir tik mintyse tvinksi žodžiai – kas tu esi, ugnie? Kas šaukia tau – „ugnie, sek paskui mane”?.. Kokią jėgą tu įkūniji, …
Toliau...ŽVAIGŽDĖS SPINDULYS
Renata Šerelytė. Nejaugi iš tiesų lietuviams kaip tautai būdingiausias yra pavydo jausmas, o tik paskui eina darbštumas, uždarumas ir visa kita?.. Taip teigia naujausi tyrimai, kieno daryti, primiršau (nors tai galbūt ir svarbu – ne tas pats, kas tave tiria, priešas, draugas ar koks ponas abejingasis). Nelabai jauku pasidarė. Ir netgi …
Toliau...Tylos estetika
Renata Šerelytė. Kažin ar daugelis aktyvių šių dienų pozityvizmo filosofijos išpažinėjų yra skaitę Voltaire „Kandidą, arba Optimizmą”?.. Prarijau jį dar paauglystėje, smagaus siužeto suviliota – kaip ir „Zadigą, arba Likimą”. Ir manau, kad būtų verta ramiai ir santūriai perskaityti šį rašytoją ir filosofą dar katą. Nes tiesiog stebėtina, koks Voltaire …
Toliau...Kelionės mintyse ir sapnuose
Renata Šerelytė. Nieko nestebina žmonės, kurie keliauja po visą pasaulį, keliauja daug ir turėdami įvairių tikslų: praleisti laiką, pamatyti kitokį pasaulį, atrasti save ir panašiai. Kiti dar kartais priduria, kad nori pasisemti žinių beigi informacijos, nors jau senokai žinoma, kad reikia ieškoti ne žinių, ...
Toliau...Amžinojo rudens burtai
Renata Šerelytė. Trupučiuką išsigąstu, kai socialiniuose tinkluose imama graužtis dėl praėjusios vasaros ir dedamos į romantišką liūdesį gramzdinančios nuotraukos: rasoti voratinkliai ant varnalėšų lapų, obuolių prikritusi žolė ar išskrendančios į raudoną vakaro horizontą ...
Toliau...Sustojusios akimirkos palaima
Renata Šerelytė. Praėjusiame numeryje maištavau prieš socialinius burbulus – tai yra, prieš socialinius tinklus, burbėdama, kad jie įkalina žmogų klaustrofobiškame apskritime, sukurdami įspūdį, kad visas pasaulis yra po kojomis. Ir nurodinėjau – žinoma, pirmiausia pati sau – kad reikia skaityti knygas. Ir ne madingas šiuolaikines, o antikos filosofiją, pageidautina Platoną, ir, …
Toliau...„Tarp pilkų debesų“ – žinia pasauliui
Renata Šerelytė. Jeigu dar pridėtume svarbių Lietuvos politikų ir visuomenės veikėjų, o taip pat ir didelės dalies paprastų žmonių (na, tų, kurie nesigilina į kino dramaturgijos dalykus) nuomones ir įspūdžius, atrodytų, kad filmas „Tarp pilkų debesų” turėtų skinti laurus ir pagyras. Nes buvo gražu. Visi žiūrėdami verkė. Netramdė emocijų. Nes …
Toliau...