LTC: kad neliktų istorinės skylės

Virginija Petrauskienė. Naujoje vietoje tęsia darbus Lituanistikos tyrimo centre (LTC), įsikūrusiame Lemonte, niekada netrūksta veiklos. Be to, kad čia kasdien tvarkomi, kataloguojami ir sisteminami sukaupti archyvai, centrą nuolat aplanko svečiai – po vieną ir grupėmis. Tai ne tik JAV lietuviai ekskursantai ar iš Lietuvos atvykę įvairūs svečiai, sumanę pasidomėti, kaip …

Toliau...

„Šaknys”: išsaugoti atminimą

Virginija Petrauskienė. Vilius Žalpys iš Portlando, OR jau daugiau nei penkiolika metų rūpinasi ir dirba, kad būtų prikeltos iš užmarš­ties pirmosios bangos lietuvių išeivių kapinės ir išsaugotas jose palaidotųjų atminimas. Jis yra projekto „Saugokime mūsų paveldą” sumanytojas ir vadovas. V. Žalpys, ieškodamas senųjų lietuvių kapinių, atliko didžiulį tiriamąjį darbą: ieškojo …

Toliau...

Pristatome naują rubriką – knygų klubą „Frida”

Joje, gurkšnodami kavą, galėsite susipažinti su įdomiomis knygomis, o taip pat – su lietuvių išeivijos rašytojais ar menininkais, išsibarsčiusiais po pasaulį. Šių neakivaizdinių ke­lionių gidė – Jolanta Ona Vitkutė. Jolanta – žurnalistė ir meninin­kė, kelionių dienoraščių „Meksika, ma­no meile” (2018) autorė, IBBY Lie­tuvos skyriaus valdybos narė. Su jos patirtimis ir įspūdžiais, …

Toliau...

Ekrane suskambėjo Lietuvos Laisvės varpas

Rimas Černius. Penktadienį, liepos 29 d., Balzeko lietuvių kultūros muziejuje įvyko Arvy­do Reneckio dokumentinio filmo „Lietuvos Laisvės varpas” premjera. Savo įžanginiame žodyje dokumentininkas pastebėjo, kad šis filmas pristatomas ypatingu laiku. Ketvirtadienį, liepos 28 d., sukako lygiai šimtas metų, kai JAV pripažino Lietuvos valstybę. A. Reneckio filmas ypač tiko šiai sukakčiai …

Toliau...

Vaclovo Strauko fotografijų serija „Paskutinis skambutis”

Armanda Klimavičiūtė. Fotografas Vaclovas Straukas gimė 1923 m. Požerės kaime, Šilalės rajone. 1946–1950 m. studijavo Vilniaus pedagoginiame institute, kur baigė lietuvių kalbos ir literatūros studijas. 1952 m. Straukas persikėlė į Klaipėdą, kur mokytojavo, rašė, dalyvavo teatro veikloje. 1968 m. autorius pradėjo dirbti Klaipėdos buitinio gyventojų aptarnavimo kombinato ateljė fotografu. 1976 …

Toliau...

Iš „Draugo” – laiškai į Europą ir Ameriką

Virginija Petrauskienė. Tą penktadienio popietę redakcijo­je šurmuliavo svečiai, prie stalo liejosi pokalbiai. Buvo parašyta per penkias dešimtis laiškų draugams, giminėms, vaikams, anūkams ir net Vokietijos, Prancūzijos, Vengrijos bei kitų šalių vadovams. Kai kurie svečiai atvyko tam, kad nusipirktų „Bayraktar” ženklų – laiškus žadėjo parašyti namuose. Pašto ženklas – lietuvių vienybės …

Toliau...

Vilniaus magiškas laikas. II Pasaulio lietuvių rašytojų suva­žiavimas

Jolanta Vitkutė. Oro uostuose tvyro lengvas chaosas, eilės nuvingiuoja tarsi vasarinės upės, siaučiant lietaus sezonui Meksikoje. Grįžtu iš Vilniaus, II Pasaulio lietuvių rašytojų suvažiavimo, pilna įspūdžių ir emocijų. Kaip gerai, jog į kelionę mane lydėjo mano vyras Andrés – dabar laukdami kilsiančio lėktuvo, galime prisiminti matytas parodas, diskutuoti apie išgirstus …

Toliau...

Prezidentas G. Nausėda: Galite prisidėti gera valia

Specialiai „Draugui” iš Philadelphijos. Trys dienos šypsenų ir pakilios nuotaikos trijų tūkstančių lietuvių draugijoje Amerikos nepriklausomybės lopšyje – Philadelphijoje. Taip XVI Šiaurės Amerikos lietuvių tautinių šokių šventę prisimins Lietuvos pirmoji pora – Prezidentas Gitanas Nausėda ir jo žmona Diana. „Taikus ir džiaugsmingas triumfas tautos, kuri, net ir pasklidusi po visą …

Toliau...

Šokių šventės įspūdžiai: „Visi mes jautėmės karaliais”

Laima Vincė. Mano pirma šokių šventė, kaip mėgstama sakyti tarp ilgamečių šokių švenčių šokėjų ir žiūrovų, įvyko Clevelande 1984 metais. Šokau tada su gru­pe „Liepsna” iš Elizabeth, New Jer­­sey. Susirinkdavome šokti parapijos salėje – kaip ir visoje Amerikoje bei Kanadoje rinkdavosi šokti karo pabėgėlių kartos vaikai ir pirmos emigracijos bangos …

Toliau...

Apie gyvenimą ir laimę, kurtą Brazilijoje

Virginija Petrauskienė. Brazilijoje, Sao Paulo mieste gyve­nanti lietuvė Nina Valavičienė neseniai atšventė savo 96-erių metų sukaktį. Prieš kiek daugiau nei 20 metų, palaidojusi vyrą, ji nusprendė parašyti knygą apie savo nepaprastą gyvenimą. Ir taip pamažu, pamažu gimė rankraštis. Jis buvo rašomas laisvu laiku nuo rašy­tojos teikiamų lietuvių kalbos pamokų, kurias …

Toliau...