Kalbėjosi Ramunė Lapas. Kanadoje gyvenantis anglas Gordon Mott neseniai išleido romaną „lietuvišku” pavadinimu – „Lithuanian Lullaby”. Jame baltiškų šaknų neturintis rašytojas daug dėmesio skiria Lietuvai ir jos kovai už nepriklausomybę. Tiesa, gyvenimo keliai autorių buvo atvedę į Lietuvą. Pirmą kartą atvykęs padirbėti nepriklausomybės aušroje, vėliau jis vis sugrįždavo aplankyti uošvių …
Toliau...Lietuvis, Haiti salos karalius
Gediminas Indreika. Kai Faustinas Wirkus Pennsylvanijoje 1915 m. įstojo į JAV marinų korpusą, jis net neįsivaizdavo, kokie nuotykiai jo laukia ateinantį dešimtmetį. Jau po kelių mėnesių lietuvio angliakasio sūnus su JAV marinais buvo pasiųstas į Haitį palaikyti taiką po iškilusių neramumų. Haitiečiai Wirkų, skirtingai nuo kitų marinų pulko narių, priėmė …
Toliau...Žydus gelbėjęs Japonijos diplomatas tebegarsina Lietuvos vardą pasaulyje
Algis Vaškevičius. Praėjusiais metais Lietuva minėjo Japonijos diplomato Chiunės Sugiharos metus. Šį sprendimą Lietuvos Respublikos Seimas buvo priėmęs atsižvelgdamas į tai, kad 2020 metais buvo minimos šio Japonijos konsulo, išdavusio Japonijos tranzitines vizas žydų tautybės žmonėms ir taip išgelbėjusio daugiau kaip šešis tūkstančius žmonių gyvybių, veiklos Kaune (1939–1940 m.) 80-osios …
Toliau...Archyvų metai – proga pažinti, dalintis ir nustebti
Algis Vaškevičius. 2021-uosius metus Lietuvos Seimas yra paskelbęs Archyvų metais. Oficialiai pirmasis valstybės archyvas Lietuvoje buvo įkurtas 1921 m. spalio 19 d. Kaune – būtent šio archyvo šimtmetį ir minime. Per šimtą metų valstybės archyvai ne kartą buvo reorganizuoti, tačiau jie išliko valstybės dokumentinio paveldo saugotojai ir skleidėjai. Archyvų metų …
Toliau...Literatūrologė D. Kuizinienė: „Manau, kad gyvenau ir tebegyvenu ypatingu laiku”
Poetas, publicistas, literatūros kritikas Kazys Bradūnas 1965-aisiais laikraščio „Draugas” kultūros priede yra parašęs: „…kur mūsų veikalai ir bent kiek platesnės studijos apie tuos rašytojus, kurių amžių skaitytume nuo Aisčio, Brazdžionio, Ramono iki žemininkų, lankininkų ir po jų? Tiesiog bedugnė tuštuma.” Praėjus daugiau nei pusei šimtmečio nuo K. Bradūno žodžių, skaitytojams …
Toliau...Lemiamas Lietuvos momentas: Trisdešimt metų po Sausio 13-osios
Viktoras Nakas. Nors ir nerealiai skamba, įsivaizduokime, kad jūsų vietinis universitetas JAV ėmė ir pasiūlė kursą iš modernios Lietuvos istorijos. Žinoma, su dideliu noru į tą kursą įsirašėte ir dabar atėjo laikas rašyti baigiamąjį egzaminą. Štai pirmas egzamino klausimas: „Kokios buvo penkios įžymiausios datos dvidešimto amžiaus Lietuvos istorijoje? Paaiškinkite, kodėl?” …
Toliau...Apie Sausio 13-ąją – dieną, kitaip pasukusią gyvenimo vairą
Kalbino Virginija Petrauskienė. Būdamas 17-kos, Aleksiejus Gaiževskis mokėsi plataus profilio traktorininko specialybės. Tačiau 1991-ųjų Sausio 13-osios naktis, praleista Lietuvos tuometinės Aukščiausiosios Tarybos rūmuose, pasirengus juos ginti, o jeigu prireiks – net žūti, pakeitė vaikino gyvenimą. Jis pasuko Lietuvos kario keliu. Šiandien pulkininkas A. Gaiževskis – LR kariuomenės atstovas NATO būstinėje …
Toliau...Karantinas nesustabdė įdomios šalies bibliotekų veiklos
Algis Vaškevičius. Nors dėl koronaviruso Lietuvoje tęsiasi karantinas, bet jis nesustabdė šalies bibliotekų veiklos. Skaitytojai kaip ir anksčiau, laikydamiesi visų privalomų reikalavimų gali pasiimti knygas, jų leidžiama išsinešti net 15 egzempliorių, kai iki karantino tas skaičius buvo triskart mažesnis, taip pat neribojamas jų grąžinimo laikas. Pačios bibliotekos, nors ir labai …
Toliau...Iš Draugo archyvo — J. Gailos apmąstymai iš Turniškių
Juozo Gailos „Apmąstymai iš Turniškių” buvo spausdinti Drauge nuo 1994 iki 1998 m. Po to sekė „Apmąstymai iš Ellicott miestelio”. Čia mes pateikiame 1994 m. straipsnių ištraukas su nuorodomis kaip pasiekti pilnus tekstus. Vertinga prisiminti, kaip naujai išsilaisvinusi Lietuva pasirodė Amerikos lietuviui kuris prisidėjo prie Lietuvos laisvinimo. 1994 m. kovo …
Toliau...Garbės generaliniam konsului Vaclovui Kleizai išėjus. 1933 m. vasario 18 d. – 2021 m. sausio 3 d.
Pasaulio lietuviją apleido vienas paskutiniųjų Lietuvos diplomatijos mohikanų, kuriems teko atsakomybė Lietuvos vardą sunkiais okupacijų metais saugoti užsienyje. Mirus paskutiniajam karjeros diplomatui dr. Petrui Daužvardžiui ir JAV vyriausybei pradėjus leisti atnaujinti atstovybių personalą iš išeivijos lietuvių atstovų, 1971 m. Čikagos konsulatas tapo garbės generaliniu konsulatu ir de facto ir de …
Toliau...