Knygos

Asmeniniai maršrutai ir stotelės Knygų mugėje

Knygų autoriai nusiteikę autografams. Istorikas Arvydas Anušauskas pristato savo naujausią knygą „Užmirštas desantas”, Vytautas Lansbergis – „Organizuotus tekstus II”.

Astrida Petraitytė. Kaip visad vasarį keturias dienas (21–24) nutikusi Vilniaus knygų mugė prasmingai skelbė: „Po 20 metų prisistatinėti nebereikia”, išties ji – jubiliejinė. Ne nuo pirmosios mugės, bet jau daugelį metų man tas keturdienis Litexpo (parodų) rūmuose yra smagi, nors kiek ir varginanti – mat daug triukšmo, spūsties, šurmulio – …

Toliau...

Prisimenant profesorių Arūną Liulevičių

Matematikos profesorius Arūnas Liulevičius.

Rimas Černius. Turbūt visi iš jaunystės prisimename labiausiai mėgstamą mokytoją. Gal tas mokytojas ar mokytoja taip sudomino savo dėstomu dalyku, kad paskatino mus toliau mokytis. O kartais uždegė tokiu susidomėjimu dėstoma sritimi, kad tą sritį pasirin­ko­me savo gyvenimo profesiniu pagrin­du. Gal buvo ir tokių mokytojų, kurie suge­bėjo savo mokinius paveikti …

Toliau...

Privalomos istorinės studijos besidomintiems Vilniaus fotografu

Leidinį pristato autorius.

Astrida Petraitytė. Dainius Junevičius. Abdonas Korzonas: pirmasis Vilniaus vaizdų fotografas. – Vilnius: Vilniaus dailės akademijos leidykla, 2018. – P. 790 Įspūdžiai apie šį leidinį taip pat pritampa (kaip ir „Toks ponas Piekielnis”) prie Knygų mugės srauto – mat joje ir Korzonui skirtas renginys. Bet šį storą leidinį spėjau pastudijuoti iki …

Toliau...

Įkvepianti Lozoraičių dvasia

Ketvirtį amžiaus Romoje gyvenantys lietuviai žurnalistai Jurga ir Paulius Jurkevičiai – tikri italofilai, apie Italiją žinantys nuo kultūros, mados, gastronomijos iki politinių aktualijų.

Rasa Kazlas. Šimtmečio diplomatų šeima, užauginusi Vilties prezidentą Dar nuo praėjusio amžiaus iškilios ir Lietuvos istorijoje gilų spaudą palikusios Lozoraičių šeimos pavardė nuolat mirgėjo pirmuose „Draugo” puslapiuose. Stasys Lozoraitis, vyresnysis, Nepriklausomos Lietuvos užsienio reikalų ministras, vėliau nepaprastasis pasiuntinys ir įgaliotasis ministras pasiuntinybėje Romoje „Villa Lituania”, dar vėliau Lietuvos diplomatinės tarnybos …

Toliau...

Iš didelio debesies – mažai lietaus?

Kadras iš filmo.

Romualdas Kriaučiūnas. Tarp lietuvių plačiai išreklamuotą filmą „Ashes in the Snow” teko pamatyti pirmąją jo išviešinimo dieną – sausio 11 d. Filmas pastatytas pagal Rutos Sepetys knygą „Between Shades of Gray”. Knygos autorė yra gimusi Detroite, Michigano valstijoje. Prieš trejetą metų ji dalyvavo Kultūros centre Southfield mieste vykusiame vasario 16 …

Toliau...

Draugui 110. Ko nenunešė laiko tėkmė… Genetinis Kazio Pakšto palikimas – „suspaustų  kumščių” kaina

Iškilios tarpukario Lietuvos asmenybės geografo, geopolitiko Kazimiero Pakšto brolio anūkas Marijus Audrius Pakštas nuolat keičiamomis gyvenimo kryptimis ir noru pažinti platųjį pasaulį neįtikėtinai panašus į savo garsųjį protėvį. 

Minint seniausio, nepertraukiamai leidžiamo DRAUGO 110 metų jubiliejų, šiandien „keliaudami” po jo suskaitmenintą archyvą, matome, kad laikraščio puslapiuose amžinam gyvenimui atgulė visa kruvinos lietuviškos rezistencijos, sovietinio režimo istorija, tuose pačiuose puslapiuose ataidi ir pirmieji Nepriklausomybės šauklių balsai, iki šios dienos rikiuojasi atgimusios laisvos, modernios Lietuvos, jos išeivijos aktualijos. Būtent šiais jubiliejiniais DRAUGO metais naujoje rubrikoje „Ko …

Toliau...

Akvilina Cicėnaitė: „Kūryba yra mano tiltas į Lietuvą”

Akvilina Cicėnaitė-Charles.

Kalbėjosi Laimutė Adomavičienė. Sydney  gyvenanti rašytoja ir vertėja Lietuvoje išgarsėjo kaip vaikų, ypač paauglių, knygų autorė. Ne viena knyga yra dalyvavusi Metų knygos rinkimuose ir pelniusi apdovanojimų. 2017 m. A. Cicėnaitė debiutavo romanu „Tylos istorija”, skirtu suaugusiesiems. L. A. Iš ko paveldėjote rašytojos / kūrėjos geną? A. Cicėnaitė. Turbūt vadinčiau …

Toliau...

Vienos nuotraukos istorija

Iš k.: Birutė Nasvytytė-Smetonienė, Sofija Smetonienė, Pranciškus Baltrus Šivickis, Julius Smetona (su skrybėle).

Laima Petrauskienė. Prieš septynerius metus, nagrinėjant XX a. iškiliausio Lietuvos biologo-mokslininko Pranciškaus Baltraus Šivickio (1882–1968) foto archyvą, į rankas pakliuvo nedidukė, prastokos kokybės, nerūpestingai apkarpyta nuotrauka. Patalpinta pačiame kukliausiame albume iš visų tirtų, lyg ir išeitų – buvusi nelabai reikšminga fotografo gyvenime. Šivickis fotografavo labai daug, jo foto archyve maždaug …

Toliau...

Pasaulį galima kišenėje nešiotis

Gražina Sviderskytė (priekyje) su VDKM restauratoriais saugyklose prie ekspozicijai ruošiamų Lituanicos nuolaužų. 2012 m.

Rasa Kazlas. Kol kas žurnalistė, buvusi Lietu­vos televizijos informacinių laidų ve­dėja, dokumentinių filmų kūrėja, is­to­rijos mokslų daktarė Gražina Svi­derskytė gyvena dviejose vietose: Vil­niuje ir Victorijoje, Britų Kolumbi­jo­je, Kanadoje. Vilniuje Gražina dir­ba du darbus, kaip ir visi Lietuvos pi­liečiai, moka mokesčius ir ilgam par­važiuoja į Victoriją, kur sparčiau šaknis leidžia jos …

Toliau...

„…vardan pareigos žmonėms ir tautai…”

Bitės rankraštis.

Aldona Ruseckaitė. Besibaigiant šiems Lietuvos šimtmečio metams, kai jau daugybė asmenybių paminėta, pagerbta, dar noriu prisiminti rašytoją, pedagogę, publicistę, filantropę, visuomenės veikėją Gabrielę Petkevičaitę-Bitę, kurios visas gyvenimas buvo vainikuotas darbu ir kieta pareiga. Pati apie save taip yra prisipažinusi: „Esu veiklaus būdo, vien svajonėmis ir troškimais gyvenime pasitenkinti ir negalėjau, ir nemokėjau. …

Toliau...