Istorija

Kauną papuošė „Laisvės kario” skulptūra

Skulptorius A. Sakalauskas atskleidė, kad kariui stengtasi suteikti Romo Kalantos veidą. (A. Vaškevičiaus nu

Algis Vaškevičius. Valstybės dienos išvakarėse Kauno pilies kieme buvo iškilmingai atidengta skulptūra „Laisvės karys”. Beveik septynių metrų aukščio skulptūra buvo išlieta Ukrainoje. Naujoji bronzinė skulptūra prie Kauno pilies pastatyta ant šešių metrų skersmens sferos, pagamintos iš tamsaus granito. Skulptūros autoriai – lietuvis Arūnas Sakalauskas bei du ukrainiečiai – Borisas Krylovas …

Toliau...

TARP AMERIKOS IR LIETUVOS, TARP TEN IR ČIA

Iš kairės: Violeta Kelertas, Birutė Putrius 2018 m. Vilniaus knygų mugėje.

Žydronė Kolevinskienė. Lietuviai yra viena iš tų mažų istorinių tautų, kurios išeiviai gausiomis bangomis išsibarstė po visą pasaulį. Išskyrus atskirus laikotarpius, kada įvairios priežastys ribodavo emigrantų skaičių, Lietuva, kaip teigia istorikai, nuo XIX a. pabaigos buvo viena iš daugiausiai emigrantų (pagal gyventojų skaičių) pasauliui duodanti Rytų Europos valstybė. Kita vertus, …

Toliau...

Knygos pristatyme Kaune – ir padėkos, ir ašaros, ir apdovanojimas

Renginyje skambėjo ir kanklių muzika.

Algis Vaškevičius. Gausus būrys klausytojų susirinko į naujosios knygos „JAV lietuvių darbai Lietuvai 1918-2018 metais” pristatymą Kaune, Maironio lietuvių literatūros muziejuje. Jos direktorė, sveikindama svečius, itin pasidžiaugė, kad knygos sumanytojos, ilgametės „Draugo” fondo vadovės Marijos Remienės dėka kambarį, kuriame vyko renginys, puošia Maironio portretas, atkeliavęs prieš kelerius metus į muziejų …

Toliau...

Įsimintinais renginiais paminėtos trijų iškilių Amerikos lietuvių gimimo sukaktys

Parodos atidarymas ir konferencija sutraukė daug lankytojų.

Algis Vaškevičius. Šiais metais Lietuva mini trijų iškilių asmenybių, trijų daktarų, trijų gerų bičiulių ir bendražygių, nuoseklių Lietuvos laisvės bylos gynėjų ir kovotojų jubiliejus. Dr. Adolfui Damušiui (1908–2003) šiemet sukanka 110, o dr. Juozui Petrui Kazickui (1918–2014) ir dr. Kaziui Ambrozaičiui (1918–2015) – po 100 metų. Pagerbiant šių neeilinių žmonių …

Toliau...

Turtingas R. Narušienės archyvas pateko į mokslinę apyvartą

35 dėžės – tokio dydžio yra LTSC perduotas Reginos Narušienės archyvas.

Rimantė Jaugaitė. 35 dėžės – tokio dydžio yra 2017 m. Lituanistikos tyrimo ir studijų centrui (LTSC) perduotas Reginos Narušienės archyvas (įdomu, jog tebėra ir dar neperduotų dėžių!). 5 dė­žės buvo sukataloguotos jau anksčiau, o 30 teko kataloguoti man. Ka­dangi viską peržiūrėti užtruko keletą mėnesių, turėjau progą neblogai susipažinti tiek su …

Toliau...

Iš DRAUGO archyvo 1949: BALFas gelbsti tremtinius Louisiana valstijoje

Kas buvo tas BALF-as (Bendrasis Amerikos lietuvių fondas)? (angl. United Lithuanian Relief Fund of America) – JAV lietuvių šalpos organizacija, veikusi nuo 1944 m. kovo 25 d. iki 2008 m. balandžio 12 d. Centras – Bruklinas, nuo 1973 m. – Čikaga. Daugiau sužinoti apie BALF-ą čia. Bet geriausia duoti pavyzdį, kaip …

Toliau...

Gedulo ir Vilties dienai sūrūs Sibiro lietaus lašai

Rašytoja Jurga Vilė (k.) ir iliustratorė Lina Itagaki.

Vitalius Zaikauskas. Lietuvoje pasirodė rašytojos Jurgos Vilės ir iliustratorės Linos Itagaki komiksų knyga vaikams „Sibiro haiku”. Knygoje pasakojama vienos šeimos tremties istorija. Ją sukūrusioms autorėms teko gerai pasukti galvą, kaip aktualiai ir įdomiai perteikti knygos veikėjų patirtis bei jausmus. Tai tikra istorija Ankstyvą 1941 m. birželio rytą pikti kareiviai vertė …

Toliau...

Litvakiškieji pėdsakai – išnykę, išnyrantys, atkuriami…

Koncerto klausytojai buvusios Didžiosios Vilniaus sinagogos vietoje. Fone – sovietinių laikų vaikų darželis.

Astrida Petraitytė. Gal ir atsitiktinai, bet prasmingai birželio 6-osios vakarą supuolė du žydų kultūriniam (taip pat – religiniam) paveldui skirti renginiai, vykę skirtingose erdvėse vienas po kito. Buvo įmanu abu aprėpti. Valstybiniame Vilniaus Gaono žydų muziejuje atidaryta Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmečiui skirta paroda „Lietuva litvakų kūryboje”. Jos pristatymas vyko išlaikant …

Toliau...

Iš Draugo archyvo 1940: Rusija okupavo Lietuvą

Rusija okupavo Lietuvą. Lietuvos laisvei žuvus. Laisvų tautų ir buvusių nepriklausomų valstybių kapinyne išdygo naujas kapas. Žmogaus įgimtųjų teisių uzurpatoriai ir tautų laisvo apsisprendimo kapinių duobkasiai negailestingai palaidojo mūsų tėvų žemės nepriklausomumą. Kančiose ir savo vaikų švenčiausiu pasiaukojimu ir milžiniškomis pastangomis atgimusi Lietuva neilgai džiaugėsi savo laisvuoju gyvenimu. Jos pašonėj …

Toliau...

Tremtinio skausmo liudijimas – ant beržo tošies

Birželio 14-ąją, Lietuva mini Gedulo ir vilties dieną Šios dienos išvakarėse „Draugo” redakcija gavo laišką, kuriame – unikalus lietuvio tremtinio liudijimas apie tai, ką jaučia žmogus, svetima valia ir jėga ištremtas iš tėvynės. Tai niekada iki šiol nespausdintas jauno lietuvio tremtinio Gedimino Klimavičiaus eilėraštis jo paties pavadintas „Du metai”, kuris buvo …

Toliau...