Parodos – ir galerijos lange, ir stotyje, ir vienuolyne

Algis Vaškevičius. Koronaviruso pandemijai sukausčius įprastą gyvenimą, prie naujų sąlygų tenka prisitaikyti visiems. Ne išimtis ir meno erdvė – jau nuo lapkričio pradžios Lietuvoje dėl karantino vėl uždarius muziejus ir galerijas, buvo atsiradusi maža viltis, kad gruodžio pradžioje jie atvers duris, bet, padėčiai blogėjant, taip neatsitiko. Tad įvairios parodos, renginiai …

Toliau...

Pandemija atnešė ir gerų pokyčių

Kalbino Virginija Petrauskienė. Optimistai suras gėrio grūdą net ir sunkiausioje situacijoje. Galbūt teiginys, kad dėl pandemijos kažkieno gyvenime gali atsirasti ir teigiamų dalykų, kai ką papiktintų. Tačiau naujas Pasaulio lietuvių centro darbuotojas Gytis Mikulionis drąsiai tą teigia. Buvęs atsakingas Marriott viešbučių tinklo specialistas, dėl pasaulį sukausčiusios situacijos netekęs prestižinio darbo, …

Toliau...

Gražinos Vitartaitės paroda „Šiapus ir anapus paveikslo”

Lidija Veličkaitė. „Tapyba man yra ir muzika, ir poezija, ir filosofija. Pirmiausia tai jausmas, kuris atrandamas  akimirkos žavesy, muzikiniame ritme, apmąstymuose, santykyje su žmogumi, jo aplinka ir būtimi. Mėgstu natiurmortą, peizažą, kuriems impulsą suteikia būtent gamta. Ji traukia paslaptimi ir grožiu – tiek detalėmis, tiek visuma ir harmonija”, – teigia …

Toliau...

Meno galerijos šeimininkė: esu savo kelyje

Virginija Petrauskienė. Ne taip seniai Čikagos apylinkėse gyvenantys lietuviai išgirdo, kad kažkaip tyliai ir netikėtai atsirado mūsų tautietės Vitalijos Sireikis įkurta nauja kultūrinė sala Lockoport miestelyje. Tai „Expressive Art Center” – nedidelė, jauki erdvė su uždaru kiemeliu, kurioje rengiamos meno, fotografijos parodos, koncertai, organizuojama kitokių renginių. Pavyzdžiui, tokių, kaip teatralizuotos …

Toliau...

Fotografijose – nykstančių Aukštaitijos kaimų etnografija

Algis Vaškevičius. Pačioje spalio pabaigoje Marijampolės P. Kriaučiūno viešojoje bibliotekoje buvo atidaryta Valentino Juraičio fotoparoda „Aukštaitijos kaimų etnografija”. Dėl karantino ją buvo galima apžiūrėti vos daugiau nei savaitę. Bibliotekos darbuotojai nuotraukas perkėlė į „Facebook” paskyrą ir pasigrožėti fotografo užfiksuotais senaisiais ir sparčiai nykstančiais kaimais bei jų žmonėmis dabar jau galima …

Toliau...

Simo Kudirkos šuolis į laisvę. Žvilgsnis po 50 metų

Kalbino Virginija Petrauskienė. Lapkričio 11 – 29 dienomis virtualiai vykusiame New Yorko dokumentinių filmų DOC NYC festivalyje buvo rodomas ir Lietuvoje gyvenančios režisierės Giedrės Žickytės dokumentinis filmas „Šuolis”. Įdomus sutapimas, kad šis filmas žiūrovus pasiekė kone dienų tikslumu – prieš pat Padėkos dieną, praėjus lygiai 50-čiai metų nuo tikrojo sovietinio …

Toliau...

Nepaisant nieko, dėkingi už gyvenimą

Parengė Ramunė Lapas. Lietuviai iš įvairių Amerikos valstijų dalijasi savo išgyvenimais šiais neeiliniais metais. „Draugo” pašnekovai – skirtingų kartų, skirtingo amžiaus ir gyvenimo patirties, tad šis kolektyvinis portretas yra tarsi nūdienos žmogaus būties pjūvis, kuriame kiekvienas pamatys ir savo jausmų spalvą. Nors kai kurie mūsų esame išgyvenę ir sunkesnių laikų, …

Toliau...

Savuose namuose, vaikštant prie Vilnelės…

Živilė Kriščiūnė. Nuvykęs į svetimą šalį nusiteiki, kad gali praeiti keli mėnesai ar net pusmetis, kol priprasi prie svetimos ap­linkos, susirasi namus, pradėsi su­prasti vietinius, susirasi bičiulių, at­ra­si įdomybių laisvalaikiui. Mums visiems reikia susikurti patogią, savą aplinką, kad galėtume realizuoti savo sumanymus. Tačiau ar reikia adaptuotis ir iš naujo susikurti …

Toliau...

Kun. Alfonsas Lipniūnas – Virtualus minėjimas

Virtualus minėjimas aprašytas DRAUGE 2020 m. lapkr. 28 d. „Iš Ateitininkų Gyvenimo” skyriuje, psl. 6. Galima žiūrėti įrašą lapkričio 22 d. vykusio virtualaus minėjimo „Kun. Alfonsas Lipniūnas (1905–1945): Dievo tarnas, jaunimo apaštalas, Štuthofo koncentracijos stovyklos kalinys”. Nuoroda – https://youtu.be/zsUqzAE5Rac Programos dalyviai: Rūta Kuncienė (moderatorė), kun. Lipniūno beatifikacinės bylos postulatorius kun. …

Toliau...

Mirtis ir poezija

Julius Keleras. Kažkada, kai man buvo keturiolika ir ūmai netekau tėvo, pamenu, vis eidavau naktį tikrinti miegančios mamos, ar ji dar kvėpuoja. Slinkdavau tyliai kaip driežas tamsoje, sustingęs iš siaubo, kad tik neprižadinčiau, nes grįždavo po dviejų darbų vakare kraupiai pavargusi. Dešimtmetis brolis, kurio irgi neteksiu po bemaž keturių dešimtmečių, …

Toliau...