Tarptautinės karjeros iššūkiai pandemijos metu. Pokalbiai su lietuvių operos solistais

Sigita Ivaškaitė. Sunku patikėti, jog skaičiuojame jau antruosius pandemijos metus. Nuo pat šios suirutės pradžios nenustojame laukti žinios apie jos pabaigą, tačiau kartais ji jau nebeatrodo tokia reali, ar lengvai pasiekiama. Scenos meno sektorius šioje gyvenimo dramoje nukentėjo bene ryškiausiai. Atlikėjai patys pirmieji pajuto apribojimus ir patys paskutiniai bus iš …

Toliau...

Sveiki. Kaip sekasi? Kęstutis Stančiauskas: menki nepatogumai Lietuvoje ir platūs vartai į Europą

Šiame naujame „Draugo” skyrelyje Renata Gaidienė pasakoja, kaip susiklostė JAV gyvenusių ir dirbusių lietuvių tolimesnis gyvenimas. Renata – vilnietė. Kartu su vyru diplomatu Dariumi Gaidžiu gyveno New Yorke, Londone, Sofijoje, o pastaraisiais me­tais – Los Angeles. Pirmąjį pokalbį – su buvusiu Lietuvos generaliniu konsulu Čikagoje Arvydu Daunoravičiu­mi – spausdinome sausio …

Toliau...

Nesugadintas laikas

Renata Šerelytė. Neseniai ėmiausi vieno darbo – teksto, kuriam reikėjo atgaminti laiką. Paprasčiau tarus, grįžti daugiau nei dvidešimt metų atgal ir prisiminti, kas gi vyko tuo metu, prieš 2000-uosius. O naivioji, paika žmogaus atmintie!.. Pasitvirtino taisyklė, kad kur kas geriau atsimeni tai, kas vyko prieš keturiasdešimt metų, nei prieš dvidešimt. …

Toliau...

Apie tuos, kurie dovanojo viltį gyventi

Kalbėjosi Virginija Petrauskienė. Praėjusių metų pabaigoje išleista nauja knyga „Viltis gyventi”. Ji pasakoja apie JAV lietuvių įkurtą labdaros organizaciją „Lietuvos vaikų viltis”, kurios savanorių darbai šimtams sergančių Lietuvos vaikų grąžino ne tik viltį, bet ir pilnavertį gyvenimą. Apie tai, kaip atsirado ši knyga – pokalbis su leidinio sudarytoja Laima Apanavičiene. …

Toliau...

Nuo savęs – nepabėgsi. Ir nuo savo genų!

Raimundas Marius Lapas. Lindrė Šilėnaitė augo toli nuo pagrindinių lietuvių bendruomenių – Austin, Texas, kur iš New Yorko, jai būnant penkerių, persikėlė gyventi jos tėvai, Ugnė ir Algis Šilėnai. Lindrės seneliai – Henrikas ir Stefanija Stasai – buvo žinomi visuomenininkai, Stefanijos Stasienės receptai dažnai pasirodydavo „Moterų gyvenimo” skyriuje „Drauge”. Lindrės …

Toliau...

Lemiamas Lietuvos momentas: Trisdešimt metų po Sausio 13-osios

Viktoras Nakas. Nors ir nerealiai skamba, įsivaizduokime, kad jūsų vietinis universitetas JAV ėmė ir pasiūlė kursą iš modernios Lietuvos istorijos. Žinoma, su dideliu noru į tą kursą įsirašėte ir dabar atėjo laikas rašyti baigiamąjį egzaminą. Štai pirmas egzamino klausimas: „Kokios buvo penkios įžymiau­sios datos dvidešimto amžiaus Lietuvos istorijoje? Paaiškinkite, kodėl?”  …

Toliau...

Apie Sausio 13-ąją – dieną, kitaip pasukusią gyvenimo vairą

Kalbino Virginija Petrauskienė. Būdamas 17-kos, Aleksiejus Gaiževskis mokėsi plataus profilio traktorininko specialybės. Tačiau 1991-ųjų Sausio 13-osios naktis, praleista Lietuvos tuometinės Aukščiausiosios Tarybos rūmuose, pasirengus juos ginti, o jeigu prireiks – net žūti, pakeitė vaikino gyvenimą. Jis pasuko Lietuvos kario keliu. Šiandien pulkininkas A. Gaiževskis – LR kariuomenės atstovas NATO būstinėje …

Toliau...

Karantinas nesustabdė įdomios šalies bibliotekų veiklos

Algis Vaškevičius. Nors dėl koronaviruso Lietuvoje tę­siasi karantinas, bet jis nesustabdė šalies bibliotekų veiklos. Skaitytojai kaip ir anksčiau, laikydamiesi visų privalomų reikalavimų gali pasiimti knygas, jų leidžiama išsinešti net 15 egzempliorių, kai iki karantino tas skaičius buvo triskart mažesnis, taip pat neribojamas jų grąžinimo laikas. Pačios bibliotekos, nors ir labai …

Toliau...

Iš Draugo archyvo — J. Gailos apmąstymai iš Turniškių

Juozo Gailos „Apmąstymai iš Turniškių” buvo spausdinti Drauge nuo 1994 iki 1998 m.  Po to sekė „Apmąstymai iš Ellicott miestelio”.  Čia mes pateikiame 1994 m. straipsnių ištraukas su nuorodomis kaip pasiekti pilnus tekstus.  Vertinga prisiminti, kaip naujai išsilaisvinusi Lietuva pasirodė Amerikos lietuviui kuris prisidėjo prie Lietuvos laisvinimo. 1994 m. kovo …

Toliau...

Garbės generaliniam konsului Vaclovui Kleizai išėjus. 1933 m. vasario 18 d. – 2021 m. sausio 3 d.

Pasaulio lietuviją apleido vienas paskutiniųjų Lietuvos diplomatijos mohikanų, kuriems teko atsakomybė Lietuvos vardą sunkiais okupacijų metais saugoti užsienyje. Mirus paskutiniajam karjeros diplomatui dr. Petrui Daužvardžiui ir JAV vyriausybei pradėjus leisti at­nau­­jinti atstovybių personalą iš išei­vijos lietuvių atstovų, 1971 m. Čika­gos konsulatas tapo garbės generaliniu konsulatu ir de facto ir de …

Toliau...